Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pranciškus SmuglevičiusVisas vardas lenk Franciszek SmuglewiczGimė 1745 m spalio 6 d VaršuvaMirė 1807 m rugsėjo 18 d 61
Pranciškus Smuglevičius
| Pranciškus Smuglevičius | |
|---|---|
| Visas vardas | lenk. Franciszek Smuglewicz |
| Gimė | 1745 m. spalio 6 d. Varšuva |
| Mirė | 1807 m. rugsėjo 18 d. (61 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Lukošius Smuglevičius (1709–1780) |
| Motina | Regina Aleksinskytė (Olesinskytė) |
| Veikla | Dailininkas |
| Alma mater | Romos Šv. Luko akademija |
| Vikiteka | Pranciškus Smuglevičius |
Pranciškus Smuglevičius (lenk. Franciszek Smuglewicz, 1745 m. spalio 6 d. Varšuvoje – 1807 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje) – įžymiausias Lietuvos klasicizmo dailininkas.
Specializacija – religinė tapyba Senojo ir Naujojo testamentų siužetais, šventųjų paveikslai, taip pat istorinio, mitologinio, alegorinio ir portretinio žanro kūriniai. Įamžino Vilniaus architektūros paminklus, svarbiausius LDK istorijos įvykius, kasdieninio žmonių gyvenimo, buities scenas.
Ankstyvieji gyvenimo ir studijų Romoje metai
Gimė iš Žemaitijos kilusio tapytojo šeimoje. Bajorystė Lukošiui Smuglevičiui duota greičiausiai už kūrybinius nuopelnus, 1791 m. suteiktas karaliaus Augusto III dvaro tapytojo titulas. Be sūnaus Pranciškaus šeimoje augo sūnus Antanas (1740–1810 m.), taip pat tapytojas, sūnus Lucijonas (gim. ~1750 m.), būsimasis dekoratorius, sūnus Pilypas (gim. ~1752 m.) – taip pat tapęs dekoratoriumi, sūnus Konstantas (1755–1835 m.), peizažistas ir piešimo mokytojas, sūnus Vincentas, tapęs Vilniaus misionierių bažnyčios kunigu, duktė Teresė (1748–1833 m.), liko netekėjusi, gyveno visą gyvenimą ir mirė Vilniuje.
Dailės jaunasis Pranciškus mokėsi pas tėvą, taipogi iš Lietuvos kilusio, ir daugelyje Lietuvos bažnyčių paveikslus sukūrusio, dailininko Simono Čechavičiaus, kuris buvo giminaitis, dirbtuvėse. Ūgtelėjęs mokėsi Varšuvos mokyklos poetikos klasėje, ten atsiskleidė gabumas tapybai. Poetiką jam dėstė žymus lenkų istorikas Adomas Naruševičius, kuris jaunąjį dailininką užkrėtė romantizmu. Spėjama, jog šiuo laikotarpiu Pranciškus Smuglevičius sukūrė drobę „Imperatoriaus Flavijaus Konstantino pergalė“.
1763 m. tėvas išsiuntė Pranciškų studijuoti į Šv. Luko akademiją (it. Accademia di San Luca) Romoje. Kelionėje jaunąjį dailininką lydėjo Žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis, Romoje Smuglevičių perdavęs globoti Šv. Luko akademijos profesoriui Antonui von Maronui, pas kurį 1763–1764 m. Smuglevičius mokėsi privačiai.
1765 m. P. Smuglevičius įstojo į Šv. Luko akademiją. Studijavo pas žymų akademiką Antoną Mengsą, jau minėtą Antoną von Maroną, Pompėjų Batoni, bičiuliavosi su architektu Vinčenzu Brena, pats po akademijos baigimo tapybos mokė į Romą atvykusį būsimą žymų lenkų politiką Hugo Kolontajų, su kuriuo išliko bičiuliais visą gyvenimą. Bičiuliavosi su architektu Sebastijonu Serakovskiu, Povilu Ksaveru Bžostovskiu, vėliau rėmusiu dailininką finansiškai, Stanislovu Kostka Potockiu, lenkų tapytoju Dominyku Estreicheriu, Ksaveru Bogušu, švietėjiško klasicizmo teoretiku Johanu Joakimu Vinkelmanu. Romoje P. Smuglevičius susiformavo ir išgarsėjo kaip vienas pirmųjų XVIII a. klasicizmo stiliaus kūrėjų Europoje.
ATR karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Smuglevičiui skyrė stipendiją mokslui. Akademijoje be dailės dalykų (renesanso ir baroko tapybos ir kt.) Smuglevičius studijavo gamtos mokslus, architektūrą, istoriją, ikonografiją, archeologiją, numizmatiką ir kt. Gyveno italų architektų Karlo ir Džambatistos Spampanių šeimoje. Tada kūrė kompozicijas antikinėmis temomis, piešė architektūros paminklus, nutapė Romos antikinių pastatų, jų griuvėsių, Italijos peizažų. 1770 m. išspausdintoje architektų Džambatistos Spampanio ir Karlo Antonini studijoje apie žymaus XVI a. architekto Džiacomo Barozzi da Vignolos (1507–1573 m.) gyvenimą ir kūrybą, buvo įdėti trys pagal Smuglevičiaus piešinius atspausti grafikos darbai „Meno ir mokslo deivė Minerva deda vainiką ant menininko biusto", „Popiežiaus Klemenso XIV portretas“ ir alegorinė scena.
Šv. Luko akademija pasižymėjo tradicijomis: kasmet skelbti dailės kūrinių konkursai, kuriuose dalyvaudavo visi akademijos auklėtiniai. Visi studentai privalėjo pateikti po 2 kompozicijas. Komisija vertindavo studentų darbus, o geriausius autorius iškilmingai premijuodavo.
1766 m. P. Smuglevičius gavo aukščiausio laipsnio šv. Luko akademijos premiją už nutapytą istorinę drobę „Abraomo ir Melchizediako auka Dievui“, taip pat klauzūros konkursinį kūrinį – „Dviejų kalinių akivaizdoje buriantį kalėjime savo ateitį Juozapą egiptietį“. Premiją Pranciškui Smuglevičiui įteikė kardinolas Alessandro Albanis (1692–1779).
P. Smuglevičius Italijoje gyveno iki 1784 m. 1769–1772 m. kartu su Mengsu Smuglevičius galėjo dekoruoti Vatikano rūmų bibliotekos kambarius. 1767–1775 m. Romoje suburta menininkų komanda, kurioje dalyvavo ir P. Smuglevičius, atnaujinant Bordžijų vilos vidaus dekorą. 1776 m. Paolo Bordžeso – Aldobrandinio užsakymu P.Smuglevičius dirbo, dekoruojant rūmus Fraskatyje, ant drobės nutapė antikines figūras ir reljefus, puošusias kai kurių patalpų sienas.
Šv. Luko akademijos profesorius Džeimsas Byresas užsakė P. Smuglevičiui nupiešti etruskų kapų vaizdus ir nukopijuoti juos puošiančią sienų tapybą savo rengiamam leidiniui „Senienos iš Korneto". Dabar Smuglevičiaus piešinių originalai saugomi Martino von Vagnerio muziejuje Viurcburge. Profesoriaus užsakymu dailininkas dar nutapė Philipo Yorko (~1764–1834 m.) portretą, paties Byreso ir jo šeimos du portretus. 1779–1780 m. nutapė 2 aristokratų Beauclerkų portretus. 1776 m. nutapė didelį aliejinį paveikslą, vaizduojantį šv. Augustiną ir šv. Jeronimą, kurį eksponavo Vatikano muziejuje, paveikslas buvo parodytas popiežiui. Romoje P.Smuglevičius sukūrė paveikslą „Hanibalo Kartaginiečio mirtis“, kuris 1778 m. perduotas Ignotui Potockiui, laikytas jo paveikslų kolekcijoje. Karaliaus Poniatovskio užsakymu P.Smuglevičius sukūrė paveikslą „Estera alpsta, išvydusi Ahasverą“, taip pat Poniatovskiui padovanojo paveikslus „Antikinė auka“, „Venera vainikuoja Bakchą ir Ariaadną“, „Miros pasikeitimas“, „Adonio gimimas“, „Diogenas su žibintu“, „Sokratas kalėjime“, „Romėnas Popilius su Antiochu“, „Didonos mirtis“.
Vienas žinomesnių Italijos laikotarpio P.Smuglevičiaus projektų – atkastų Nerono „Aukso rūmų“ griuvėsių freskų meninė dokumentacija (kartu su Vinčensu Brena). Sunykusias freskų vietas dailininkai atkūrė pripiešdami naujus elementus ar figūrų dalis, atkurdami kompozicijas. P.Smuglevičius su V. Brena parengė 59 sieninės tapybos piešinius (34 nupaišė Smuglevičius, 20 Smuglevičius su Brena, 5 – Brena. Piešinius išraižė grafikas Marco Garlonis albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (išleistas 1776 m.). Vienas įdomiausių albumo darbų – „Aldobrandinio vestuvių“ graviūra. Kelis šio albumo egzempliorius P.Smuglevičius nusiuntė namo, į Varšuvą, Lietuvoje juos platino Karlas Spampanis. Tito termų vaizdai to meto Europoje tapo bibliografine retenybe.
P.Smuglevičius Šv. Stanislovo bažnyčiai Romoje nutapė daugumą figūrų vaizduojančią kompoziciją, su Šv. Kazimieru ir Šv. Stanislovu priekyje. Ši kompozicija laikoma vienu gražiausių dailininko darbų.
21 m. gyvenęs Italijoje, P.Smuglevičius keliavo po apylinkes, tapė peizažus, nutapė Tivolio vaizdų, pora paveikslų iš valstiečių gyvenimo. 1784 m. prieš išvykstant, P.Smuglevičius antikvaro L.Mirio užsakymu nupiešė keletą mitologinių skulptūrų Vatikano muziejaus albumams.
Gyvenimas Varšuvoje
1784 m. P. Smuglevičius paliko Italiją, grįžo į Varšuvą. Nors nebuvo šiltuose santykiuose su karaliumi ir netapo dvaro tapytoju (juo buvo Marčelas Bačarelis, it. Marcello Bacciarelli), karalius užsakė dailininkui nutapyti keturis Varšuvos Bazilijonų Marijos dangun žengimo bažnyčiai altorių paveikslus. Užsakymą P.Smuglevičius įvykdė. Bažnyčia pašventinta kartu su P.Smuglevičiaus paveikslais „Marijos mirtis“, „Imperatorius Valentinas ir šv. Bazilijus“, „Šv. Anupras ir Šv. Pafnucijus tyruose“, „Šv. Jeronimas“. Už šiuos paveikslus P.Smuglevičius karaliaus apdovanotas nusipelniusiųjų aukso medaliu „Merentibus“. Karaliaus dvaro užsakymu dar dekoravo Varšuvos bažnyčią Ujezdovo (lenk. Ujazdów) priemiestyje.
Gyvendamas Varšuvoje P.Smuglevičius įsirengė savo dirbtuves, įsteigė privačią dailės mokyklą, kuri tęsė Čechavičiaus tradicijas, gaudavo daugybę užsakymų nutapyti paveikslus iš didikų, kunigų, pirklių, bajorų. Mokykloje P.Smuglevičius dėstė tradiciniais metodais. Dailės mokykla atšaldė P. Smuglevičiaus santykius su karaliaus dailininku Marčelu Bačareliu, kuris taip pat turėjo įsteigęs savo dailės mokyklą karaliaus pilyje ir su Smuglevičiumi konkuravo.
P.Smuglevičiaus dailės mokykloje mokėsi tokie būsimieji žymūs dailininkai, kaip Juozapas Peška, Motiejus Tokarskis, Jonas Nepomukas Glovackis, Janas Chruscickis, Danielius Kondratavičius, Pranas Ksaveras Aleksinskas ir kt. Mokykloje buvo mokama dailės amato, mokiniai išeidavo pilną akademinio piešimo ir tapybos kursą, taip pat buvo dėstomi gamtos mokslai, architektūros pagrindai.
1785 m. Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio kvietimu Pranciškus Smuglevičius su dviem savo pagalbininkais ir mokiniais Juozapu Peška bei Janu Chruscickiu atvyko į Vilnių, kur puošė paveikslais Lauryno Gucevičiaus perstatomą Vilniaus katedrą. Dailininkas sukūrė altoriaus paveikslą „Šv. Stanislovo mirtis“ (paveikslas taip ir nebuvo iškabintas), nutapė dvylikos apaštalų atvaizdus, du paveikslus altorinei sienai, vienas jų vaizduoja Jeruzalės kunigo auką, antrasis pavadintas „Stebuklingas duonos ir žuvies padauginimas“. Tuo pačiu metu Smuglevičius nutapė keletą paveikslų Verkių rūmams, dekoravo rūmų vidų. Onos Radvilaitės-Mostovskienės užsakymu nutapė „Ariadna paduoda Tesėjui siūlų kamuolį“, Vilniaus Augustijonų bažnyčiai Šv. Augustino paveikslą. Vertingi P.Smuglevičiaus to laikotarpio Vilniaus miesto vaizdų, tarp jų ir miesto vartų piešiniai. 1786 m. dailininkas grįžo į Varšuvą.
Dailininkas keliavo po įvairias Lenkijos vietoves ir vykdė bažnyčių kunigų, dvarų savininkų užsakymus: apie 1790 metus Smuglevičius [[|Łysa Góra|Lysa Goroje]] Šv. Kryžiaus bažnyčiai nutapė septynius altorinius paveikslus. Iš jų žymiausias „Šv. Trejybės” paveikslas. Panašiu laikotarpiu Tšemešno (lenk. Trzemeszno) augustinų vienuolynui nutapė altoriaus paveikslą bei aštuonias freskas, Pakoscio (lenk. Pakość) parapijos bažnyčiai nutapė altorinį Marijos nekalto prasidėjimo paveikslą. Nutapė paveikslų Dobžicos (lenk. Dobrzycos) dvarui, Regnovo (lenk Regnow) parapijos bažnyčiai – dvylikos apaštalų biustus, nutapė paveikslus Mechovo (lenk. Miechow) Dievo karsto vienuolyno bažnyčiai, Didžiosios Berastavicos bažnyčiai, Vygrių kamendulių vienuolyno bažnyčiai, Varšuvos bažnyčioms. Apie 1797 m. kartu su broliu Antanu Smuglevičius dekoravo Smelovo (lenk Smielow) dvarą.
P.Smuglevičius per savo bičiulį Hugo Kolontajų gyvendamas Varšuvoje susipažino su Jokūbu Jasinskiu, Karoliu Prozoru. P.Smuglevičius nutapė du Prozorų šeimos portretus, Varšuvos Jakobinams nutapė vinjetę „Ad Quasdam Polonos disidentes“, kuri tuo metu išpopuliarėjo, finansuojamas Proto Potockio išleido graviūrų ciklą Lietuvos ir Lenkijos istorijos siužetais. Tarp išlikusių raižinių yra trys lenkų karaliaus Mečislovo I valdymo scenos, šešios scenos, vaizduojančios Boleslovo Narsiojo žygdarbius. Raižiniai buvo graviruojami Romoje. Dėl šio istorinio ciklo finansinių reikalų, Protui Potockiui patyrus bankrotą, Pranciškus Smuglevičius turėjo bylų teisme.
Varšuvoje P.Smuglevičius palaikė 1794 m. sukilimą. Vieni reikšmingiausių šio laikotarpio Smuglevičiaus paveikslų „Keturmečio seimo 1791 metų gegužės 3 dienos sesija“, „T.Kosciuškos priesaika Korkuvos rinkos aikštėje 1794 metais“. Nutapė alegoriją, vaizduojančią Jokūbo Jasinskio mirtį. Iš minėto periodo svarbūs ir Pranciškaus Smuglevičiaus nutapyti politinių ir visuomenės veikėjų portretai, tarp jų Hugo Kolontajaus, Tado Kosciuškos, Karolio Prozoro, Jokūbo Jasinskio, Tadeušo Reitano ir kt.
Varšuvoje dailininkas dirbo iki tol, kol buvo pakviestas į Vilnių užimti Lietuvos Vyriausiosios mokyklos tapybos profesoriaus ir katedros vedėjo vietą.
Gyvenimas ir veikla Vilniuje
Nuo 1795 m. iki mirties 1807 m. Pranciškus Smuglevičius gyveno Vilniuje. 1797–1807 m. jis vadovavo Piešimo ir tapybos katedrai Vilniaus universitete, mokė studentus piešimo ir tapybos. Iš pradžių paskaitos vykdavo privačiose Smuglevičiaus dirbtuvėse, kuriose pats dailininkas gyveno. 1799 m. jau buvo įsteigta mokymo studija. Pirmuosius kelerius metus studentų mokymas vyko be programų, jos buvo sukurtos apie 1798 metus. Adjunkto pareigas ėjo Jonas Rustemas.
P.Smuglevičius ne tik mokė studentus, bet buvo įsitraukęs ir į universiteto veiklą: dalyvaudavo mokslinės tarybos posėdžiuose, įvairių komisijų darbe, padėjo skulptoriui Andrė Lebrenui sudaryti skulptūros dėstymo programą, atestavo mokyklų piešimo mokytojus.
Pats pirmasis Pranciškaus Smuglevičiaus nutapytas paveikslas, vos atvykus gyventi į Vilnių iš Varšuvos, buvo „Kristaus prisikėlimas iš numirusiųjų“. Jį užsakė caro įgaliotinis, kunigaikštis Nikolajus Repninas (1734–1801 m.) savo žmonos Natalijos Repninos koplyčiai-mauzoliejui, kuris stovi dabartiname Vingio parke.
Vyskupo Jono Nepomuko Kosakovskio užsakymu vietoj išsiųsto į Sankt Peterburgą Vilniaus katedros pagrindinio altoriaus šv. Stanislovo paveikslo Smuglevičius nutapė naują, taip pat nutapė Šv. Kazimiero koplyčios paveikslus, vyskupo Kosakovskio koplyčiai nutapė „Jono Nepomuko“ paveikslą, Vainų koplyčiai nutapė altorinį paveikslą.
1800–1801 m. Pranciškus Smuglevičius pakviestas Rusijos imperatoriaus Pavelo I, paprašius ten dirbusio jo bičiulio Vinčenzo Brenos nutapyti paveikslus Žiemos rūmams lankėsi Sankt Peterburge. Paveikslų neišliko. Vienas iš geriausių Sankt Peterburge nutapytų dailininko darbų šaltiniuose minimas altorinis šv. Mykolo arkangelo paveikslas. Grįžęs iš Sankt Peterburgo Pranciškus Smuglevičius baigė tapyti paveikslus Vilniaus katedrai, su broliu Antanu ištapė Vilniaus universiteto posėdžių salę, šiuo metu vadinamą Smuglevičiaus vardu.
P.Smuglevičiaus dekoruotoje salėje 1804 m. rugsėjo mėn. įvyko iškilmingas Vilniaus universiteto mokslo metų pradžios posėdis. Šio posėdžio metu dailininkui buvo padėkota už salės puošybą, už kurią jis neėmė pinigų, dekoravo savo iniciatyva. Apie šios salės dekoraciją buvo pranešta per vietos laikraščius, imperatorius Smuglevičių apdovanojo aukso žiedu ir suteikė jam dvaro tarėjo rangą. Žiedas dailininkui buvo iškilmingai įteiktas universitete 1805 m. gegužės 15 d.
1800 m. P.Smuglevičius remontuojamos Petro ir Povilo bažnyčios didžiajam altoriui nutapė paveikslą „Apaštalų Petro ir Povilo atsisveikinimas“, kurį Vincentas Smakauskas ir kt. vertino kaip vieną geriausių iš visų bažnytinių Smuglevičiaus paveikslų. Po grįžimo iš Sankt Peterburgo Pranciškus Smuglevičius jau pastoviai sirgo, jam silpo regėjimas. Dailininko sveikata rūpinosi VU profesorius Andrius Sniadeckis, kuriam dailininkas padovanojo paveikslą, vaizduojantį Europos pagrobimą. 1807 m. rugsėjo 10 d. Smuglevičius tiek nusilpo, jog surašė testamentą. Šeimos jis buvo nesukūręs.
Pranciškus Smuglevičius mirė 1807 m. rugsėjo 18 d., trečią valandą nakties, eidamas 62 metus, Vilniuje. Dailininko laidotuvių eisenoje dalyvavo visa universiteto bendruomenė. Dailininkas buvo palaidotas Rasų kapinėse, kur jo karstas buvo įmūrytas į naujai pastatytą kolumbariumą. Bėgant metams, visas kolumbariumo sparnas buvo sunaikintas, šiuo metu nėra žinoma, kurioje vietoje palaidotas dailininkas P.Smuglevičius.
Šaltiniai
- Vladas Drėma. Pranciškus Smuglevičius. Vilnius: Vaga, 1973.
- Rosenfeld, Alla; Norton T. Dodge (2001). Art of the Baltics. Rutgers University Press. p. 290. ISBN 0-8135-3042-3.
- J.Jurginis. Lietuvos meno istorijos bruožai. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960.
- Antanas Rmvydas Čaplinskas. Vilniaus atminimo knyga. Mieste įamžintos asmenybės. Vilnius: Charibdė, 2003.ISBN 978-9955-739-36-4.
- Juozapas Blažiūnas. Pagal Pranciškaus Smuglevičiaus piešinius atpausti grafikos darbai (Romos laikotarpis). Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 38. Vilnius, 2014. ISSN 1392-0502. [1]
- Po Italijos saule: XVIII a.-XX a. pirmos pusės Lietuvos dailininkai Italijoje. D. 1 / sudarytojos Dalia Tarandaitė, Rūta Janonienė, Giedrė Jankevičiūtė Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2019. P. 29-50. [2]
- Elžbieta Charazinska ir kt. Vilniaus klasicizmas. Parodos katalogas. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2000. ISBN 9955-00-043-0.
- Giambattista Spampani, Carlo Antonini, Il Vignola illustrato, Roma: Stamp. di Marco Pagliarini, 1770.
- Pranciškaus Smuglevičiaus biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [3]
- Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- Apšvietos epocha ir tapybos restauravimo sampratos kaita. Vilniaus miesto bažnyčių ir vienuolynų paveikslų restauravimas XIX a. pradžioje, Lietuvos dailės muziejus. Metraštis. Kn. XIV, Vilnius, 2011.
Nuorodos
- Pranciškaus Smuglevičiaus kūrinių ekspozicija Vilniaus paveikslų galerijoje Archyvuota kopija 2019-02-18 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranciškus Smuglevičius, Kas yra Pranciškus Smuglevičius? Ką reiškia Pranciškus Smuglevičius?
Pranciskus SmugleviciusVisas vardas lenk Franciszek SmuglewiczGime 1745 m spalio 6 d VarsuvaMire 1807 m rugsejo 18 d 61 metai VilniusPalaidotas a Senosiose Rasu kapineseTevas Lukosius Smuglevicius 1709 1780 Motina Regina Aleksinskyte Olesinskyte Veikla DailininkasAlma mater Romos Sv Luko akademijaVikiteka Pranciskus Smuglevicius Pranciskus Smuglevicius lenk Franciszek Smuglewicz 1745 m spalio 6 d Varsuvoje 1807 m rugsejo 18 d Vilniuje įzymiausias Lietuvos klasicizmo dailininkas Specializacija religine tapyba Senojo ir Naujojo testamentu siuzetais sventuju paveikslai taip pat istorinio mitologinio alegorinio ir portretinio zanro kuriniai Įamzino Vilniaus architekturos paminklus svarbiausius LDK istorijos įvykius kasdieninio zmoniu gyvenimo buities scenas Ankstyvieji gyvenimo ir studiju Romoje metaiPranciskus Smuglevicius Jameso Byreso seima paveikslas saugomas Skotijos nacionalineje galerijoje Gime is Zemaitijos kilusio tapytojo seimoje Bajoryste Lukosiui Smugleviciui duota greiciausiai uz kurybinius nuopelnus 1791 m suteiktas karaliaus Augusto III dvaro tapytojo titulas Be sunaus Pranciskaus seimoje augo sunus Antanas 1740 1810 m taip pat tapytojas sunus Lucijonas gim 1750 m busimasis dekoratorius sunus Pilypas gim 1752 m taip pat tapes dekoratoriumi sunus Konstantas 1755 1835 m peizazistas ir piesimo mokytojas sunus Vincentas tapes Vilniaus misionieriu baznycios kunigu dukte Terese 1748 1833 m liko netekejusi gyveno visa gyvenima ir mire Vilniuje Dailes jaunasis Pranciskus mokesi pas teva taipogi is Lietuvos kilusio ir daugelyje Lietuvos baznyciu paveikslus sukurusio dailininko Simono Cechaviciaus kuris buvo giminaitis dirbtuvese ugtelejes mokesi Varsuvos mokyklos poetikos klaseje ten atsiskleide gabumas tapybai Poetika jam deste zymus lenku istorikas Adomas Narusevicius kuris jaunajį dailininka uzkrete romantizmu Spejama jog siuo laikotarpiu Pranciskus Smuglevicius sukure drobe Imperatoriaus Flavijaus Konstantino pergale 1763 m tevas issiunte Prancisku studijuoti į Sv Luko akademija it Accademia di San Luca Romoje Kelioneje jaunajį dailininka lydejo Zemaiciu vyskupas Steponas Jonas Giedraitis Romoje Smugleviciu perdaves globoti Sv Luko akademijos profesoriui Antonui von Maronui pas kurį 1763 1764 m Smuglevicius mokesi privaciai 1765 m P Smuglevicius įstojo į Sv Luko akademija Studijavo pas zymu akademika Antona Mengsa jau mineta Antona von Marona Pompeju Batoni biciuliavosi su architektu Vincenzu Brena pats po akademijos baigimo tapybos moke į Roma atvykusį busima zymu lenku politika Hugo Kolontaju su kuriuo isliko biciuliais visa gyvenima Biciuliavosi su architektu Sebastijonu Serakovskiu Povilu Ksaveru Bzostovskiu veliau remusiu dailininka finansiskai Stanislovu Kostka Potockiu lenku tapytoju Dominyku Estreicheriu Ksaveru Bogusu svietejisko klasicizmo teoretiku Johanu Joakimu Vinkelmanu Romoje P Smuglevicius susiformavo ir isgarsejo kaip vienas pirmuju XVIII a klasicizmo stiliaus kureju Europoje Pranciskus Smuglevicius Prozoru seimos portretas 1789 m Varsuvos nacionalinis muziejus ATR karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Smugleviciui skyre stipendija mokslui Akademijoje be dailes dalyku renesanso ir baroko tapybos ir kt Smuglevicius studijavo gamtos mokslus architektura istorija ikonografija archeologija numizmatika ir kt Gyveno italu architektu Karlo ir Dzambatistos Spampaniu seimoje Tada kure kompozicijas antikinemis temomis piese architekturos paminklus nutape Romos antikiniu pastatu ju griuvesiu Italijos peizazu 1770 m isspausdintoje architektu Dzambatistos Spampanio ir Karlo Antonini studijoje apie zymaus XVI a architekto Dziacomo Barozzi da Vignolos 1507 1573 m gyvenima ir kuryba buvo įdeti trys pagal Smugleviciaus piesinius atspausti grafikos darbai Meno ir mokslo deive Minerva deda vainika ant menininko biusto Popieziaus Klemenso XIV portretas ir alegorine scena Sv Luko akademija pasizymejo tradicijomis kasmet skelbti dailes kuriniu konkursai kuriuose dalyvaudavo visi akademijos aukletiniai Visi studentai privalejo pateikti po 2 kompozicijas Komisija vertindavo studentu darbus o geriausius autorius iskilmingai premijuodavo 1766 m P Smuglevicius gavo auksciausio laipsnio sv Luko akademijos premija uz nutapyta istorine drobe Abraomo ir Melchizediako auka Dievui taip pat klauzuros konkursinį kurinį Dvieju kaliniu akivaizdoje buriantį kalejime savo ateitį Juozapa egiptietį Premija Pranciskui Smugleviciui įteike kardinolas Alessandro Albanis 1692 1779 P Smuglevicius Italijoje gyveno iki 1784 m 1769 1772 m kartu su Mengsu Smuglevicius galejo dekoruoti Vatikano rumu bibliotekos kambarius 1767 1775 m Romoje suburta menininku komanda kurioje dalyvavo ir P Smuglevicius atnaujinant Bordziju vilos vidaus dekora 1776 m Paolo Bordzeso Aldobrandinio uzsakymu P Smuglevicius dirbo dekoruojant rumus Fraskatyje ant drobes nutape antikines figuras ir reljefus puosusias kai kuriu patalpu sienas Sv Luko akademijos profesorius Dzeimsas Byresas uzsake P Smugleviciui nupiesti etrusku kapu vaizdus ir nukopijuoti juos puosiancia sienu tapyba savo rengiamam leidiniui Senienos is Korneto Dabar Smugleviciaus piesiniu originalai saugomi Martino von Vagnerio muziejuje Viurcburge Profesoriaus uzsakymu dailininkas dar nutape Philipo Yorko 1764 1834 m portreta paties Byreso ir jo seimos du portretus 1779 1780 m nutape 2 aristokratu Beauclerku portretus 1776 m nutape didelį aliejinį paveiksla vaizduojantį sv Augustina ir sv Jeronima kurį eksponavo Vatikano muziejuje paveikslas buvo parodytas popieziui Romoje P Smuglevicius sukure paveiksla Hanibalo Kartaginiecio mirtis kuris 1778 m perduotas Ignotui Potockiui laikytas jo paveikslu kolekcijoje Karaliaus Poniatovskio uzsakymu P Smuglevicius sukure paveiksla Estera alpsta isvydusi Ahasvera taip pat Poniatovskiui padovanojo paveikslus Antikine auka Venera vainikuoja Bakcha ir Ariaadna Miros pasikeitimas Adonio gimimas Diogenas su zibintu Sokratas kalejime Romenas Popilius su Antiochu Didonos mirtis Vienas zinomesniu Italijos laikotarpio P Smugleviciaus projektu atkastu Nerono Aukso rumu griuvesiu fresku menine dokumentacija kartu su Vincensu Brena Sunykusias fresku vietas dailininkai atkure pripiesdami naujus elementus ar figuru dalis atkurdami kompozicijas P Smuglevicius su V Brena parenge 59 sienines tapybos piesinius 34 nupaise Smuglevicius 20 Smuglevicius su Brena 5 Brena Piesinius israize grafikas Marco Garlonis albume Tito termu liekanos ir ju vidaus tapyba isleistas 1776 m Vienas įdomiausiu albumo darbu Aldobrandinio vestuviu graviura Kelis sio albumo egzempliorius P Smuglevicius nusiunte namo į Varsuva Lietuvoje juos platino Karlas Spampanis Tito termu vaizdai to meto Europoje tapo bibliografine retenybe P Smuglevicius Sv Stanislovo baznyciai Romoje nutape dauguma figuru vaizduojancia kompozicija su Sv Kazimieru ir Sv Stanislovu priekyje Si kompozicija laikoma vienu graziausiu dailininko darbu 21 m gyvenes Italijoje P Smuglevicius keliavo po apylinkes tape peizazus nutape Tivolio vaizdu pora paveikslu is valstieciu gyvenimo 1784 m pries isvykstant P Smuglevicius antikvaro L Mirio uzsakymu nupiese keleta mitologiniu skulpturu Vatikano muziejaus albumams Gyvenimas VarsuvojePranciskus Smuglevicius Estera alpsta isvydusi Ahasvera 1886 m Pranciskus Smuglevicius Tado Kosciuskos priesaika Krokuvos turgaus aiksteje 1797 m Nacionalinis muziejus Poznane 1784 m P Smuglevicius paliko Italija grįzo į Varsuva Nors nebuvo siltuose santykiuose su karaliumi ir netapo dvaro tapytoju juo buvo Marcelas Bacarelis it Marcello Bacciarelli karalius uzsake dailininkui nutapyti keturis Varsuvos Bazilijonu Marijos dangun zengimo baznyciai altoriu paveikslus Uzsakyma P Smuglevicius įvykde Baznycia pasventinta kartu su P Smugleviciaus paveikslais Marijos mirtis Imperatorius Valentinas ir sv Bazilijus Sv Anupras ir Sv Pafnucijus tyruose Sv Jeronimas Uz siuos paveikslus P Smuglevicius karaliaus apdovanotas nusipelniusiuju aukso medaliu Merentibus Karaliaus dvaro uzsakymu dar dekoravo Varsuvos baznycia Ujezdovo lenk Ujazdow priemiestyje Gyvendamas Varsuvoje P Smuglevicius įsirenge savo dirbtuves įsteige privacia dailes mokykla kuri tese Cechaviciaus tradicijas gaudavo daugybe uzsakymu nutapyti paveikslus is didiku kunigu pirkliu bajoru Mokykloje P Smuglevicius deste tradiciniais metodais Dailes mokykla atsalde P Smugleviciaus santykius su karaliaus dailininku Marcelu Bacareliu kuris taip pat turejo įsteiges savo dailes mokykla karaliaus pilyje ir su Smugleviciumi konkuravo P Smugleviciaus dailes mokykloje mokesi tokie busimieji zymus dailininkai kaip Juozapas Peska Motiejus Tokarskis Jonas Nepomukas Glovackis Janas Chruscickis Danielius Kondratavicius Pranas Ksaveras Aleksinskas ir kt Mokykloje buvo mokama dailes amato mokiniai iseidavo pilna akademinio piesimo ir tapybos kursa taip pat buvo destomi gamtos mokslai architekturos pagrindai 1785 m Vilniaus vyskupo Ignoto Masalskio kvietimu Pranciskus Smuglevicius su dviem savo pagalbininkais ir mokiniais Juozapu Peska bei Janu Chruscickiu atvyko į Vilniu kur puose paveikslais Lauryno Guceviciaus perstatoma Vilniaus katedra Dailininkas sukure altoriaus paveiksla Sv Stanislovo mirtis paveikslas taip ir nebuvo iskabintas nutape dvylikos apastalu atvaizdus du paveikslus altorinei sienai vienas ju vaizduoja Jeruzales kunigo auka antrasis pavadintas Stebuklingas duonos ir zuvies padauginimas Tuo paciu metu Smuglevicius nutape keleta paveikslu Verkiu rumams dekoravo rumu vidu Onos Radvilaites Mostovskienes uzsakymu nutape Ariadna paduoda Tesejui siulu kamuolį Vilniaus Augustijonu baznyciai Sv Augustino paveiksla Vertingi P Smugleviciaus to laikotarpio Vilniaus miesto vaizdu tarp ju ir miesto vartu piesiniai 1786 m dailininkas grįzo į Varsuva Dailininkas keliavo po įvairias Lenkijos vietoves ir vykde baznyciu kunigu dvaru savininku uzsakymus apie 1790 metus Smuglevicius Lysa Gora Lysa Goroje Sv Kryziaus baznyciai nutape septynius altorinius paveikslus Is ju zymiausias Sv Trejybes paveikslas Panasiu laikotarpiu Tsemesno lenk Trzemeszno augustinu vienuolynui nutape altoriaus paveiksla bei astuonias freskas Pakoscio lenk Pakosc parapijos baznyciai nutape altorinį Marijos nekalto prasidejimo paveiksla Nutape paveikslu Dobzicos lenk Dobrzycos dvarui Regnovo lenk Regnow parapijos baznyciai dvylikos apastalu biustus nutape paveikslus Mechovo lenk Miechow Dievo karsto vienuolyno baznyciai Didziosios Berastavicos baznyciai Vygriu kamenduliu vienuolyno baznyciai Varsuvos baznycioms Apie 1797 m kartu su broliu Antanu Smuglevicius dekoravo Smelovo lenk Smielow dvara P Smuglevicius per savo biciulį Hugo Kolontaju gyvendamas Varsuvoje susipazino su Jokubu Jasinskiu Karoliu Prozoru P Smuglevicius nutape du Prozoru seimos portretus Varsuvos Jakobinams nutape vinjete Ad Quasdam Polonos disidentes kuri tuo metu ispopuliarejo finansuojamas Proto Potockio isleido graviuru cikla Lietuvos ir Lenkijos istorijos siuzetais Tarp islikusiu raiziniu yra trys lenku karaliaus Mecislovo I valdymo scenos sesios scenos vaizduojancios Boleslovo Narsiojo zygdarbius Raiziniai buvo graviruojami Romoje Del sio istorinio ciklo finansiniu reikalu Protui Potockiui patyrus bankrota Pranciskus Smuglevicius turejo bylu teisme Varsuvoje P Smuglevicius palaike 1794 m sukilima Vieni reiksmingiausiu sio laikotarpio Smugleviciaus paveikslu Keturmecio seimo 1791 metu geguzes 3 dienos sesija T Kosciuskos priesaika Korkuvos rinkos aiksteje 1794 metais Nutape alegorija vaizduojancia Jokubo Jasinskio mirtį Is mineto periodo svarbus ir Pranciskaus Smugleviciaus nutapyti politiniu ir visuomenes veikeju portretai tarp ju Hugo Kolontajaus Tado Kosciuskos Karolio Prozoro Jokubo Jasinskio Tadeuso Reitano ir kt Varsuvoje dailininkas dirbo iki tol kol buvo pakviestas į Vilniu uzimti Lietuvos Vyriausiosios mokyklos tapybos profesoriaus ir katedros vedejo vieta Gyvenimas ir veikla VilniujePranciskus Smuglevicius Vilniaus miesto panorama nuo Tauro kalnoPranciskus Smuglevicius Traku vartai Nuo 1795 m iki mirties 1807 m Pranciskus Smuglevicius gyveno Vilniuje 1797 1807 m jis vadovavo Piesimo ir tapybos katedrai Vilniaus universitete moke studentus piesimo ir tapybos Is pradziu paskaitos vykdavo privaciose Smugleviciaus dirbtuvese kuriose pats dailininkas gyveno 1799 m jau buvo įsteigta mokymo studija Pirmuosius kelerius metus studentu mokymas vyko be programu jos buvo sukurtos apie 1798 metus Adjunkto pareigas ejo Jonas Rustemas P Smuglevicius ne tik moke studentus bet buvo įsitraukes ir į universiteto veikla dalyvaudavo mokslines tarybos posedziuose įvairiu komisiju darbe padejo skulptoriui Andre Lebrenui sudaryti skulpturos destymo programa atestavo mokyklu piesimo mokytojus Pats pirmasis Pranciskaus Smugleviciaus nutapytas paveikslas vos atvykus gyventi į Vilniu is Varsuvos buvo Kristaus prisikelimas is numirusiuju Jį uzsake caro įgaliotinis kunigaikstis Nikolajus Repninas 1734 1801 m savo zmonos Natalijos Repninos koplyciai mauzoliejui kuris stovi dabartiname Vingio parke Vyskupo Jono Nepomuko Kosakovskio uzsakymu vietoj issiusto į Sankt Peterburga Vilniaus katedros pagrindinio altoriaus sv Stanislovo paveikslo Smuglevicius nutape nauja taip pat nutape Sv Kazimiero koplycios paveikslus vyskupo Kosakovskio koplyciai nutape Jono Nepomuko paveiksla Vainu koplyciai nutape altorinį paveiksla 1800 1801 m Pranciskus Smuglevicius pakviestas Rusijos imperatoriaus Pavelo I paprasius ten dirbusio jo biciulio Vincenzo Brenos nutapyti paveikslus Ziemos rumams lankesi Sankt Peterburge Paveikslu neisliko Vienas is geriausiu Sankt Peterburge nutapytu dailininko darbu saltiniuose minimas altorinis sv Mykolo arkangelo paveikslas Grįzes is Sankt Peterburgo Pranciskus Smuglevicius baige tapyti paveikslus Vilniaus katedrai su broliu Antanu istape Vilniaus universiteto posedziu sale siuo metu vadinama Smugleviciaus vardu P Smugleviciaus dekoruotoje saleje 1804 m rugsejo men įvyko iskilmingas Vilniaus universiteto mokslo metu pradzios posedis Sio posedzio metu dailininkui buvo padekota uz sales puosyba uz kuria jis neeme pinigu dekoravo savo iniciatyva Apie sios sales dekoracija buvo pranesta per vietos laikrascius imperatorius Smugleviciu apdovanojo aukso ziedu ir suteike jam dvaro tarejo ranga Ziedas dailininkui buvo iskilmingai įteiktas universitete 1805 m geguzes 15 d 1800 m P Smuglevicius remontuojamos Petro ir Povilo baznycios didziajam altoriui nutape paveiksla Apastalu Petro ir Povilo atsisveikinimas kurį Vincentas Smakauskas ir kt vertino kaip viena geriausiu is visu baznytiniu Smugleviciaus paveikslu Po grįzimo is Sankt Peterburgo Pranciskus Smuglevicius jau pastoviai sirgo jam silpo regejimas Dailininko sveikata rupinosi VU profesorius Andrius Sniadeckis kuriam dailininkas padovanojo paveiksla vaizduojantį Europos pagrobima 1807 m rugsejo 10 d Smuglevicius tiek nusilpo jog surase testamenta Seimos jis buvo nesukures Pranciskus Smuglevicius mire 1807 m rugsejo 18 d trecia valanda nakties eidamas 62 metus Vilniuje Dailininko laidotuviu eisenoje dalyvavo visa universiteto bendruomene Dailininkas buvo palaidotas Rasu kapinese kur jo karstas buvo įmurytas į naujai pastatyta kolumbariuma Begant metams visas kolumbariumo sparnas buvo sunaikintas siuo metu nera zinoma kurioje vietoje palaidotas dailininkas P Smuglevicius SaltiniaiVladas Drema Pranciskus Smuglevicius Vilnius Vaga 1973 Rosenfeld Alla Norton T Dodge 2001 Art of the Baltics Rutgers University Press p 290 ISBN 0 8135 3042 3 J Jurginis Lietuvos meno istorijos bruozai Vilnius Valstybine grozines literaturos leidykla 1960 Antanas Rmvydas Caplinskas Vilniaus atminimo knyga Mieste įamzintos asmenybes Vilnius Charibde 2003 ISBN 978 9955 739 36 4 Juozapas Blaziunas Pagal Pranciskaus Smugleviciaus piesinius atpausti grafikos darbai Romos laikotarpis Lietuviu kataliku mokslo akademijos metrastis T 38 Vilnius 2014 ISSN 1392 0502 1 Po Italijos saule XVIII a XX a pirmos puses Lietuvos dailininkai Italijoje D 1 sudarytojos Dalia Tarandaite Ruta Janoniene Giedre Jankeviciute Vilnius Lietuvos dailes muziejus 2019 P 29 50 2 Elzbieta Charazinska ir kt Vilniaus klasicizmas Parodos katalogas Vilnius Lietuvos dailes muziejus 2000 ISBN 9955 00 043 0 Giambattista Spampani Carlo Antonini Il Vignola illustrato Roma Stamp di Marco Pagliarini 1770 Pranciskaus Smugleviciaus biografija Visuotineje lietuviu enciklopedijoje 3 Tomas Venclova Vilniaus vardai Vilnius R Paknio leidykla 2017 ISBN 978 995 57367 21 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 Apsvietos epocha ir tapybos restauravimo sampratos kaita Vilniaus miesto baznyciu ir vienuolynu paveikslu restauravimas XIX a pradzioje Lietuvos dailes muziejus Metrastis Kn XIV Vilnius 2011 NuorodosPranciskaus Smugleviciaus kuriniu ekspozicija Vilniaus paveikslu galerijoje Archyvuota kopija 2019 02 18 is Wayback Machine projekto