Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pilkalnio siaurasis geležinkelis vok Pillkaller Kleinbahn nuo 1938 m Schloßberger Kleinbahn 61 km ilgio 750 mm vėliau 10
Pilkalnio siaurasis geležinkelis
Pilkalnio siaurasis geležinkelis (vok. Pillkaller Kleinbahn, nuo 1938 m. Schloßberger Kleinbahn) – 61 km ilgio, 750 mm (vėliau 1000 mm) vėžės pločio siaurojo geležinkelio tinklas, gyvavęs Rytų Prūsijos Pilkalnio apskrityje nuo 1901 m. iki 1944–1945 m. žiemos. Priklausė Rytų Vokietijos geležinkelio bendrovei.
Istorija
Rytų Prūsijos Pilkalnio apskritis per jos centrą Pilkalnį buvo sujungta su valstybinio geležinkelio tinklu tik 1892/93 m., nutiesus geležinkelio liniją Tilžė-Stalupėnai. Likusioje apskrities dalyje geležinkelio vystymas buvo patikėtas geležinkelių statybos bendrovei Lenz & Co GmbH. Didžiausia geležinkelio dalis buvo atidaryta traukinių eismui 1901 m. gruodžio 24 d. Pirmiausiai buvo nutiestas 30 km ilgio ruožas iš Pilkalnio į Lazdynus – taip vadinama „pagrindinė ašis“ su Pilkalnio, Grumbkaukaičių, Kiaušių ir Lazdynų stotimis. Vėliau nutiestos dvi atšakos į rytus: 20 km ilgio ruožas iš Grumbkaukaičių į Širvintą ir 6 km ilgio ruožas iš Kiaušių į Šilėnus, kurį 1906 m. prailgino dar 5 km iki Stabartynės (Doristalio).
1911 m. geležinkelyje dirbo 15 tarnautojų ir 65 darbininkai, pervežti 140 582 keleiviai ir 50 077 tonos krovinių.
1914 m. smarkiai apgadintas Rusijos imperijos kariuomenės. Nuo karo nukentėjusių gyvenviečių atnaujinimui buvo svarbu kuo greičiau geležinkelį atstatyti. Atstatant nuspręsta padidinti vėžės plotį iki 1000 mm, nes dauguma riedmenų bei įrangos buvo sunaikinta ir vis tiek turėjo būti pakeista. Valstybės ir paaukotomis lėšomis atnaujintas geležinkelis pradėjo veikti dar tebesitęsiant karui, 1917 m. liepos 12 d.
1933-37 m. vidutiniškai per metus geležinkeliu pervežta apie 50 000 keleivių, 9 000 tonų smėlio ir žvyro, 8 500 tonų medienos, 5 000 tonų trąšų, 3 800 tonų grūdų ir miltų ir 1 700 tonų gyvulių.
1944 m. rudenį artėjant fronto linijai geležinkelį naudojo ginklų į frontą tiekimui ir sužeistų kareivių evakavimui. Geležinkelio infrastruktūra sunaikinta puolančios Raudonosios armijos, po karo nebeatnaujinta.
Stotys
Turėjo 6 stotis (Pilkalnio, Širvintos, Lazdynų, Doristalio, Šilėnų, Grumbkaukaičių ir Kiaušių) ir 24 stoteles.
Svarbiausia ir didžiausia buvo Pilkalnio stotis, pastatyta visai šalia plačiojo geležinkelio stoties, bet turėjusi savo atskirus pastatus, garvežių ir vagonų dirbtuves. Stotyje buvo 6 pagrindiniai, 2 privažiuojamieji keliai, kelias vietiniams kroviniams pakrauti bei 2 jungiamieji keliai į perkrovimo punktą prie plačiojo geležinkelio. Širvintos stotis buvo antra pagal svarbą, per ją iš Lietuvos ir Rusijos gabenta mediena ir javai. Kitos galinės stotys – Lazdynai ir Doristalis buvo mažesnės, bet, kaip ir Širvintos stotis, turėjo garvežių aptarnavimo įrangą. Šiose stotyse garvežys likdavo per naktį ir kitos dienos ankstų rytą traukdavo vagonus į Pilkalnį. Likusių stočių bei stotelių infrastruktūra buvo menkai išvystyta.
Riedmenys
1911 m. geležinkeliui priklausė 5 garvežiai, 8 keleiviniai ir 3 pašto vagonai, 52 dviašiai ir 12 keturašių krovininių vagonų.1939 m. – 5 garvežiai, 12 keleivinių ir 3 pašto vagonai bei 93 krovininiai vagonai. Be to, galinėse stotyse – Pilkalnyje, Lazdynuose, Širvintoje ir Doristalyje buvo dislokuoti 4 sniego valytuvai.
Vienas iš garvežių išsaugotas iki mūsų laikų: 1944 m. išvežtas remontuoti į Giorlicą, ten iki 1969 m. tarnavo vietinėje linijoje, vėliau restauruotas ir perduotas į geležinkelių muziejų Bruchhauzene-Vilzene Žemutinėje Saksonijoje, kur „Spreewald“ vardu naudojamas turistų vežiojimui.
Traukinių eismo organizavimas
Pilkalnį su visomis galinėmis stotimis jungdavo 3 poros keleivinių traukinių per parą. Kelionė į visas 3 stotis užtrukdavo apie 90 minučių.
Traukinių eismą organizuodavo tokiu būdu: Rytiniai mišrieji (su keleiviniais ir krovininiais vagonais) traukiniai iš Lazdynų, Doristalio ir Širvintos išvykdavo beveik vienu metu. Traukinys iš Lazdynų atvykdavo į Kiaušių stotį, sulaukdavo traukinio iš Doristalio. Nuo abiejų traukinių atkabindavo krovininius vagonus, o keleivinius sujungdavo. Toliau Lazdynų garvežys veždavo keleivinius vagonus iki Grumbkaukaičių, ten sulaukdavo Širvintos traukinio. Nuo Širvintos traukinio atkabindavo krovininius vagonus, prijungdavo keleivinius, ir Lazdynų garvežys nuveždavo keleivinius vagonus iki Pilkalnio. Krovininius vagonus kiek vėliau surinkdavo Doristalio garvežys ir atveždavo iki Pilkalnio. Širvintos garvežys vykdydavo ypatingą užduotį – pumpuodavo atsivežtą vandenį į Grumbkaukaičių vandens bokštą, kadangi Grumbkaukaičiai garvežiams tinkamo vandens neturėjo. Maždaug po valandos traukiniai grįždavo iš Pilkalnio atvirkštine tvarka.
Didžiausias traukinių greitis buvo 25 km/h.
Literatūra
- Aus der Geschichte der Pillkaller Kleinbahn, von Otto Stein, „Schloßberger Heimatbrief", 1974
- Die Schloßberger Kleinbahn, von Frau Erika Tietze, geb. Adam, „Schloßberger Heimatbrief", 1976
- Erika Tietze. Die Schlossberger Kleinbahn. – Zeitschrift "DEV-Kurier" Heft 3/1974
Šaltiniai
- Iš Pilkalnio siauruko istorijos, GenWiki vok.
- Pilkalnio siaurukas, GenWiki vok.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pilkalnio siaurasis geležinkelis, Kas yra Pilkalnio siaurasis geležinkelis? Ką reiškia Pilkalnio siaurasis geležinkelis?
Pilkalnio siaurasis gelezinkelis vok Pillkaller Kleinbahn nuo 1938 m Schlossberger Kleinbahn 61 km ilgio 750 mm veliau 1000 mm vezes plocio siaurojo gelezinkelio tinklas gyvaves Rytu Prusijos Pilkalnio apskrityje nuo 1901 m iki 1944 1945 m ziemos Priklause Rytu Vokietijos gelezinkelio bendrovei Pilkalnio siaurojo gelezinkelio schemaIstorijaSirvintos stotis 1928 m Rytu Prusijos Pilkalnio apskritis per jos centra Pilkalnį buvo sujungta su valstybinio gelezinkelio tinklu tik 1892 93 m nutiesus gelezinkelio linija Tilze Stalupenai Likusioje apskrities dalyje gelezinkelio vystymas buvo patiketas gelezinkeliu statybos bendrovei Lenz amp Co GmbH Didziausia gelezinkelio dalis buvo atidaryta traukiniu eismui 1901 m gruodzio 24 d Pirmiausiai buvo nutiestas 30 km ilgio ruozas is Pilkalnio į Lazdynus taip vadinama pagrindine asis su Pilkalnio Grumbkaukaiciu Kiausiu ir Lazdynu stotimis Veliau nutiestos dvi atsakos į rytus 20 km ilgio ruozas is Grumbkaukaiciu į Sirvinta ir 6 km ilgio ruozas is Kiausiu į Silenus kurį 1906 m prailgino dar 5 km iki Stabartynes Doristalio 1911 m gelezinkelyje dirbo 15 tarnautoju ir 65 darbininkai pervezti 140 582 keleiviai ir 50 077 tonos kroviniu 1914 m smarkiai apgadintas Rusijos imperijos kariuomenes Nuo karo nukentejusiu gyvenvieciu atnaujinimui buvo svarbu kuo greiciau gelezinkelį atstatyti Atstatant nuspresta padidinti vezes plotį iki 1000 mm nes dauguma riedmenu bei įrangos buvo sunaikinta ir vis tiek turejo buti pakeista Valstybes ir paaukotomis lesomis atnaujintas gelezinkelis pradejo veikti dar tebesitesiant karui 1917 m liepos 12 d 1933 37 m vidutiniskai per metus gelezinkeliu pervezta apie 50 000 keleiviu 9 000 tonu smelio ir zvyro 8 500 tonu medienos 5 000 tonu trasu 3 800 tonu grudu ir miltu ir 1 700 tonu gyvuliu 1944 m rudenį artejant fronto linijai gelezinkelį naudojo ginklu į fronta tiekimui ir suzeistu kareiviu evakavimui Gelezinkelio infrastruktura sunaikinta puolancios Raudonosios armijos po karo nebeatnaujinta StotysLazdynu stotyje 1922 m Turejo 6 stotis Pilkalnio Sirvintos Lazdynu Doristalio Silenu Grumbkaukaiciu ir Kiausiu ir 24 stoteles Svarbiausia ir didziausia buvo Pilkalnio stotis pastatyta visai salia placiojo gelezinkelio stoties bet turejusi savo atskirus pastatus garveziu ir vagonu dirbtuves Stotyje buvo 6 pagrindiniai 2 privaziuojamieji keliai kelias vietiniams kroviniams pakrauti bei 2 jungiamieji keliai į perkrovimo punkta prie placiojo gelezinkelio Sirvintos stotis buvo antra pagal svarba per ja is Lietuvos ir Rusijos gabenta mediena ir javai Kitos galines stotys Lazdynai ir Doristalis buvo mazesnes bet kaip ir Sirvintos stotis turejo garveziu aptarnavimo įranga Siose stotyse garvezys likdavo per naktį ir kitos dienos ankstu ryta traukdavo vagonus į Pilkalnį Likusiu stociu bei stoteliu infrastruktura buvo menkai isvystyta Riedmenys Spreewald garvezys 2006 m 1911 m gelezinkeliui priklause 5 garveziai 8 keleiviniai ir 3 pasto vagonai 52 dviasiai ir 12 keturasiu krovininiu vagonu 1939 m 5 garveziai 12 keleiviniu ir 3 pasto vagonai bei 93 krovininiai vagonai Be to galinese stotyse Pilkalnyje Lazdynuose Sirvintoje ir Doristalyje buvo dislokuoti 4 sniego valytuvai Vienas is garveziu issaugotas iki musu laiku 1944 m isveztas remontuoti į Giorlica ten iki 1969 m tarnavo vietineje linijoje veliau restauruotas ir perduotas į gelezinkeliu muzieju Bruchhauzene Vilzene Zemutineje Saksonijoje kur Spreewald vardu naudojamas turistu veziojimui Traukiniu eismo organizavimasPilkalnį su visomis galinemis stotimis jungdavo 3 poros keleiviniu traukiniu per para Kelione į visas 3 stotis uztrukdavo apie 90 minuciu Traukiniu eisma organizuodavo tokiu budu Rytiniai misrieji su keleiviniais ir krovininiais vagonais traukiniai is Lazdynu Doristalio ir Sirvintos isvykdavo beveik vienu metu Traukinys is Lazdynu atvykdavo į Kiausiu stotį sulaukdavo traukinio is Doristalio Nuo abieju traukiniu atkabindavo krovininius vagonus o keleivinius sujungdavo Toliau Lazdynu garvezys vezdavo keleivinius vagonus iki Grumbkaukaiciu ten sulaukdavo Sirvintos traukinio Nuo Sirvintos traukinio atkabindavo krovininius vagonus prijungdavo keleivinius ir Lazdynu garvezys nuvezdavo keleivinius vagonus iki Pilkalnio Krovininius vagonus kiek veliau surinkdavo Doristalio garvezys ir atvezdavo iki Pilkalnio Sirvintos garvezys vykdydavo ypatinga uzduotį pumpuodavo atsivezta vandenį į Grumbkaukaiciu vandens boksta kadangi Grumbkaukaiciai garveziams tinkamo vandens neturejo Mazdaug po valandos traukiniai grįzdavo is Pilkalnio atvirkstine tvarka Didziausias traukiniu greitis buvo 25 km h LiteraturaAus der Geschichte der Pillkaller Kleinbahn von Otto Stein Schlossberger Heimatbrief 1974 Die Schlossberger Kleinbahn von Frau Erika Tietze geb Adam Schlossberger Heimatbrief 1976 Erika Tietze Die Schlossberger Kleinbahn Zeitschrift DEV Kurier Heft 3 1974SaltiniaiVikiteka Pilkalnio siaurasis gelezinkelis vaizdine ir garsine medziagaIs Pilkalnio siauruko istorijos GenWiki vok Pilkalnio siaurukas GenWiki vok Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu