Greta GarboTikras vardas Greta Lovisa GustafssonGimė 1905 m rugsėjo 18 d Stokholmas ŠvedijaMirė 1990 m balandžio 15 d 84
Greta Garbo

Greta Garbo | |
---|---|
Tikras vardas | Greta Lovisa Gustafsson |
Gimė | 1905 m. rugsėjo 18 d. Stokholmas, Švedija |
Mirė | 1990 m. balandžio 15 d. (84 metai) Niujorkas, JAV |
Šalis | Švedija |
Apdovanojimai | |
Oskaras (1955 m.) |
Greta Garbo (tikrasis vardas Greta Lovisa Gustafsson; 1905 m. rugsėjo 18 d. – 1990 m. balandžio 15 d.) – švedų kilmės JAV aktorė.
Greta Lovisa Gustafson gimė 1905 m. rugsėjo 18 d. Stokholme. Būsima aktorė augo skurdžioje aplinkoje. Mirus tėvui, keturiolikmetė pradėjo dirbti pardavėja vienoje Stokholmo parduotuvių, filmavosi reklaminiuose filmuose. 1922 m. pradėjo lankyti Stokholmo Karališkojo dramos teatro aktorių mokyklą. Čia ją atrado režisierius . Jis suteikė Gretai sceninį slapyvardį. 1924 m. aktorė suvaidino „Sagoje apie Gestą Berlingą“ – šis vaidmuo jai leido patekti į Holivudą. Greta Garbo nemokėjo anglų kalbos, gavo mažą atlyginimą, paniro į depresiją. Aktorė dažniausiai vaidino kenčiančias, paslaptingas moteris, vaidybai būdinga tragizmas, psichologiškumas. Nepaisant to, vienas sėkmingiausių vaidmenų yra laikomas komedija „Ninočka“ (1939 m.), kur ji kuria komunistės, neįstengiančią atsispirti kapitalizmo pagundoms portretą.
Po filmo „Moteris dviem veidais“ (1941 m.), neigiamai įvertinto ir žiūrovų, ir kritikų, Greta nutraukė savo karjerą ir vis rečiau rodėsi viešumoje.
Aktorė suvaidino 28 filmuose. Ji buvo nominuota „Oskarui“ kelis kartus, tačiau apdovanojimo sulaukė tik 1955 m., kai buvo apdovanota už visą kūrybinę veiklą.
1990 m. balandžio 15 d. G. Garbo mirė Niujorke, kur ir pragyveno antrąją savo gyvenimo pusę. Urna su palaikais pargabenta į Švediją ir palaidota Stokholmo apylinkėse.
Žymiausi filmai
- „Saga apie Gestą Berlingą“ (1924 m.)
- „Kūnas ir šėtonas“ (1927 m.)
- „Mata Hari“ (1931 m.)
- „Žmonės viešbutyje“ (1932 m.)
- „Karalienė Kristina“ (1933 m.)
- „Ana Karenina“ (1935 m.)
- „Marija Valevska“ (1938 m.)
- „Ninočka“ (1939 m.)
- „Dviveidė moteris“ (1941 m.)
Šaltiniai
- Rūta Birštonaitė. Greta Garbo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Greta Garbo, Kas yra Greta Garbo? Ką reiškia Greta Garbo?
Greta GarboTikras vardas Greta Lovisa GustafssonGime 1905 m rugsejo 18 d Stokholmas SvedijaMire 1990 m balandzio 15 d 84 metai Niujorkas JAVSalis SvedijaApdovanojimaiOskaras 1955 m Greta Garbo tikrasis vardas Greta Lovisa Gustafsson 1905 m rugsejo 18 d 1990 m balandzio 15 d svedu kilmes JAV aktore Greta Lovisa Gustafson gime 1905 m rugsejo 18 d Stokholme Busima aktore augo skurdzioje aplinkoje Mirus tevui keturiolikmete pradejo dirbti pardaveja vienoje Stokholmo parduotuviu filmavosi reklaminiuose filmuose 1922 m pradejo lankyti Stokholmo Karaliskojo dramos teatro aktoriu mokykla Cia ja atrado rezisierius Jis suteike Gretai sceninį slapyvardį 1924 m aktore suvaidino Sagoje apie Gesta Berlinga sis vaidmuo jai leido patekti į Holivuda Greta Garbo nemokejo anglu kalbos gavo maza atlyginima paniro į depresija Aktore dazniausiai vaidino kenciancias paslaptingas moteris vaidybai budinga tragizmas psichologiskumas Nepaisant to vienas sekmingiausiu vaidmenu yra laikomas komedija Ninocka 1939 m kur ji kuria komunistes neįstengiancia atsispirti kapitalizmo pagundoms portreta Po filmo Moteris dviem veidais 1941 m neigiamai įvertinto ir ziurovu ir kritiku Greta nutrauke savo karjera ir vis reciau rodesi viesumoje Aktore suvaidino 28 filmuose Ji buvo nominuota Oskarui kelis kartus taciau apdovanojimo sulauke tik 1955 m kai buvo apdovanota uz visa kurybine veikla 1990 m balandzio 15 d G Garbo mire Niujorke kur ir pragyveno antraja savo gyvenimo puse Urna su palaikais pargabenta į Svedija ir palaidota Stokholmo apylinkese Zymiausi filmai Saga apie Gesta Berlinga 1924 m Kunas ir setonas 1927 m Mata Hari 1931 m Zmones viesbutyje 1932 m Karaliene Kristina 1933 m Ana Karenina 1935 m Marija Valevska 1938 m Ninocka 1939 m Dviveide moteris 1941 m SaltiniaiRuta Birstonaite Greta Garbo Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Vikiteka Greta Garbo vaizdine ir garsine medziaga