Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Tojotomi Hidejoši jap 豊臣 秀吉Gimė 1536 m vasario 2 d Mirė 1598 m rugsėjo 18 d 62 metai KiotasTautybė japonasTėvasVeikla sv
Tojotomi Hidejoši
| Tojotomi Hidejoši jap. 豊臣 秀吉 | |
|---|---|
| Gimė | 1536 m. vasario 2 d. |
| Mirė | 1598 m. rugsėjo 18 d. (62 metai) Kiotas |
| Tautybė | japonas |
| Tėvas | |
| Veikla | svarbus Sengoku daimis |
| Vikiteka | Tojotomi Hidejoši |
Tojotomi Hidejoši (豊臣 秀吉, 1537 m. vasario 2 d. – 1598 m. kovo 26 d.) – antrasis Japonijos suvienytojas, žymus karys, generolas, feodalas, samurajus, politikas bei strategas. Gyvenęs Sengoku laikotarpiu. Tojotomi Hidejoši buvo Oda Nobunagos įpėdinis.
| Straipsnyje yra japoniškas tekstas. Be tinkamo šrifto tikriausiai vietoj kandži arba kanos matysite klaustukus, kvadratėlius ar kitokius ženklus. |
Vardo kilmė
Tojotomi Hidejoši tikrasis vardas buvo Hijošimaru Kinošita. Vėliau jis buvo pakeistas į Tokičiro Kinošita. 1562 m. jis dar kartą pasikeitė savo vardą į Hidejoši, o 1573 m. – pavardę į Hašiba. Pagaliau 1587 m. jis buvo paskirtas ministru ir jam buvo suteikta Hidejoši pavardė.
Ankstyvieji metai
Apie Hidejoši gyvenimą iki 1570 m. nėra labai daug žinoma. Jis gimė 1537 m. Nakamuroje, Ovari provincijoje (dabar Aiči prefektūra) ir priklausė Oda klanui. Hidejoši nėra kilęs iš samurajų giminės. Jis buvo valstiečio kareivio Kinošita Jaemon sūnus, kuris tarnavo Oda Nobuhige – Oda Nubonaga tėvui. Būdamas dar berniukas, Hidejoši paliko namus ir iškeliavo į Totomi provinciją (dabar Šidzuoka prefektūra) ir ten tapo vasalo pažu. Tačiau jis greit grįžo namo ir pradėjo savo karjerą. Nepaisant Hidejoši valstietiškos kilmės, pagaliau jis tapo vienu iš labiausiai išskirtinių Oda Nobunagos generolų.
Kelias į valdžią
1557 m. Hidejoši prisijungė prie Oda klano ir tapo tarnu. Tačiau dėl savo linksmo būdo, taktiškumo ir intelekto jis greitai buvo paaukštintas iki samurajaus. 1558 m. Hidejoši susipažino su Oda Nobunaga, kuris greitai pamėgo Hidejoši ir praminė jį saru (beždžione).
Tuo metu Imagava Jošimoto, kuris valdė Mikava (Aiči prefektura) bei Totomi ir Suruga žemes (Šidzuoka prefektūra), su savo armija skynėsi kelią link Kioto. Tačiau jam kelią užtvėrė Nobunaga. Jošimoto buvo nugalėtas Okehadzama mūšyje (1560 m.), kuriame dalyvavo ir Hidejoši. Po šio mūšio Oda Nubonaga tapo vienu galingiausių generolų Sengoku laikotarpyje.
1564 m. Hidejoši vadovavo reidui, kurio metu buvo užimta Inabajama pilis. Po šio reido Oda Nobunaga paaukštino Hidejoši iki generolo pareigų.
1568 m., kai Oda Nobunaga pradėjo savo kampaniją, kurios tikslas buvo prijungti centrinę Japoniją, Hidejoši kovėsi daugelyje svarbiausių kovų.
Iki 1573 m. Nobunaga nugalėjo du stipriausius feodalus ir stabiliai įsitvirtino centrinėje Honšiu. Taip Omi provincijoje esančios žemės buvo atiduotos Tojotomi Hidejoši. Jis tapo Nakahamos valdovu.
Generolo pareigos valdant Oda Nobunagai (1574-1582)
1575 m. Nobunaga buvo nugalėtas Mori Terumoto pajėgų Išijama Hongandži mūšyje, kuris vyko Osakos įlankoje. Norėdamas nugalėti Mori bazę vakarinėje Honšiu, Nobunaga ten išsiuntė dvi armijas. Nuo 1577 m. Oda Nobunagos paliepimu Hidejoši pradėjo vakarinės Japonijos dalies malšinimą. Hidejoši užėmė strategiškai svarbią Himejama pilį (dabar vadinama Himedži).
1581 m. Hidejoši apsiautė ir užkariavo Tottori tvirtovę Inaboje (dabar Tottori prefektūra), kuri priklausė Mori Tecumoto. Po metų, pasinaudodamas neįprasta užtvindymo taktika, jis užėmė Takamacu pilį (dabar Okajama prefektūra).
Po Oda Nobunagos mirties
1582 m., po sukilimo, kuriam vadovavo Akeči Micuhide, Oda Nobunaga nusižudė.
Po jo mirties Hidejoši susitaikė su Mori Tecumoto ir pajudėjo į rytus, siekdamas atkeršyti. 1582 m. liepos 2 d. vykusiame mūšyje Hidejoši nugalėjo Micuhide Yamazaki.
Oda klano aukščiausių vasalų susirinkime Hidejoši teigė, kad Oda klano galva turėtų tapti Oda Nobunagos anūkas. Tačiau galingiausi Oda klano vasalai rėmė trečiąjį Nobunagos sūnų. 1583 m. vykusioje kovoje Hidejoši nugalėjo vieną iš šių vasalų ir privertė jį įvykdyti savižudybę.
Tais pačiais metais, užvaldęs dalį tvirtovių, Hidejoši pastatė Osakos pilį. Tuomet jis perėjo prie pagrindinio savo siekio – visos Japonijos užkariavimo ir suvienijimo po 200 metų pertraukos. Taip jis norėjo pabaigti Oda Nobunagos pradėtą darbą.
Būdamas 45 metų amžiaus Hidejoši valdė Omi ir Harima, taip pat Jamaširo, Tamba (dabar Kioto prefektūra) ir Kavači (dabar Osakos prefektūra) provincijas. Tuomet, nugalėjęs Šibata Kacuie Hidejoši, aneksavo Ečidzen, Kaga ir Noto provincijas (dabar Fukui ir dalis Išikava prefektūros), taip pat Etčiu (dabar Tojama prefektūra) provinciją.
1584 m. jis priėmė susitarimą su Tokugava Iejasu, kuris rėmė Oda Nobukacu, Oda Nobunagos sūnų. Tuomet Hidejoši rankose atsidūrė visa Ki provincija (dabar Vakama prefektūra). Pasinaudodamas šia padėtimi, Hidejoši sunaikino organizaciją, kuri priklausė Džiodo šintoistų sektai.
1585 m. jis buvo paskirtas kampaku arba imperijos regentu ir galėjo įsakinėti visoms civilinėms ir karinėms pajėgoms imperatoriaus vardu.
1587 m. Hidejoši dar labiau išplėtė savo galios įtaką Kiūšiū ir užkirto kelią Šimadzu klano įsigalėjimui regione.
1578 m. liepos 23 d. Hidejoši išleido 11 punktų įsaką, smerkiantį krikščionybę ir draudžiantį atsivertimą į šią religiją.
1588 m. visi daimiai (vasalai Japonijoje) prisiekė būti ištikimi ir paklusti imperatoriui ir jo regentui Hidejoši. Tais pačiais metais Hidejoši surengė kardų medžioklę, kurios dėka jam pavyko sumažinti ginkluoto maišto galimybę. Taip pat jis atskyrė valstiečių ir karių sluoksnius.
Kanto kampanija
Tojotomi Hidejoši bandymams užkariauti šiaurės rytų regionus kelią pastojo Hodžio klanas – vienas galingiausių karių klanų Sengoku laikotarpyje. Jie okupavo Kanto regioną. Hidejoši pavyko sutriuškinti Hodžio klano sąjungininkus ir užimti Odavara pilį. Odavara kapituliavo 1590 m. rugpjūčio 12 d., ir Kanto provincijos buvo pertvarkytos. Kad galėtų išstumti Iejasu iš Centrinės Japonijos, Hidejoši atidavė jam šešias Kanto provincijas mainais į Mikava, Totomi ir Suruga.
1591 m. Tojotomi Hidejoši sutriuškino ir užkariavo šiaurinę Honšiu teritoriją. Taip buvo įvykdytas karinis Japonijos suvienijimas. Visa šalies teritorija priklausė Hidejoši arba jam pavaldiems vasalams. Buvo įsteigta nauja feodalinės hierarchijos sistema.
Užkariavęs visą Japoniją, Tojotomi Hidejoši patikėjo patarėjo (kampaku) postą savo sūnėnui – Tojotomi Hidecugu.
Invazijos į Korėją
Tarp 1580 ir 1590 m., prašydamas leidimo Japonijos armijai saugiai pereiti Korėjos teritoriją, Tojotomi Hidejoši išsiuntė ne vieną pasiuntinį pas karalių Sondžo į Korėją. Hidejoši informavo Džoson karalių, kad jis planuoja užkariauti Kiniją ir Indiją. Tačiau karalius Sondžo į Hidejoši laiškus neatsakė.
Įgijęs valdžią visoje Japonijoje, Tojotomi Hidejoši pradėjo ruoštis Korėjos užėmimui. Jo galutinis tikslas buvo užkariauti Kiniją ir Filipinus. Japonijos pajėgos buvo visiškai nepasiruošusios tokio masto planui. 1592 m. vasario mėnesį jis išsiuntė savo pirmą ekspediciją užkariauti Korėjos. 140 000 Japonijos armijos pajėgų kareivių ir 2000 laivų buvo išsiųsti į Korėją. Jie užpuolė Busaną, esantį pietrytinėje šalies dalyje. Per kelias savaites Japonijos armija nužengė iki sostinės Seulo. Karalius Sondžo pabėgo į šiaurę. Seulas buvo suniokotas ir apiplėštas. Iki liepos mėnesio Japonija užėmė ir Pchenjaną. Nors karas sausumoje geriau sekėsi Hidejoši, tačiau Korėjos laivynas buvo daug pranašesnis. Jų laivynas turėjo geresnę ginkluotę ir labiau patyrusius jūreivius. Taip pat korėjiečiai turėjo ir slaptą ginklą – šarvuotus laivus, vadinamus vėžliais, kurių negalėjo įveikti Japonijos laivyno patrankų sviediniai. Atkirsta nuo maisto ir ginklų resursų, Japonijos armija įstrigo kalnuose, šiaurinėje Korėjos dalyje.
1592 m. rugpjūčio 13 d. Japonijos armija buvo nugalėta admirolo I-Sun-Šin Hansan-do mūšyje. Po šio pralaimėjimo Hidejoši įsakė savo likusioms pajėgoms pasitraukti iš kovos su Korėjos laivynu.
1593 m. sausio mėnesį Kinijos imperatorius, norėdamas padėti Japonijos armijos apsuptai Korėjai, į pagalbą išsiuntė 45 000 karių. Sujungę savo jėgas, kinai ir korėjiečiai išstūmė Hidejoši armiją iš Pchenjano. Japonijos armija buvo priremta prie sienos, jų laivynas nebegalėjo pristatyti reikalingų atsargų ir japonai pradėjo badauti. 1593 m. gegužės mėnesį Hidejoši pagaliau nusileido ir įsakė savo kariams grįžti atgal į Japoniją. Ši ekspedicija baigėsi be rezultatų. Tačiau Hidejoši vis tiek neatsisakė savo idėjos.
Po trumpalaikės taikos su Kinija, norėdamas užimti Korėją, Hidejoši pradėjo antrąją ekspediciją į šią šalį. Ji prasidėjo 1597 m. rugpjūtį. Tačiau ir šį kartą korėjiečiai ir jų sąjungininkai kinai buvo labai gerai pasiruošę atlaikyti Japonijos armijos puolimą. Jie sustabdė japonus Seule ir lėtai, bet užtikrintai išstūmė jų armiją atgal iki Busano. Tuo pat metu admirolas I Sun Šin pasiuntė savo karius, kurie vėl sunaikino atstatytas Japonijos laivyno pajėgas.
Tojotomi Hidejoši užkariavimo ir imperijos planai žlugo 1598 m. rugsėjo 18 d., jam mirus. Savo mirties patale Hidejoši gailėjosi išsiuntęs savo armiją mirti svetimose žemėse.
Administracinės inovacijos
Viena pirmųjų taisyklių, kurią įvedė Hidejoši, norėdamas konfiskuoti ginklus iš ūkininkų, pirklių ir vienuolių, buvo katana kari (kardų medžioklė). Visi surinkti ginklai buvo išlydyti ir panaudoti statant budos skulptūrą. Taip pat įgyvendintas shiro vari planas – jo tikslas buvo sumažinti nereikalingų pilių kiekį Japonijoje.
Hidejoši griežtai atskyrė gyventojų luomus. Kariams, ūkininkams, amatininkams ir pirkliams leido gyventi skirtingose miestų dalyse, taip pasirūpindamas tvarkingu feodalinės visuomenės formavimusi.
Norėdamas paskatinti transporto plėtrą, jis pradėjo žemėtvarką ir panaikino kelių kontrolės punktus.
Buvo pradėtas plėsti mineralinių išteklių naudojimas, monetų gamyba, kuri skatino prekybos vystymąsi.
Vėlyvieji metai
Paskutiniais savo gyvenimo metais, ypač nuo 1593 m. atrodė, kad Tojotomi Hidejoši prarado jį supančios realybės suvokimą. Didžiausias jo rūpestis buvo jo įpėdinio likimas. 1591 m. mirė Hidejoši sūnus Curumacu. Tuomet savo įpėdiniu Hidejoši paskelbė sūnėną – Tojotomi Hidecugu. Tačiau susilaukęs kito sūnaus – Tojotomi Hidejori, Tojotomi Hidejoši pradėjo įtarinėti, kad jo sūnėnas planuoja išduoti jo sūnų. Todėl Hidejoši įsakė savo sūnėnui nusižudyti.
Bijodamas dėl savo sūnaus ir įpėdinio ateities ir suprasdamas, kad jo sūnus yra per mažas prisiimti tokias pareigas, Hidejoši įkūrė tarybą – Gotairo. Tarybos nariams liepė prisiekti ištikimybę sūnui Hidejori ir valdyti kaip regentams, kol sūnus užaugs. Norėdamas užtikrinti ištikimybę Hidejori, Hidejoši siuntė auksą, šilką, kardus visiems svarbiems to meto politiniams veikėjams.
Taip pat Tojotomi Hidejoši pradėjo vis labiau baimintis dėl Vakarų šalių įtakos sprendžiant vidinius Japonijos reikalus. Ši situacija ypatingai paaštrėjo po 1596 m., kai ispanų laivas „San Filipe“ sudužo prie Japonijos krantų.
Suerzintas ginčų tarp jėzuitų ir pranciškonų, Tojotomi Hidejoši nuteisė 26 krikščionis mirties bausme. Jie buvo nukryžiuoti viešai ir vėliau pavadinti 26-iais Nagasakio kankiniais. Taip Hidejoši norėjo atgrasyti japonus nuo noro atsiversti į krikščionybę.
Tojotomi Hidejoši susirgo 1598 m. vasarą ir mirė tų pačių metų rugsėjo 18 d.
Iš rastų jo asmeninių laiškų galima matyti, kad Tojotomi Hidejoši buvo atviras ir švelnus žmogus. Taip pas jis pasižymėjo genialumu ir nepakantumu formalumams. Deja, nepasotinamas galios troškimas pasėjo daug siaubo paskutiniais Tojotomi Hidejoši gyvenimo metais.
Kadangi Tojotomi Hidejoši kilo iš žemesnio sluoksnio, buvo teigiama, kad jis yra neraštingas ir nekultūringas. Iš dalies tai buvo tiesa, tačiau Hidejoši slaptai siekė mokslo ir žinių. Jis turėjo gabumų kurti poeziją, gerai pasirodydavo No spektakliuose ir stropiai mokėsi arbatos ceremonijos meno su mokytoju Sen Rikjū. Hidejoši pats rengdavo arbatos gėrimo ceremonijas, taip demonstruodamas savo įgūdžius.
Šeima
1561 m. Tojotomi Hidejoši vedė samurajaus Sugihara Sadatoši dukrą – One. Tuo metu Hidejoši dar nebuvo toks galingas ir žinomas. One buvo pirmoji ir viena mylimiausių Hidejoši žmonų.
1585 m., kai Hidejoši buvo paskirtas imperijos regentu, One buvo priskirtas kitas – no mandokoro – titulas. Ji buvo viena iš artimiausių Hidejoši padėjėjų ir patikėtinių. Būdama samurajaus dukra, ji turėjo daug šeimyninių ryšių, kurie padėjo palenkti ne vieną įtakingą vasalą į jos vyro pusę. Kai kurie iš jų vėliau padėjo Hidejoši valdyti šalį kaip vyriausybės valdininkai. One patarinėdavo Hidejoši ir valdymo reikalais. Hidejoši rašydavo jai laiškus, norėdamas pasitarti dėl savo vykdomų politinių operacijų.
Nors Hidejoši ir mylėjo One, tačiau jai dažnai tekdavo varžytis su kitomis moterimis dėl Hidejoši dėmesio. Jis turėjo ne vieną sugulovę. One nesusilaukė Hidejoši palikuonių, buvo teigiama, kad ji negali turėti vaikų.
Tojotomi Hidejoši susilaukė dviejų sūnų: Tojotomi Tsurumatsu, Tojotomi Hideyori. Jie abu buvo Hidejoši sugulovės Jodo-dono vaikai.
Taip pat bėgant metams Hidejoši įsivaikino keletą sūnų (Hašiba Hidekacu (Ocugimaru), Ukita Hideie, Tojotomi Hidekacu, Tojotomi Hidecugu, Ikeda Nagajoši, Juki Hidejasu, Kobajakava Hideaki, Haęijo Tošihito) ir vieną dukrą (Gohime).
Palikimas
Hidejoši įkurta taryba slėpė žinias apie jo mirtį kelis mėnesius kol Japonijos armija grįžo iš Korėjos. Tačiau po armijos sugrįžimo taryba pasidalino į dvi priešingas stovyklas. Vienoje pusėje buvo Tokugava Iejasu, kitoje – keturi vyresnieji tarybos nariai. Iejasu norėjo pasisavinti valdžią, bet jam buvo pasipriešinta – kiti tarybos nariai palaikė Hidejoši sūnų Hidejori.
1600 m. dvi nesutariančios pusės susikovė Sekigahara mūšyje. Iejasu nugalėjo ir paskelbė save šiogūnu. Hidejori buvo izoliuotas Osakos pilyje. 1614 m., ruošdamasis stoti į kovą prieš Tokugava Iejasu, Hidejori pradėjo rinkti armiją. Tačiau Iejasu suorganizavo Osakos apgultį, priversdamas Hidejori nusiginkluoti ir pasirašyti taikos paktą. Po metų Hidejori vėl bandė suburti armiją, tačiau šis bandymas baigėsi nesėkme. Tokugava užpuolė Osakos pilį, visiškai sugriovė kai kurias jos dalis ir pagaliau ją padegė.
Po šių įvykių Hidejori ir jo motina įvykdė sepuku. Jo aštuonerių metų sūnus buvo sugautas Tokugavos karių, kurie jam nukirto galvą. Tai buvo Tojotomi klano gyvavimo pabaiga. Tokugava šiogūnai perėmė valdžią ir valdė šalį iki 1868 m.
Nors Tojotomi Hidejoši giminė išnyko, tačiau jo įtaka Japonijos kultūrai ir politikai buvo didžiulė. Jis įtvirtino klasių struktūrą, suvienijo šalį, įvesdamas centrinę valdžią, išpopuliarino kai kurias kultūrines veiklas, pavyzdžiui, arbatos gėrimo ceremoniją, rėmė kultūrinius renginius. Hidejoši pradėjo Japonijos gyventojų surašymą ir įsakė žmonėms gyventi jiems paskirtose teritorijose.
Tojotomi Hidejoši pabaigė Japonijos suvienijimą, kurį pradėjo dar Oda Nobunaga. Po Tojotomi Hidejoši mirties jo nacionalinio suvienijimo politika tapo pavyzdžiu Tokugava Iejasu ir tapo pagrindu taikiam ir stabiliam Tokugava laikotarpiui.
Tojotomi Hidejoši populiariojoje kultūroje
Eidži Jošikavos romanas apie Hidejoši gyvenimą: „Taiko: An Epic Novel of War and Glory in Feudal Japan“.
Jo personažas vaizduojamas daugelyje kompiuterinių žaidimų: „Samurai Warriors“, „Sengoku Basara, Age of Empires II: The Conquerors Expansion“ ir kt.
Jis vaizduojamas ir anime pavadinimu Sengoku Otome: Momoiro Paradox, bei Kamen Rider x Kamen Rider Gaim & Wizard: The Fateful Sengoku Movie Battle filme.
Literatūra
- Sanson, G. B., 1997. Japan: a short cultural history. Tokyo: Ch. E. Tuttle.
- Varley. H. P., 1991. Japanese culture. Tokyo: C E Tuttle.
- 1995. Japan: an illustrated encyclopedia. Tokyo: Kodansha.
- Beasley, W.G., 1999. The Japanese Experience: A Short History of Japan. Berkeley: University of California.
- Cooper, M., 1995. They Came to Japan: An Anthology of European Reports on Japan. Michigan: University of Michigan.
- Kuwata, T., 2007. Toyotomi Hideyoshi, Encyclopedia Britannica. Peržiūrėta lapkričio 16, 2016. Prieiga
- Toyotomi Hideyoshi, New World Encyclopedia. Peržiūrėta lapkričio 15, 2016. Prieiga
- Szczepanski, K., 2016. Toyotomi Hideyoshi, About education. Peržiūrėta lapkričio 17, 2016. Prieiga Archyvuota kopija 2011-10-16 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- 1995. Japan: an illustrated encyclopedia. Tokyo: Kodansha.
- Kuwata, T., 2007. Toyotomi Hideyoshi, Encyclopedia Britannica.
- Szczepanski, K., 2016. Toyotomi Hideyoshi, About education. Peržiūrėta lapkričio 17, 2016. Prieiga Archyvuota kopija 2011-10-16 iš Wayback Machine projekto.
- Toyotomi Hideyoshi, New World Encyclopedia.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tojotomi Hidejoši, Kas yra Tojotomi Hidejoši? Ką reiškia Tojotomi Hidejoši?
Tojotomi Hidejosi jap 豊臣 秀吉Gime 1536 m vasario 2 d Mire 1598 m rugsejo 18 d 62 metai KiotasTautybe japonasTevasVeikla svarbus Sengoku daimisVikiteka Tojotomi Hidejosi Tojotomi Hidejosi 豊臣 秀吉 1537 m vasario 2 d 1598 m kovo 26 d antrasis Japonijos suvienytojas zymus karys generolas feodalas samurajus politikas bei strategas Gyvenes Sengoku laikotarpiu Tojotomi Hidejosi buvo Oda Nobunagos įpedinis Straipsnyje yra japoniskas tekstas Be tinkamo srifto tikriausiai vietoj kandzi arba kanos matysite klaustukus kvadratelius ar kitokius zenklus Vardo kilmeTojotomi Hidejosi tikrasis vardas buvo Hijosimaru Kinosita Veliau jis buvo pakeistas į Tokiciro Kinosita 1562 m jis dar karta pasikeite savo varda į Hidejosi o 1573 m pavarde į Hasiba Pagaliau 1587 m jis buvo paskirtas ministru ir jam buvo suteikta Hidejosi pavarde Ankstyvieji metaiApie Hidejosi gyvenima iki 1570 m nera labai daug zinoma Jis gime 1537 m Nakamuroje Ovari provincijoje dabar Aici prefektura ir priklause Oda klanui Hidejosi nera kiles is samuraju gimines Jis buvo valstiecio kareivio Kinosita Jaemon sunus kuris tarnavo Oda Nobuhige Oda Nubonaga tevui Budamas dar berniukas Hidejosi paliko namus ir iskeliavo į Totomi provincija dabar Sidzuoka prefektura ir ten tapo vasalo pazu Taciau jis greit grįzo namo ir pradejo savo karjera Nepaisant Hidejosi valstietiskos kilmes pagaliau jis tapo vienu is labiausiai isskirtiniu Oda Nobunagos generolu Kelias į valdzia1557 m Hidejosi prisijunge prie Oda klano ir tapo tarnu Taciau del savo linksmo budo taktiskumo ir intelekto jis greitai buvo paaukstintas iki samurajaus 1558 m Hidejosi susipazino su Oda Nobunaga kuris greitai pamego Hidejosi ir pramine jį saru bezdzione Tuo metu Imagava Josimoto kuris valde Mikava Aici prefektura bei Totomi ir Suruga zemes Sidzuoka prefektura su savo armija skynesi kelia link Kioto Taciau jam kelia uztvere Nobunaga Josimoto buvo nugaletas Okehadzama musyje 1560 m kuriame dalyvavo ir Hidejosi Po sio musio Oda Nubonaga tapo vienu galingiausiu generolu Sengoku laikotarpyje 1564 m Hidejosi vadovavo reidui kurio metu buvo uzimta Inabajama pilis Po sio reido Oda Nobunaga paaukstino Hidejosi iki generolo pareigu 1568 m kai Oda Nobunaga pradejo savo kampanija kurios tikslas buvo prijungti centrine Japonija Hidejosi kovesi daugelyje svarbiausiu kovu Iki 1573 m Nobunaga nugalejo du stipriausius feodalus ir stabiliai įsitvirtino centrineje Honsiu Taip Omi provincijoje esancios zemes buvo atiduotos Tojotomi Hidejosi Jis tapo Nakahamos valdovu Generolo pareigos valdant Oda Nobunagai 1574 1582 1575 m Nobunaga buvo nugaletas Mori Terumoto pajegu Isijama Hongandzi musyje kuris vyko Osakos įlankoje Noredamas nugaleti Mori baze vakarineje Honsiu Nobunaga ten issiunte dvi armijas Nuo 1577 m Oda Nobunagos paliepimu Hidejosi pradejo vakarines Japonijos dalies malsinima Hidejosi uzeme strategiskai svarbia Himejama pilį dabar vadinama Himedzi 1581 m Hidejosi apsiaute ir uzkariavo Tottori tvirtove Inaboje dabar Tottori prefektura kuri priklause Mori Tecumoto Po metu pasinaudodamas neįprasta uztvindymo taktika jis uzeme Takamacu pilį dabar Okajama prefektura Po Oda Nobunagos mirties1582 m po sukilimo kuriam vadovavo Akeci Micuhide Oda Nobunaga nusizude Po jo mirties Hidejosi susitaike su Mori Tecumoto ir pajudejo į rytus siekdamas atkersyti 1582 m liepos 2 d vykusiame musyje Hidejosi nugalejo Micuhide Yamazaki Oda klano auksciausiu vasalu susirinkime Hidejosi teige kad Oda klano galva turetu tapti Oda Nobunagos anukas Taciau galingiausi Oda klano vasalai reme treciajį Nobunagos sunu 1583 m vykusioje kovoje Hidejosi nugalejo viena is siu vasalu ir priverte jį įvykdyti savizudybe A atkurta Osakos pilis buvo pastatyta Hidejosi didziojo dondzono vietoje Ikonine pilis yra Osakos kaip didelio miesto atsigavimo po Antrojo Pasaulinio Karo simbolis Tais paciais metais uzvaldes dalį tvirtoviu Hidejosi pastate Osakos pilį Tuomet jis perejo prie pagrindinio savo siekio visos Japonijos uzkariavimo ir suvienijimo po 200 metu pertraukos Taip jis norejo pabaigti Oda Nobunagos pradeta darba Budamas 45 metu amziaus Hidejosi valde Omi ir Harima taip pat Jamasiro Tamba dabar Kioto prefektura ir Kavaci dabar Osakos prefektura provincijas Tuomet nugalejes Sibata Kacuie Hidejosi aneksavo Ecidzen Kaga ir Noto provincijas dabar Fukui ir dalis Isikava prefekturos taip pat Etciu dabar Tojama prefektura provincija 1584 m jis prieme susitarima su Tokugava Iejasu kuris reme Oda Nobukacu Oda Nobunagos sunu Tuomet Hidejosi rankose atsidure visa Ki provincija dabar Vakama prefektura Pasinaudodamas sia padetimi Hidejosi sunaikino organizacija kuri priklause Dziodo sintoistu sektai 1585 m jis buvo paskirtas kampaku arba imperijos regentu ir galejo įsakineti visoms civilinems ir karinems pajegoms imperatoriaus vardu 1587 m Hidejosi dar labiau isplete savo galios įtaka Kiusiu ir uzkirto kelia Simadzu klano įsigalejimui regione 1578 m liepos 23 d Hidejosi isleido 11 punktu įsaka smerkiantį krikscionybe ir draudziantį atsivertima į sia religija 1588 m visi daimiai vasalai Japonijoje prisieke buti istikimi ir paklusti imperatoriui ir jo regentui Hidejosi Tais paciais metais Hidejosi surenge kardu medziokle kurios deka jam pavyko sumazinti ginkluoto maisto galimybe Taip pat jis atskyre valstieciu ir kariu sluoksnius Kanto kampanijaTojotomi Hidejosi stilizuotas parasas Tojotomi Hidejosi bandymams uzkariauti siaures rytu regionus kelia pastojo Hodzio klanas vienas galingiausiu kariu klanu Sengoku laikotarpyje Jie okupavo Kanto regiona Hidejosi pavyko sutriuskinti Hodzio klano sajungininkus ir uzimti Odavara pilį Odavara kapituliavo 1590 m rugpjucio 12 d ir Kanto provincijos buvo pertvarkytos Kad galetu isstumti Iejasu is Centrines Japonijos Hidejosi atidave jam sesias Kanto provincijas mainais į Mikava Totomi ir Suruga 1591 m Tojotomi Hidejosi sutriuskino ir uzkariavo siaurine Honsiu teritorija Taip buvo įvykdytas karinis Japonijos suvienijimas Visa salies teritorija priklause Hidejosi arba jam pavaldiems vasalams Buvo įsteigta nauja feodalines hierarchijos sistema Uzkariaves visa Japonija Tojotomi Hidejosi patikejo patarejo kampaku posta savo sunenui Tojotomi Hidecugu Invazijos į KorejaTarp 1580 ir 1590 m prasydamas leidimo Japonijos armijai saugiai pereiti Korejos teritorija Tojotomi Hidejosi issiunte ne viena pasiuntinį pas karaliu Sondzo į Koreja Hidejosi informavo Dzoson karaliu kad jis planuoja uzkariauti Kinija ir Indija Taciau karalius Sondzo į Hidejosi laiskus neatsake Įgijes valdzia visoje Japonijoje Tojotomi Hidejosi pradejo ruostis Korejos uzemimui Jo galutinis tikslas buvo uzkariauti Kinija ir Filipinus Japonijos pajegos buvo visiskai nepasiruosusios tokio masto planui 1592 m vasario menesį jis issiunte savo pirma ekspedicija uzkariauti Korejos 140 000 Japonijos armijos pajegu kareiviu ir 2000 laivu buvo issiusti į Koreja Jie uzpuole Busana esantį pietrytineje salies dalyje Per kelias savaites Japonijos armija nuzenge iki sostines Seulo Karalius Sondzo pabego į siaure Seulas buvo suniokotas ir apiplestas Iki liepos menesio Japonija uzeme ir Pchenjana Nors karas sausumoje geriau sekesi Hidejosi taciau Korejos laivynas buvo daug pranasesnis Ju laivynas turejo geresne ginkluote ir labiau patyrusius jureivius Taip pat korejieciai turejo ir slapta ginkla sarvuotus laivus vadinamus vezliais kuriu negalejo įveikti Japonijos laivyno patranku sviediniai Atkirsta nuo maisto ir ginklu resursu Japonijos armija įstrigo kalnuose siaurineje Korejos dalyje 1592 m rugpjucio 13 d Japonijos armija buvo nugaleta admirolo I Sun Sin Hansan do musyje Po sio pralaimejimo Hidejosi įsake savo likusioms pajegoms pasitraukti is kovos su Korejos laivynu 1593 m sausio menesį Kinijos imperatorius noredamas padeti Japonijos armijos apsuptai Korejai į pagalba issiunte 45 000 kariu Sujunge savo jegas kinai ir korejieciai isstume Hidejosi armija is Pchenjano Japonijos armija buvo priremta prie sienos ju laivynas nebegalejo pristatyti reikalingu atsargu ir japonai pradejo badauti 1593 m geguzes menesį Hidejosi pagaliau nusileido ir įsake savo kariams grįzti atgal į Japonija Si ekspedicija baigesi be rezultatu Taciau Hidejosi vis tiek neatsisake savo idejos Po trumpalaikes taikos su Kinija noredamas uzimti Koreja Hidejosi pradejo antraja ekspedicija į sia salį Ji prasidejo 1597 m rugpjutį Taciau ir sį karta korejieciai ir ju sajungininkai kinai buvo labai gerai pasiruose atlaikyti Japonijos armijos puolima Jie sustabde japonus Seule ir letai bet uztikrintai isstume ju armija atgal iki Busano Tuo pat metu admirolas I Sun Sin pasiunte savo karius kurie vel sunaikino atstatytas Japonijos laivyno pajegas Tojotomi Hidejosi uzkariavimo ir imperijos planai zlugo 1598 m rugsejo 18 d jam mirus Savo mirties patale Hidejosi gailejosi issiuntes savo armija mirti svetimose zemese Administracines inovacijosViena pirmuju taisykliu kuria įvede Hidejosi noredamas konfiskuoti ginklus is ukininku pirkliu ir vienuoliu buvo katana kari kardu medziokle Visi surinkti ginklai buvo islydyti ir panaudoti statant budos skulptura Taip pat įgyvendintas shiro vari planas jo tikslas buvo sumazinti nereikalingu piliu kiekį Japonijoje Hidejosi grieztai atskyre gyventoju luomus Kariams ukininkams amatininkams ir pirkliams leido gyventi skirtingose miestu dalyse taip pasirupindamas tvarkingu feodalines visuomenes formavimusi Noredamas paskatinti transporto pletra jis pradejo zemetvarka ir panaikino keliu kontroles punktus Buvo pradetas plesti mineraliniu istekliu naudojimas monetu gamyba kuri skatino prekybos vystymasi Velyvieji metaiPaskutiniais savo gyvenimo metais ypac nuo 1593 m atrode kad Tojotomi Hidejosi prarado jį supancios realybes suvokima Didziausias jo rupestis buvo jo įpedinio likimas 1591 m mire Hidejosi sunus Curumacu Tuomet savo įpediniu Hidejosi paskelbe sunena Tojotomi Hidecugu Taciau susilaukes kito sunaus Tojotomi Hidejori Tojotomi Hidejosi pradejo įtarineti kad jo sunenas planuoja isduoti jo sunu Todel Hidejosi įsake savo sunenui nusizudyti Bijodamas del savo sunaus ir įpedinio ateities ir suprasdamas kad jo sunus yra per mazas prisiimti tokias pareigas Hidejosi įkure taryba Gotairo Tarybos nariams liepe prisiekti istikimybe sunui Hidejori ir valdyti kaip regentams kol sunus uzaugs Noredamas uztikrinti istikimybe Hidejori Hidejosi siunte auksa silka kardus visiems svarbiems to meto politiniams veikejams Taip pat Tojotomi Hidejosi pradejo vis labiau baimintis del Vakaru saliu įtakos sprendziant vidinius Japonijos reikalus Si situacija ypatingai paastrejo po 1596 m kai ispanu laivas San Filipe suduzo prie Japonijos krantu Suerzintas gincu tarp jezuitu ir pranciskonu Tojotomi Hidejosi nuteise 26 krikscionis mirties bausme Jie buvo nukryziuoti viesai ir veliau pavadinti 26 iais Nagasakio kankiniais Taip Hidejosi norejo atgrasyti japonus nuo noro atsiversti į krikscionybe Tojotomi Hidejosi susirgo 1598 m vasara ir mire tu paciu metu rugsejo 18 d Is rastu jo asmeniniu laisku galima matyti kad Tojotomi Hidejosi buvo atviras ir svelnus zmogus Taip pas jis pasizymejo genialumu ir nepakantumu formalumams Deja nepasotinamas galios troskimas pasejo daug siaubo paskutiniais Tojotomi Hidejosi gyvenimo metais Kadangi Tojotomi Hidejosi kilo is zemesnio sluoksnio buvo teigiama kad jis yra nerastingas ir nekulturingas Is dalies tai buvo tiesa taciau Hidejosi slaptai sieke mokslo ir ziniu Jis turejo gabumu kurti poezija gerai pasirodydavo No spektakliuose ir stropiai mokesi arbatos ceremonijos meno su mokytoju Sen Rikju Hidejosi pats rengdavo arbatos gerimo ceremonijas taip demonstruodamas savo įgudzius Seima1561 m Tojotomi Hidejosi vede samurajaus Sugihara Sadatosi dukra One Tuo metu Hidejosi dar nebuvo toks galingas ir zinomas One buvo pirmoji ir viena mylimiausiu Hidejosi zmonu 1585 m kai Hidejosi buvo paskirtas imperijos regentu One buvo priskirtas kitas no mandokoro titulas Ji buvo viena is artimiausiu Hidejosi padejeju ir patiketiniu Budama samurajaus dukra ji turejo daug seimyniniu rysiu kurie padejo palenkti ne viena įtakinga vasala į jos vyro puse Kai kurie is ju veliau padejo Hidejosi valdyti salį kaip vyriausybes valdininkai One patarinedavo Hidejosi ir valdymo reikalais Hidejosi rasydavo jai laiskus noredamas pasitarti del savo vykdomu politiniu operaciju Nors Hidejosi ir mylejo One taciau jai daznai tekdavo varzytis su kitomis moterimis del Hidejosi demesio Jis turejo ne viena sugulove One nesusilauke Hidejosi palikuoniu buvo teigiama kad ji negali tureti vaiku Tojotomi Hidejosi susilauke dvieju sunu Tojotomi Tsurumatsu Tojotomi Hideyori Jie abu buvo Hidejosi suguloves Jodo dono vaikai Taip pat begant metams Hidejosi įsivaikino keleta sunu Hasiba Hidekacu Ocugimaru Ukita Hideie Tojotomi Hidekacu Tojotomi Hidecugu Ikeda Nagajosi Juki Hidejasu Kobajakava Hideaki Haeijo Tosihito ir viena dukra Gohime PalikimasHidejosi įkurta taryba slepe zinias apie jo mirtį kelis menesius kol Japonijos armija grįzo is Korejos Taciau po armijos sugrįzimo taryba pasidalino į dvi priesingas stovyklas Vienoje puseje buvo Tokugava Iejasu kitoje keturi vyresnieji tarybos nariai Iejasu norejo pasisavinti valdzia bet jam buvo pasipriesinta kiti tarybos nariai palaike Hidejosi sunu Hidejori 1600 m dvi nesutariancios puses susikove Sekigahara musyje Iejasu nugalejo ir paskelbe save siogunu Hidejori buvo izoliuotas Osakos pilyje 1614 m ruosdamasis stoti į kova pries Tokugava Iejasu Hidejori pradejo rinkti armija Taciau Iejasu suorganizavo Osakos apgultį priversdamas Hidejori nusiginkluoti ir pasirasyti taikos pakta Po metu Hidejori vel bande suburti armija taciau sis bandymas baigesi nesekme Tokugava uzpuole Osakos pilį visiskai sugriove kai kurias jos dalis ir pagaliau ja padege Po siu įvykiu Hidejori ir jo motina įvykde sepuku Jo astuoneriu metu sunus buvo sugautas Tokugavos kariu kurie jam nukirto galva Tai buvo Tojotomi klano gyvavimo pabaiga Tokugava siogunai pereme valdzia ir valde salį iki 1868 m Nors Tojotomi Hidejosi gimine isnyko taciau jo įtaka Japonijos kulturai ir politikai buvo didziule Jis įtvirtino klasiu struktura suvienijo salį įvesdamas centrine valdzia ispopuliarino kai kurias kulturines veiklas pavyzdziui arbatos gerimo ceremonija reme kulturinius renginius Hidejosi pradejo Japonijos gyventoju surasyma ir įsake zmonems gyventi jiems paskirtose teritorijose Tojotomi Hidejosi pabaige Japonijos suvienijima kurį pradejo dar Oda Nobunaga Po Tojotomi Hidejosi mirties jo nacionalinio suvienijimo politika tapo pavyzdziu Tokugava Iejasu ir tapo pagrindu taikiam ir stabiliam Tokugava laikotarpiui Tojotomi Hidejosi populiariojoje kulturojeEidzi Josikavos romanas apie Hidejosi gyvenima Taiko An Epic Novel of War and Glory in Feudal Japan Jo personazas vaizduojamas daugelyje kompiuteriniu zaidimu Samurai Warriors Sengoku Basara Age of Empires II The Conquerors Expansion ir kt Jis vaizduojamas ir anime pavadinimu Sengoku Otome Momoiro Paradox bei Kamen Rider x Kamen Rider Gaim amp Wizard The Fateful Sengoku Movie Battle filme LiteraturaSanson G B 1997 Japan a short cultural history Tokyo Ch E Tuttle Varley H P 1991 Japanese culture Tokyo C E Tuttle 1995 Japan an illustrated encyclopedia Tokyo Kodansha Beasley W G 1999 The Japanese Experience A Short History of Japan Berkeley University of California Cooper M 1995 They Came to Japan An Anthology of European Reports on Japan Michigan University of Michigan Kuwata T 2007 Toyotomi Hideyoshi Encyclopedia Britannica Perziureta lapkricio 16 2016 Prieiga Toyotomi Hideyoshi New World Encyclopedia Perziureta lapkricio 15 2016 Prieiga Szczepanski K 2016 Toyotomi Hideyoshi About education Perziureta lapkricio 17 2016 Prieiga Archyvuota kopija 2011 10 16 is Wayback Machine projekto Saltiniai1995 Japan an illustrated encyclopedia Tokyo Kodansha Kuwata T 2007 Toyotomi Hideyoshi Encyclopedia Britannica Szczepanski K 2016 Toyotomi Hideyoshi About education Perziureta lapkricio 17 2016 Prieiga Archyvuota kopija 2011 10 16 is Wayback Machine projekto Toyotomi Hideyoshi New World Encyclopedia Vikiteka Tojotomi Hidejosi vaizdine ir garsine medziaga