Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Šv arkangelo Mykolo bažnyčia 54 53 49 š pl 23 55 16 r ilg 54 89694 š pl 23 92111 r ilg 54 89694 23 92111
Kauno soboras
- Kitos reikšmės – Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.
54°53′49″ š. pl. 23°55′16″ r. ilg. / 54.89694°š. pl. 23.92111°r. ilg.
| Kauno šv. arkangelo Mykolo bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kauno I |
| Savivaldybė | Kauno miestas |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Adresas | Nepriklausomybės a. 14 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1895 m. |
| Stilius | |
Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia (dar žinoma kaip Kauno soboras) stovi Kauno naujamiestyje, rytinėje Laisvės alėjos dalyje, specialiai suformuotos aikštės centre.
Istorija
XIX a., kol nebuvo apstatytas Kauno Naujamiestis, dabartinėje Įgulos bažnyčios vietoje telkšojo pelkė, buvo medžiojamos antys.
Statyba
Įrengus Kauno tvirtovės gynybinius fortus, 1888–1891 m. miesto centre (Naujamiestyje), dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K. Donelaičio gatvėse, iškilo ištisas kompleksas administracinių tvirtovės pastatų. Projekto autorius ir statybos darbų vykdytojas – karo inžinierius, papulkininkis . 1890 m. lapkričio 10 d. Peterburgo architekto akademiko D. Grimo pakoreguotą projektą patvirtino Rusijos caras Aleksandras III.
Stačiatikių soboras planuotas statyti kaip reprezentacinis tvirtovės statinys, išreiškiantis prabangą ir oficialumą. Pasirinkta bazilikinės šventyklos forma turėjo sušvelninti konfesinį priešiškumą ir priminti bendras krikščionybės ištakas. Pagrindinis pastato tūris vientisas (artimas kubui). Jį vainikuoja 5 kupolai – didelis pagrindinis ir 4 mažieji.
1891 m. birželio 29 d. pašventintas kertinis akmuo. Mūro darbus atliko meistrai iš Černigovo gubernijos. Naudotos patvarios medžiagos ir modernios tuo metu statybos technologijos. Plytos buvo gaminamos tvirtovės inžinierių valdybos plytinėse. Grindys išklotos spalvotomis metlacho plytelėmis, presbiterinėje dalyje – marmuro plokštėmis. Šlifuotas granitas cokoliui ir laiptams atgabentas iš Suomijos. Sraigtiniai laiptai, stogo kraigų ir mažųjų kupolų tvorelės lietos iš ketaus. Kolonos stovi ant metalinių bazių (lieto ketaus plokščių). Rūsyje įrengtas centrinis šildymas su keturiais kaloriferiais, atvežtais iš Varšuvos. Statant soborą pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas 16,3 m skersmens gelžbetoninis kupolas.
1894–1895 m. dekoruotas vidus. Tapybos darbus atliko Peterburgo rusų dailininkų tarpusavio pagalbos draugijos nariai. Interjerą pagal V. Griaznovo piešinius dekoravo A. Trejus iš Vilniaus. Viso pastato dekore išskirtinai gausu graikų, arba dar vadinamo karių, kryžiaus motyvų. Architektūra primena senąsias pravoslavų cerkves. Įrengtas ikonostasas turėjo 122 paveikslus. Mažuosiuose kupoluose pakabinta 12 varpų, vienas jų nulietas 1618 m. Karaliaučiuje. Šventovės statybai sunaudota 4 300 000 plytų, kainavo 375 000 rublių.
1895 m. rugsėjo 17 d. pastatas konsekruotas šventųjų apaštalų Petro ir Povilo soboru (Petropavlovskij sobor) ir iki 1915 m. rugpjūčio 17 d. priklausė Rusijos imperijos karinėms žinyboms.
Tarpukaris ir sovietmetis
1915 m. Vokietijos imperijai užėmus Kauną, sobore (vok. russische Sobor) laikytos pamaldos kariams evangelikams liuteronams. Vokiečiai išvežė varpus, nuo mažųjų kupolų nuplėšė cinko skardą.
1919 m. rugpjūčio 8 d. soboras pripažintas valstybės nuosavybe, jis perduotas Kauno karinei įgulai ir tituluotas šv. Arkangelo Mykolo vardu. 1934 m. Krašto apsaugos ministerijos lėšomis bažnyčia buvo remontuojama. Uždažyti slaviški užrašai ir tapyba pilonuose, perdengti kupolai. Dailininkas Vladas Didžiokas su mokiniais pertapė apsidę į siužetą „Kristus, gerasis piemuo“.
1939 m. įrengti „E. F. Walcker“ firmos vargonai. Instrumentu koncertavo žymūs to laikmečio vargonininkai: Zigmas Aleksandravičius, Zenonas Nomeika, Jonas Žukas, Konradas Kaveckas. Bažnytinės muzikos koncertuose dalyvaudavo Operos solistai.
1941 m. liepos 21 d. (nors kai kurie istorikai teigia, kad metais anksčiau, 1940 m. įžengus sovietams) nustojo buvus Lietuvos kariuomenės sielovados centru. 1950 m. kovo 2 d. įsteigta šv. Arkangelo Mykolo parapija. 1962 m. LSSR Ministrų Tarybos nutarimu bažnyčia uždaryta, pastatas paverstas Dailės muziejaus filialu. Bažnyčios inventorių perėmė Kauno, Šakių, Kulvos bažnyčios. Kareivių į aikštę išmestus altorius kunigas J. Jelinskas parsivežė į Santaikos (Alytaus r.) bažnyčią. Ikonostaso dalis „Viešpaties vartai“, krikštykla, sietynas perkelti į Šlienavos švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčią.
1965 m. įrengta M. K. Čiurlionio muziejaus Skulptūros ir vitražo galerija (arch. Algimantas Mikėnas, Rimantas Dičius), čia saugotas Laisvės paminklas. 1978 m. ant kupolų buvę kryžiai pakeisti spalvoto stiklo bumbulais-vėjarodėmis, medinės galerijos pertvaros pakeistos mūrinėmis, perdažyti fasadai (architektas Kęstutis Bubnaitis). 1987 m. galerijoje buvo 1227 eksponatai, tarp jų ir Juozo Zikaro Laisvės statula, vyko vargonų muzikos koncertai.
Atgimimas
1991 m. kovo 28 d. sprendimu Kauno miesto Deputatų Taryba Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią grąžino Kauno arkivyskupijos kurijai. 1991 m. rugsėjo 17 d. jos kupoluose vėl iškelti kryžiai, kuriuos be atlygio nuliejo „Centrolito“ gamykla. 1992 m. birželio 7 d. pirmose šv. Mišiose dalyvavo visų Lietuvos kariuomenės karinių struktūrų atstovai, didelis būrys dvasininkų, valstybės atstovų. 1996 m. rugpjūčio 10 d. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius bažnyčią paskyrė Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos reikmėms.
2005 m. rugsėjo 19 d. bažnyčios rūsyje pradėjo veikti muziejus neregiams „XXI amžiaus katakombos“.2009 m. vasario mėn. baigta 2,5 metų trukusi vargonų restauracija. Pastatas įrašytas į LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Galerija
- Kupolas iš vidaus ir padalinta Lietuvos vėliava
- Bažnyčios kertinis akmuo su šventosios dvasios balandžiu ir Jėzaus spinduliais
- Fasado kolonos (iki restauracijos)
- Fasado bareljefas
Rektoriai
- 1919 m. Bronius Bumša
- 1919–1929 m. Antanas Palubinskas
- 1929–1938 m. Vladas Mironas
- 1938–1940 m. Adolfas Sabaliauskas
- 1940–1942 m. Bronius Paukštys
- 1942–1944 m. Juozas Meškauskas
- 1944–1950 m. Adolfas Sabaliauskas
Literatūra
- Kauno architektūra / Nijolė Lukšionytė. Įgulos soboras Nepriklausomybės a. 14. - V.: Mokslas, 1991. - 188-190 psl. - ISBN 5-420-00641-3
- Gražina Povilionienė. Kauno šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiai 110 metų. - K.: Arx Baltica spaudos namai, 2005.
Šaltiniai
- Jolita Kančienė. Knyga „Kauno savasties ženklai“. Sudaryta Rimantė Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. // psl. 58
- http://www.temples.ru/main.php?op=page&name=06102004092237(5of15)#kkps165 Archyvuota kopija 2008-05-07 iš Wayback Machine projekto.
- http://img-2005-08.photosight.ru/08/977227.jpg
- Jonas Puzinas. Iš Kauno bažnyčių istorijos // Savivaldybė, 1929 m., Nr. 1, 18 psl. [1]
- Kauno šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčiai - 110 metų // Nemunas, 2005 m. rugsėjo 29 d. Nr. 38 (75-516) [2] Archyvuota kopija 2016-02-08 iš Wayback Machine projekto.
- Rimantas Gučas. Kauno vargonai // Nemunas, 2007 m. spalio 11 d. Nr. 36 (170–611) [3] Archyvuota kopija 2015-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.vargonai.lt/kaunas_igulos.htm[neveikianti nuoroda]
- http://www.muziejai.lt/kaunas/neregiu_muz.htm
- http://www.15min.lt/naujiena/spausdinti/miestas/kaunas/42/27740/[neveikianti nuoroda]
- „Šv. Mykolo Arkangelo - Įgulos bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-07.
Nuorodos
- Kauno šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) rektoratas
- Panoramas.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno soboras, Kas yra Kauno soboras? Ką reiškia Kauno soboras?
Kitos reiksmes Sv arkangelo Mykolo baznycia 54 53 49 s pl 23 55 16 r ilg 54 89694 s pl 23 92111 r ilg 54 89694 23 92111 Kauno sv arkangelo Mykolo baznyciaVyskupija KaunoDekanatas Kauno ISavivaldybe Kauno miestasGyvenviete KaunasAdresas Nepriklausomybes a 14Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1895 m Stilius Kauno sv arkangelo Mykolo Įgulos baznycia dar zinoma kaip Kauno soboras stovi Kauno naujamiestyje rytineje Laisves alejos dalyje specialiai suformuotos aikstes centre IstorijaBaznycios kupolai XIX a kol nebuvo apstatytas Kauno Naujamiestis dabartineje Įgulos baznycios vietoje telksojo pelke buvo medziojamos antys Statyba Kaizerine vokieciu kariuomeneBaznycia XIX a pabaigoje Įrengus Kauno tvirtoves gynybinius fortus 1888 1891 m miesto centre Naujamiestyje dabartinese Gedimino Kestucio K Donelaicio gatvese iskilo istisas kompleksas administraciniu tvirtoves pastatu Projekto autorius ir statybos darbu vykdytojas karo inzinierius papulkininkis 1890 m lapkricio 10 d Peterburgo architekto akademiko D Grimo pakoreguota projekta patvirtino Rusijos caras Aleksandras III Staciatikiu soboras planuotas statyti kaip reprezentacinis tvirtoves statinys isreiskiantis prabanga ir oficialuma Pasirinkta bazilikines sventyklos forma turejo susvelninti konfesinį priesiskuma ir priminti bendras krikscionybes istakas Pagrindinis pastato turis vientisas artimas kubui Jį vainikuoja 5 kupolai didelis pagrindinis ir 4 mazieji 1891 m birzelio 29 d pasventintas kertinis akmuo Muro darbus atliko meistrai is Cernigovo gubernijos Naudotos patvarios medziagos ir modernios tuo metu statybos technologijos Plytos buvo gaminamos tvirtoves inzinieriu valdybos plytinese Grindys isklotos spalvotomis metlacho plytelemis presbiterineje dalyje marmuro plokstemis Slifuotas granitas cokoliui ir laiptams atgabentas is Suomijos Sraigtiniai laiptai stogo kraigu ir mazuju kupolu tvoreles lietos is ketaus Kolonos stovi ant metaliniu baziu lieto ketaus ploksciu Rusyje įrengtas centrinis sildymas su keturiais kaloriferiais atveztais is Varsuvos Statant sobora pirma karta Lietuvoje sumontuotas 16 3 m skersmens gelzbetoninis kupolas 1894 1895 m dekoruotas vidus Tapybos darbus atliko Peterburgo rusu dailininku tarpusavio pagalbos draugijos nariai Interjera pagal V Griaznovo piesinius dekoravo A Trejus is Vilniaus Viso pastato dekore isskirtinai gausu graiku arba dar vadinamo kariu kryziaus motyvu Architektura primena senasias pravoslavu cerkves Įrengtas ikonostasas turejo 122 paveikslus Mazuosiuose kupoluose pakabinta 12 varpu vienas ju nulietas 1618 m Karaliauciuje Sventoves statybai sunaudota 4 300 000 plytu kainavo 375 000 rubliu 1895 m rugsejo 17 d pastatas konsekruotas sventuju apastalu Petro ir Povilo soboru Petropavlovskij sobor ir iki 1915 m rugpjucio 17 d priklause Rusijos imperijos karinems zinyboms Tarpukaris ir sovietmetis InterjerasDurys 1915 m Vokietijos imperijai uzemus Kauna sobore vok russische Sobor laikytos pamaldos kariams evangelikams liuteronams Vokieciai isveze varpus nuo mazuju kupolu nuplese cinko skarda 1919 m rugpjucio 8 d soboras pripazintas valstybes nuosavybe jis perduotas Kauno karinei įgulai ir tituluotas sv Arkangelo Mykolo vardu 1934 m Krasto apsaugos ministerijos lesomis baznycia buvo remontuojama Uzdazyti slaviski uzrasai ir tapyba pilonuose perdengti kupolai Dailininkas Vladas Didziokas su mokiniais pertape apside į siuzeta Kristus gerasis piemuo 1939 m įrengti E F Walcker firmos vargonai Instrumentu koncertavo zymus to laikmecio vargonininkai Zigmas Aleksandravicius Zenonas Nomeika Jonas Zukas Konradas Kaveckas Baznytines muzikos koncertuose dalyvaudavo Operos solistai 1941 m liepos 21 d nors kai kurie istorikai teigia kad metais anksciau 1940 m įzengus sovietams nustojo buvus Lietuvos kariuomenes sielovados centru 1950 m kovo 2 d įsteigta sv Arkangelo Mykolo parapija 1962 m LSSR Ministru Tarybos nutarimu baznycia uzdaryta pastatas paverstas Dailes muziejaus filialu Baznycios inventoriu pereme Kauno Sakiu Kulvos baznycios Kareiviu į aikste ismestus altorius kunigas J Jelinskas parsiveze į Santaikos Alytaus r baznycia Ikonostaso dalis Viespaties vartai krikstykla sietynas perkelti į Slienavos svc Mergeles Marijos apsilankymo baznycia 1965 m įrengta M K Ciurlionio muziejaus Skulpturos ir vitrazo galerija arch Algimantas Mikenas Rimantas Dicius cia saugotas Laisves paminklas 1978 m ant kupolu buve kryziai pakeisti spalvoto stiklo bumbulais vejarodemis medines galerijos pertvaros pakeistos murinemis perdazyti fasadai architektas Kestutis Bubnaitis 1987 m galerijoje buvo 1227 eksponatai tarp ju ir Juozo Zikaro Laisves statula vyko vargonu muzikos koncertai Atgimimas 1991 m kovo 28 d sprendimu Kauno miesto Deputatu Taryba Sv Mykolo Arkangelo baznycia grazino Kauno arkivyskupijos kurijai 1991 m rugsejo 17 d jos kupoluose vel iskelti kryziai kuriuos be atlygio nuliejo Centrolito gamykla 1992 m birzelio 7 d pirmose sv Misiose dalyvavo visu Lietuvos kariuomenes kariniu strukturu atstovai didelis burys dvasininku valstybes atstovu 1996 m rugpjucio 10 d Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevicius baznycia paskyre Lietuvos kariuomenes Kauno įgulos reikmems 2005 m rugsejo 19 d baznycios rusyje pradejo veikti muziejus neregiams XXI amziaus katakombos 2009 m vasario men baigta 2 5 metu trukusi vargonu restauracija Pastatas įrasytas į LR Nekilnojamuju kulturos vertybiu registra GalerijaKupolas is vidaus ir padalinta Lietuvos veliava Baznycios kertinis akmuo su sventosios dvasios balandziu ir Jezaus spinduliais Fasado kolonos iki restauracijos Fasado bareljefasRektoriai1919 m Bronius Bumsa 1919 1929 m Antanas Palubinskas 1929 1938 m Vladas Mironas 1938 1940 m Adolfas Sabaliauskas 1940 1942 m Bronius Paukstys 1942 1944 m Juozas Meskauskas 1944 1950 m Adolfas SabaliauskasLiteraturaKauno architektura Nijole Luksionyte Įgulos soboras Nepriklausomybes a 14 V Mokslas 1991 188 190 psl ISBN 5 420 00641 3 Grazina Povilioniene Kauno sv Mykolo Arkangelo Įgulos baznyciai 110 metu K Arx Baltica spaudos namai 2005 SaltiniaiJolita Kanciene Knyga Kauno savasties zenklai Sudaryta Rimante Tamoliuniene Kaunas 2009 psl 58 http www temples ru main php op page amp name 06102004092237 5of15 kkps165 Archyvuota kopija 2008 05 07 is Wayback Machine projekto http img 2005 08 photosight ru 08 977227 jpg Jonas Puzinas Is Kauno baznyciu istorijos Savivaldybe 1929 m Nr 1 18 psl 1 Kauno sv Mykolo Arkangelo Įgulos baznyciai 110 metu Nemunas 2005 m rugsejo 29 d Nr 38 75 516 2 Archyvuota kopija 2016 02 08 is Wayback Machine projekto Rimantas Gucas Kauno vargonai Nemunas 2007 m spalio 11 d Nr 36 170 611 3 Archyvuota kopija 2015 01 23 is Wayback Machine projekto http www vargonai lt kaunas igulos htm neveikianti nuoroda http www muziejai lt kaunas neregiu muz htm http www 15min lt naujiena spausdinti miestas kaunas 42 27740 neveikianti nuoroda Sv Mykolo Arkangelo Įgulos baznycia Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2014 11 07 NuorodosVikiteka Kauno sv arkangelo Mykolo baznycia vaizdine ir garsine medziagaKauno sv arkangelo Mykolo Įgulos rektoratas Panoramas lt