Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 39 7 š pl 23 55 42 r ilg 54 894361 š pl 23 92833 r ilg 54 894361 23 92833 Kauno mečetėŠalis LietuvaMiestas KaunasA
Kauno mečetė
54°53′39.7″ š. pl. 23°55′42″ r. ilg. / 54.894361°š. pl. 23.92833°r. ilg.
| Kauno mečetė | |
|---|---|
| Šalis | Lietuva |
| Miestas | Kaunas |
| Adresas | Totorių g. 6 |
| Atšaka | sunitai |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta | 1931-08-21 m. |
Kauno mečetė – mečetė, esanti Kaune, Totorių g. ir Trakų g. kampe, dabartinio Ramybės parko šiaurės vakarinėje dalyje. Išilginė ašis orientuota pietų – šiaurės kryptimi. Pagrindinis fasadas atgręžtas į Totorių gatvę. Už 200 m į šiaurę įrengtas Tibeto skveras. Tai vienintelė mūrinė mečetė Lietuvoje.
Istorija
1847 m. pagal patvirtintą Kauno plėtros planą buvo įsteigtos Kauno senosios kapinės, kuriose proporcingai pagal to meto gyventojų etninę ir religinę priklausomybę buvo suskirstyti atitinkami sklypai: katalikų bažnyčiai, liuteronams, stačiatikių bažnyčiai ir musulmonams (anksčiau vadinamų mahometais). Vietinis totorių kilmės kaunietis , žinomos „Turkiškos kepyklos“ Kaune savininkas, tarpininkaudamas su vietine valdžia, gavo leidimą statyti naujus Dievo namus – mečetę – paskirtoje teritorijoje. 1906 metais prie dabartinės Totorių gatvės, jis savo mirusių tėvų atminimui, kurie buvo palaidoti kapinėse (miziare), pastatė medinę mečetę (10x8 m²). Taip pat netoli mečetės buvo pastatytas medinis pastatas, kuris buvo suskirstytas į imamo namus ir medrasą (vaikų savaitgalinė mokykla). Visa teritorija buvo prižiūrima bei aprūpinta gražiu sodu. Kapinių rytinėje pusėje buvo laidojami vietinės totorių musulmonų bendruomenės nariai. Šios bendruomenės narių buvo apie 120. Yra žinoma, jog netoli totorių musulmonų kapinių buvo palaidoti apie šimtas turkų kareivių, kurie mirė nelaisvėje Kaune per Rusijos – Osmanų karą 1877–1878 metais.
Mūrinės Kauno mečetės statyba
Tarpukaryje totorių musulmonų Kaune buvo vos 100 narių (skaičiavo šeimos narius). Tuo metu jie tvirtai skelbė esantys lietuviais, priešino save su „amžinu Lietuvos priešu“ Lenkija, tad naujasis kongregacinis musulmonų centras persikėlė iš Vilniaus į Kauną. Šioje totorių bendruomenėje iš naujo atsirado ištikimybė Vytauto Didžiojo metodologijai bei kultūrai. 1930 m. Lietuvoje minit 500-ąsias Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytauto Didžiojo mirties metines, tuometinės valdžios sprendimu (vadovaujant Juozui Tūbeliui) ir atsižvelgiant į musulmonų religinės bendruomenės iniciatyvą buvo nuspręsta pastatyti vienintelę mūrinę mečetę laikinojoje sostinėje vietoje senosios medinės mečetės (projektas patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos vyr. inspektoriaus Antano Macijausko). Tuo metu Kauno musulmonų bendruomenę vienijo jos pirmininkas (Ipolitas) (1876-1938), bendruomenės imamas vyresnysis ir bendruomenės muedzinas . Mečetė buvo pastatyta valstybės ir visuomenės suaukotomis lėšomis kaip padėka totoriams musulmonams už indėlį į Lietuvos valstybingumo saugojimą senovėje ir tuometinėje Lietuvoje.
Tuo metu vienintelės mūrinės mečetės Baltijos šalyse statyba prasidėjo 1930 metais Kaune, buvusių senųjų kapinių musulmonų konfesijos teritorijoje. 1930 m. balandžio 30 d. mečetės projektą parengė autoritetingiausias to meto bažnyčių architektas Vaclovas Michnevičius ir architektas . Statybos prasidėjo tais pačiais metais pavasarį. Statyba truko vienerius metus. Šis vienintelis sumodernintų rytietiškų formų architektūrinis statinys duris tikintiesiems atvėrė 1931 m. rugpjūčio 21 d. „Įvyko iškilmingos tos mahometonų maldyklos pašventinimas. Šia proga Kauno mahometonų parapija pasiuntė švietimo ministrui padėkos raštą už suteiktą vyriausybės pašalpą tai mečetei statyti.“ (iš laikraščio „Mūsų rytojus“) Kompaktiškoje, nedidelio tūrio mečetėje susipina istorinės formos ir rytietiški motyvai, kuriais išryškinama statinio paskirtis. 1933 m. liepos 15 d., vyko pamaldos Žalgirio mūšio pergalės dienai paminėti.
Mečetė sumūryta iš tuščiavidurių betono blokelių, viduje ir išorėje tinkuota. Perdangą laiko metalinės sijos. Pertvaros medinės, stogas dengtas skarda, kupolai – cementinėmis čerpėmis. Mečetės planas susideda iš kvadratinės maldų patalpos ir stačiakampio tambūro, prie kurio prijungtas bokštas – minaretas. Virš minareto ir kupolo iškeltos smailės su pusmėnuliais.
Po Antrojo pasaulinio karo mečetės veikla nutraukta. Ji buvo nacionalizuota (1941 m.) ir uždaryta (1947 m.). Mečetė neteko vidaus dekoro. Per daugiau nei 40 metų maldos namus bandyta pritaikyti įvairioms visuomenės reikmėms. Čia buvo įkurtas Kauno miesto archyvo sandėlis, , 1959 m. – kavinė-skaitykla. XX a. 9 dešimtmetyje maldos namuose pagal architekto projektą iš pietų pusės pristatyta atvira gelžbetoninė galerija ir buvo įkurta vaikų biblioteka „Rytas“ (1970-1973), vėliau M. K. Čiurlionio muziejaus fondų saugykla (1986 m.). Atgimimo laikotarpiu, 1990 metais, Kauno miesto taryba priėmė sprendimą suremontuoti patalpas ir mečetę grąžinti tikintiesiems. 1991 metais surengtos pirmosios pamaldos.
2007–2008 m. atliktas kapitalinis minareto remontas. 2019-2020 m. mečetė restauruota. 1996 m. gruodžio 23 d. Kauno mečetė įrašyta į LR kultūros paveldo objektų sąrašą. 2018 m. Lietuvos kultūros vertybė.
Šaltiniai
- Kauno architektūra / Nijolė Lukšionytė. Mečetė Totorių g. 3. – V.: Mokslas, 1991. 293–294 psl. – ISBN 5-420-00641-3
- Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – K.: VDU leidykla, 2001. – 41-42 psl. – ISBN 9986-501-81-4
- Kauno architektūra / Nijolė Lukšionytė. Mečetė Totorių g. 3. – V.: Mokslas, 1991. 293–294 psl. – ISBN 5-420-00641-3
- Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje. – K.: VDU leidykla, 2001. – 41-42 psl. – ISBN 9986-501-81-4
- „Kauno mečetė“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno mečetė, Kas yra Kauno mečetė? Ką reiškia Kauno mečetė?
54 53 39 7 s pl 23 55 42 r ilg 54 894361 s pl 23 92833 r ilg 54 894361 23 92833 Kauno meceteSalis LietuvaMiestas KaunasAdresas Totoriu g 6Atsaka sunitaiStatybine medziaga murasPastatyta 1931 08 21 m Kauno mecete mecete esanti Kaune Totoriu g ir Traku g kampe dabartinio Ramybes parko siaures vakarineje dalyje Isilgine asis orientuota pietu siaures kryptimi Pagrindinis fasadas atgreztas į Totoriu gatve Uz 200 m į siaure įrengtas Tibeto skveras Tai vienintele murine mecete Lietuvoje Istorija1847 m pagal patvirtinta Kauno pletros plana buvo įsteigtos Kauno senosios kapines kuriose proporcingai pagal to meto gyventoju etnine ir religine priklausomybe buvo suskirstyti atitinkami sklypai kataliku baznyciai liuteronams staciatikiu baznyciai ir musulmonams anksciau vadinamu mahometais Vietinis totoriu kilmes kaunietis zinomos Turkiskos kepyklos Kaune savininkas tarpininkaudamas su vietine valdzia gavo leidima statyti naujus Dievo namus mecete paskirtoje teritorijoje 1906 metais prie dabartines Totoriu gatves jis savo mirusiu tevu atminimui kurie buvo palaidoti kapinese miziare pastate medine mecete 10x8 m Taip pat netoli mecetes buvo pastatytas medinis pastatas kuris buvo suskirstytas į imamo namus ir medrasa vaiku savaitgaline mokykla Visa teritorija buvo priziurima bei aprupinta graziu sodu Kapiniu rytineje puseje buvo laidojami vietines totoriu musulmonu bendruomenes nariai Sios bendruomenes nariu buvo apie 120 Yra zinoma jog netoli totoriu musulmonu kapiniu buvo palaidoti apie simtas turku kareiviu kurie mire nelaisveje Kaune per Rusijos Osmanu kara 1877 1878 metais Murines Kauno mecetes statybaBuvusi medine Kauno mecete Tarpukaryje totoriu musulmonu Kaune buvo vos 100 nariu skaiciavo seimos narius Tuo metu jie tvirtai skelbe esantys lietuviais priesino save su amzinu Lietuvos priesu Lenkija tad naujasis kongregacinis musulmonu centras persikele is Vilniaus į Kauna Sioje totoriu bendruomeneje is naujo atsirado istikimybe Vytauto Didziojo metodologijai bei kulturai 1930 m Lietuvoje minit 500 asias Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Vytauto Didziojo mirties metines tuometines valdzios sprendimu vadovaujant Juozui Tubeliui ir atsizvelgiant į musulmonu religines bendruomenes iniciatyva buvo nuspresta pastatyti vienintele murine mecete laikinojoje sostineje vietoje senosios medines mecetes projektas patvirtintas Vidaus reikalu ministerijos vyr inspektoriaus Antano Macijausko Tuo metu Kauno musulmonu bendruomene vienijo jos pirmininkas Ipolitas 1876 1938 bendruomenes imamas vyresnysis ir bendruomenes muedzinas Mecete buvo pastatyta valstybes ir visuomenes suaukotomis lesomis kaip padeka totoriams musulmonams uz indelį į Lietuvos valstybingumo saugojima senoveje ir tuometineje Lietuvoje Tuo metu vieninteles murines mecetes Baltijos salyse statyba prasidejo 1930 metais Kaune buvusiu senuju kapiniu musulmonu konfesijos teritorijoje 1930 m balandzio 30 d mecetes projekta parenge autoritetingiausias to meto baznyciu architektas Vaclovas Michnevicius ir architektas Statybos prasidejo tais paciais metais pavasarį Statyba truko vienerius metus Sis vienintelis sumodernintu rytietisku formu architekturinis statinys duris tikintiesiems atvere 1931 m rugpjucio 21 d Įvyko iskilmingos tos mahometonu maldyklos pasventinimas Sia proga Kauno mahometonu parapija pasiunte svietimo ministrui padekos rasta uz suteikta vyriausybes pasalpa tai mecetei statyti is laikrascio Musu rytojus Kompaktiskoje nedidelio turio meceteje susipina istorines formos ir rytietiski motyvai kuriais isryskinama statinio paskirtis 1933 m liepos 15 d vyko pamaldos Zalgirio musio pergales dienai pamineti Mecete sumuryta is tusciaviduriu betono blokeliu viduje ir isoreje tinkuota Perdanga laiko metalines sijos Pertvaros medines stogas dengtas skarda kupolai cementinemis cerpemis Mecetes planas susideda is kvadratines maldu patalpos ir staciakampio tamburo prie kurio prijungtas bokstas minaretas Virs minareto ir kupolo iskeltos smailes su pusmenuliais Po Antrojo pasaulinio karo mecetes veikla nutraukta Ji buvo nacionalizuota 1941 m ir uzdaryta 1947 m Mecete neteko vidaus dekoro Per daugiau nei 40 metu maldos namus bandyta pritaikyti įvairioms visuomenes reikmems Cia buvo įkurtas Kauno miesto archyvo sandelis 1959 m kavine skaitykla XX a 9 desimtmetyje maldos namuose pagal architekto projekta is pietu puses pristatyta atvira gelzbetonine galerija ir buvo įkurta vaiku biblioteka Rytas 1970 1973 veliau M K Ciurlionio muziejaus fondu saugykla 1986 m Atgimimo laikotarpiu 1990 metais Kauno miesto taryba prieme sprendima suremontuoti patalpas ir mecete grazinti tikintiesiems 1991 metais surengtos pirmosios pamaldos 2007 2008 m atliktas kapitalinis minareto remontas 2019 2020 m mecete restauruota 1996 m gruodzio 23 d Kauno mecete įrasyta į LR kulturos paveldo objektu sarasa 2018 m Lietuvos kulturos vertybe SaltiniaiVikiteka Kauno mecete vaizdine ir garsine medziagaKauno architektura Nijole Luksionyte Mecete Totoriu g 3 V Mokslas 1991 293 294 psl ISBN 5 420 00641 3 Nijole Luksionyte Tolvaisiene Gubernijos laikotarpis Kauno architekturoje K VDU leidykla 2001 41 42 psl ISBN 9986 501 81 4 Kauno architektura Nijole Luksionyte Mecete Totoriu g 3 V Mokslas 1991 293 294 psl ISBN 5 420 00641 3 Nijole Luksionyte Tolvaisiene Gubernijos laikotarpis Kauno architekturoje K VDU leidykla 2001 41 42 psl ISBN 9986 501 81 4 Kauno mecete Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras