Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Čakas reikšmės Gran Čakas arba tiesiog Čakas isp Gran Chaco keč Hatun Chaku gvar Cháko retai gyvenamas sa
Gran Čiakas
- Kitos reikšmės – Čakas (reikšmės).
Gran Čakas arba tiesiog Čakas (isp. Gran Chaco; keč. Hatun Chaku, gvar. Cháko) – retai gyvenamas, sausringas regionas Pietų Amerikoje, La Platos baseine; Argentinos, Paragvajaus, Bolivijos teritorijose, taip pat nedidelė dalis Brazilijoje. Regiono pavadinimas kilo iš kečujų kalbos ir reiškia „medžioklės plotas“.
Geografija
Gran Čakas užima apie 647 500 km² plotą (regiono ribos gan sąlyginės – ypač pietuose ir šiaurėje; priklausomai nuo to, kokia teritorija įvardijama Čaku, ploto dydis gali būti skirtingas). Regionas driekiasi tarp 17 ir 33° pietų platumos ir 65-60° vakarų ilgumos ((apytiksliai)). Rytinis regiono pakraštys aiškus – jis vedamas Paranos ir Paragvajaus upėmis. Vakarinis pakraštys eina Andų kalnų pašlaitėmis (Argentinoje – Pampų kalnagūbriais, Bolivijoje – Rytų Kordiljera); šiaurėje palaipsniui pereina į Amazonijos regioną (Bolivijoje) ir Serado aukštumas (Brazilijoje). Šiaurinė riba Bolivijoje siekia Beni vidurupį, Mamorės žemupį, Brazilijoje – Paragvajaus upės ištakas. Pietuose Čakas pereina į gamtinėmis sąlygomis panašią pampų sritį. Riba tarp šių regionų paprastai vedama Salado upe.
Reljefas
Gran Čako regionas driekiasi Pietų Amerikos platformoje, tektoninėje dubumoje, padengtoje paleozojaus, mezozojaus ir terciaro nuogulomis. Būdinga plokščia lyguma, iškilusi 200–700 m aukštyje virš jūros lygio. Paviršius aukštesnis Andų pašlaitėse, o einant į rytus link Paranos ir Paragvajaus upių leidžiasi žemyn. Būdingas nuolydis tik 0,04 %. Rytinė regiono dalis įeina į La Platos žemumą. Šiauriniuose ir rytinuose pakraščiuose Gran Čake pasitaiko nedidelių izoliuotų kalnų masyvų, pavyzdžiui, Santjago Kordiljera Bolivijoje, sudaranti Amazonės ir Paragvajaus vandenskyrą ar Leono masyvas Paragvajuje.
Dirvožemiai neutralūs ar lengvai šarmingi. Vakaruose pasitaiko rūgštingų dirvožemių (smėlingi, gerai drenuojami). Rytuose dirvožemiai labiau molingi ir prastai drenuojami. Dėl pusdykuminio klimato gausu druskos telkinių ir uždruskėjusių dirvožemių. Paragvajaus-Bolivijos pasienyje yra vėjo pustomų smėlio kopų.
Klimatas
Gran Čakas – viena karščiausių Pietų Amerikos vietų. Regionas yra subtropinėje, tropinėje ir subekvatorinėje klimato juostose. Kerta Ožiaragio atogrąža. Būdingas žemyninis klimatas. Vidutinė vasaros mėnesių temperatūra 27-30 °C, tačiau kartais pakyla iki 47 °C. Žiemą temperatūra nukrenta iki 15-20 °C, o naktį gali pasitaikyti šalnų. Žiemą būdingi šalti ir stiprūs vėjai nuo Antarkties pampero, kurių metu ir dieną temperatūra gali staiga nukristi. Būdingi dideli dienos ir nakties temperatūrų skirtumai, ypač žiemą.
Dauguma kritulių regione iškrenta 2-3 mėnesius trunkančio drėgnojo laikotarpio metu (gruodis-vasaris). Kitu laiku vyrauja sausringas klimatas. Tik Čako rytuose ir šiaurėje metinis kritulių kiekis viršija 1000 mm, o didžiojoje regiono dalyje kritulių kiekis siekia 500–800 mm. Birželio-rugpjūčio mėn. laikotarpiu vidutiniškai iškrenta 20-80 mm. Sausio mėnesį Čake iškrenta 100–200 mm kritulių. Didelė dalis kritulių iškrenta liūčių pavidalu, būdingos stiprios perkūnijos, kurių metu neretai kyla pievų ir miškų gaisrai.
- Rytų Čake per metus iškrenta 750–1250 mm kritulių per metus. Vidutinės temperatūros svyruoja nuo 23 °C šiaurėje iki 19,5 °C pietuose, temperatūrų ekstremumai nuo 43 °C iki -2,5 °C.
- Centriniame ir vakarų Čake per metus iškrenta 350–650 mm kritulių, vidutinė temperatūra 28 °C, temperatūrų ekstremumai nuo 47 °C iki -7,2 °C.
- Kalnuotoje Čako dalyje iškrenta 500–900 mm, kai kur iki 1200 mm kritulių per metus. Vidutinė temperatūra ~17 °C.
Hidrografija
Apie 80 % Gran Čako regiono įeina į La Platos baseiną. Pagrindinės upės: Paragvajus, Pilkomajas, Bermechas, Saladas, Parapeti, Negras. Šiaurės vakaruose siekia Amazonės baseino pakraštį (Grandė, Guaporė, Mamorė, Beni). Lietinguoju laikotarpiu upės ištvinsta ir užlieja gausius plotus savo slėnyje. Vagos labai vingiuotos, kasmet keičiasi. Centrinėje Gran Čako dalyje lietinguoju laikotarpiu susiformuoja laikinos upės, kurios įteka į daubose susidariusius laikinus ežerus. Kai kurių upių ir daugelio ežerų vanduo druskingas. Žemiausiose lygumos dalyse lietinguoju periodu susidaro druskingi ežerai ir pelkynai (pvz., Isosogo pelkynai Bolivijoje). Kadangi regiono kelių tinklas retas, upės yra svarbios susisiekimo arterijos.
Subregionai
Gran Čakas skiriamas į dvi dalis: sausą, su skurdžia augalija Aukštąjį Čaką (Alto Chaco), esantį Andų priekalnėse, ir drėgnesnį bei miškais ir krūmynais apaugusį Žemąjį Čaką (Bajo Chaco).
Dar skirstomas į 3 dalis platumų atžvilgiu:
- Šiaurinis Čakas (Chaco Boreal) – tęsiasi į šiaurę nuo Pilkomajo upės iki 16° paralelės.
- Centrinis Čakas (Chaco Central) – Pilkomajo ir Bermecho tarpupis.
- Pietinis Čakas (Chaco Austral) – tęsiasi į pietus nuo Bermecho iki Salado upės ir Mar Čikitos ežero.
Vakarinė Gran Čako dalis esanti Bolivijoje, Santa Kruso departamente vadinama Čikitanija.
Augalija
Gran Čako augalija labai priklausoma nuo kritulių kiekio: drėgnuose vakaruose auga palmių giraitės, galeriniai miškai, šlapynėse turtinga vandens augalija. Einant į vakarus prasideda tipiška savana su gausia žoline augalija ir dideliais medžiais. Charakteringi kserofitiniai, spygliuoti krūmynai ir tropiniai miškai. Sausringiausiuose rytų regionuose auga daugiausia dygių krūmų, kaktusų sąžalynai. Dubumose, kasmet užliejamose vandeniu augalija vešlesnė ir turtingesnė nei aukštesnėse ir tuo pačiu sausesnėse vietose. Gran Čake auga medžiai pasižymintys itin kieta mediena (vadinami quebracho), turintys daug tanino ir naudojami medienos gavyboje. Palmių kopernicijų lapai naudojami natūralaus vaško gamyboje, yra daug vaistinių, dekoratyvinių augalų. Iš viso Gran Čake auga ~1000-1200 augalų rūšių, priklausančių daugiausia pupinių, anakardinių, arekinių, kaktusinių, bromelijinių, miglinių šeimoms.
Gran Čakas yra pats miškingiausias Pietų Amerikos regionas po Amazonijos. 62 % Čako miškų yra Argentinoje, 25 % Paragvajuje, 12 % Bolivijoje, 1 % Brazilijoje. Tačiau Čako miškai sparčiai nyksta dėl plečiamų gyvulininkystės plotų ir medienos kirtimo.
Drėgnasis Čakas
Drėgnojoje rytinėje Čako dalyje, kur dirva derlingesnė auga penkialapis balamedis, amerikinė grubenė, gledičija (Gleditsia amorphoides), Eugenia pungens, Eugenia uniflora, ruprechtija (Ruprechtia laxiflora), ratiklė (Pisonia ambigua), Scutia buxifolia, šiaurėje taip pat ir astronis (Astronium balansae), Diplokeleba floribunda, puošnusis kapokmedis, Pithecellobium. Dažnos lianos ir epifitai.
Tekstūringuose, natrio jonų gausiuose dirvožemiuose, užliejamuose lietinguoju sezonu dažnas siauralapis raudonmedis, lianos nedažnos, bet epifitai (ypač tilandsijos) auga gausiai. Kiti būdingi miško skliauto medžiai yra baltasis kvebrachas, paragvajinė cezalpinija, antrame arde auga juodasis algarobas, akacijos (Acacia praecox, Acacia aroma), Geoffroea decorticans, geltonvaisis zizifas, Sideroxylon obtusifolium. Žemutiniame arde auga piruliai, Castella coccinea, opuncija (Opuntia retrorsa), stulpeniai. Būdingi žoliniai augalai – skruobenė (Dyckia ferox), echmėja (Aechmea distichantha), įvairios žolės. Einant į drėgnojo Čako rytus sutinkamas ir paragvajinis tvaras.
Upių pakrantėse būdinga skirtinga augalija, pavyzdžiui, čia būdingi Tessaria integrifolia ir čilinis gluosnis. Yra subtropinių, pusiau visžalių galerinių miškų, kurie kasmet užliejami ir aukštesnių (virš 30 m) paupio miškų, kurie nėra užliejami. Tiek vienuose tiek kitose auga lianos ir induočiai epifitai.
Šarminguose, užliejamuose dirvožemiuose pasitaiko baltosios kopernicijos palmių giraičių su pavieniais baltojo algarobo, juodojo algarobo, celčio (Celtis tala) individais. Žoliniams augalams atstovauja spartina, drėbūnas, ašaruolė.
Keletas kuokštinių augalų auga tiek sausose, tiek užliejamos Čako vietose: Sorghastrum agrostoides, ašaruolė (Paspalum intermedium), druskinguose plotuose auga Elionurus muticus, žiaudė, Chloris, Schizachyrium.
Sausasis Čakas
Sausajame Čake brandžiose dirvose auga tikrojo raudonmedžio ir baltojo kvebracho miškai. Juose epifitų jau mažiau. Kiti dažni medžiai – geltonvaisis zizifas ir įvairūs algarobai (čia auga 20 jų rūšių). Pažemio augaliją sudaro paragvajinė cezalpinija, Cercidium australis, Iodina rhombifolia, ruprechtija (Ruprechtia triflora), Castella coccinea. Žoliniai augalai: bromelijos (Bromelia serra, B. hieronymi), Deinacanthon.
Kitose zonose auga skirtinga augalija: kalkingose-molingose dirvose – paragvajinis tvaras, balamedis (Tabebuia nodosa); upių pakrantėse – rintausė (Enterolobium contortisiliquum), kvapioji akacija, grakštusis kiboklis; smėlingose vietose, žolinėse savanose – raudonmedis (Schinopsis heterophylla), mėlynasis palisandramedis, tikrasis raudonmedis; druskinguose plotuose auga dideli Stetsonia coryne kaktusai drauge su krūmais – tvaru, auguoniu, soduote; ypač druskingose žemėse – krūmai Heterostachys ritteriana, Allenrolfea patagonica, balandūnė, algarobas.
Aukštasis Čakas
Argentinos Čako aukštumose iki 1800 m aukščio saulėtuose šlaituose auga bolivinio raudonmedžio miškai, o pavėsingose vietose – Lithrea ternifolia su Fagara coco. Aukščiau 1800 m dominuoja eraičinas (Festuca hieronymi) ir įvairios ašuotės. Čia auga ~190 augalų rūšių, iš kurių didelė dalis yra endeminiai.
Paragvajaus aukštumose (Leone ir Kabreroje) taip pat išskiriamos trys zonos: pakankamai drėgnuose šlaituose auga iš žaltinio karolmedžio, blizgiosios piestojos, paprastojo rievonio, kvebracho (Aspidosperma pyriformis) sudaryti miškai, skurdesnėse dirvose auga Serado primenantys krūmynai daugiausia su Pseudobombax genties krūmais. Stalkalnių viršūnėse auga vešli žolinė savana, sudaryta iš Chloris, pirštuotės, ašuotės bei balamedžio (Tabebuia aurea).
Gyvūnija
Gran Čakas yra tarpinė zona tarp pampų ir Amazonijos miškų, todėl čia nėra savitos gyvūnijos, o vyrauja šių aplinkinių sričių gyvūnai. Drėgnesnėse Čako vietose sutinkami stambūs plėšrūnai – jaguarai ir pumos. Kiti būdingi žinduoliai yra pekariai (tarp jų endeminis čakinis pekaris), karčiuotasis vilkas, juodasis staugūnas, mirikinos, didžioji skruzdėda, didžiausias pasaulio graužikas kapibara, nedidelis elnias pilkoji mazama, balinis elnias bei pampinis elnias. Vandenyje gyvena vietinė kaimanų rūšis – žakarė, Pietų Amerikos šonakakliai vėžliai, geltonspalvė anakonda.
Sausajame Čake yra didelė šarvuotinių įvairovė (didysis šarvuotis, čakinis šarvuotis, argentininis šarvuotis ir kt.), taip pat sutinkama mara, viskašos, šiaurėje – krabaėdis meškėnas.
Čakas yra tikra paukščių karalystė, nes paupių šlapynės ir ežerėliai sutraukia daugybę vandens paukščių. Yra endeminių tarpupio sėklalesių (Sporophila zelichi), pelkinių sėklalesių (Sporophila palustris), kaštoninių sėklalesių (Sporophila cinnamomea). Kitas būdingas neskraidantis paukštis – paprastasis nandas, taip pat sutinkamas banguotasis tinamas, genys Celeus lugubris. Kiti būdingi paukščiai – čunga, mėlyngalvė aratinga, rudasis dirvinis purplelis (Columbina picui), guira, krosniniai paukščiai, tanagros, tukanai, karakara, garniai, flamingai, . Sausojo Čako ropliai ir varliagyviai – paprastasis smauglys, varlės raguotės, karpotoji beždžionvarlė, tropikinė barškuolė.
Istorija
Gran Čako rajonas iki kolonizacijos buvo apgyvendintas tupių-gvaranių genčių, taip pat enksetų, tobų, vičių, čikitanų indėnų. Jie vertėsi medžiokle, žvejyba, rankiojimu. Kadangi regionas negarsėjo nei dideliais turtais nei čia gyvavo stiprios valstybės, todėl kolonizatoriai Čako kolonizuoti neskubėjo. Pradžioje jis buvo priskirtas Peru vicekaralystei, bet iš tikro nevaldytas. Pirmasis europietis, tyrinėjęs šią sritį buvo Aleixo Garcia, 1524 m. keliavęs nuo Brazilijos pakrantės į Peru.
XVI a. viduryje Paragvajaus ir Pilkomajo upėmis konkistadorai (Juan de Ayolas, Domingo Martínez de Irala, Álvar Núñez Cabeza de Vaca, Ñuflo de Chaves) bandė pasiekti legendinę sidabro šalį. Nuožmiausi Čako indėnai buvo gvajkurai (abiponai, pajagvai, mbajai), kurie puldinėjo ekspedicijas, bei kolonizatorių kuriamus miestus. Vienas svarbiausių iš tokių miestų buvo Konsepsion de Buena Esperansa, bet 1632 m. sugriautas indėnų.
XVI–XVIII a. Pietų Amerikos centrinėje dalyje steigėsi autonomiškos jėzuitų misijos, tačiau Čake jų buvo įsteigta nedaug – pagrindinė dalis Bolivijoje, Čikitanijos regione (Čikitanijos jėzuitų misijos) bei Paragvajaus vakarinėse pakrantėse. Tačiau jos vėliau buvo uždarytos, o didžioji Čako dalis tapo pavaldi La Platos vicekaralystei.
Pietų Amerikos valstybėms iškovojus nepriklausomybę Čakas tapo ginčytina teritorija – didžioji dalis buvo priskiriama Paragvajui (didesnė nei dabar), šiek tiek Bolivijai ir Argentinai. Tačiau po Trigubo Aljanso karo, pasibaigusio 1870 m. pietinė Čako dalis atiteko Argentinai.
XIX a. pab. – XX a. pr. Argentina vykdė Čako užkariavimą, naikindama indėnų gentis ir steigdama kolonizatorių gyvenvietes. Vėliau Bolivija palaipsniui pradėjo regiono kolonizaciją į Paragvajaus valdomą vakarinį Čaką, ir tai 1932–1935 m. sukėlė Čako karą. Bolivija siekė užimti Čako žemes, kur tikėjosi rasti dujų bei įsteigti uostą prie Paragvajaus upės, kad galėtų vystyti prekybą. Nors Bolivijos planai pilnai nepasiteisino, šalis išlaikė dalį vakarinio Čako.
XX a. pirmoje pusėje skurdžiame centriniame Čake įsikūrė menonitų bendruomenės.
XX a. antroje pusėje pradėtas nuodugnesnis regiono įsisavinimas: nutiestas Transčako plentas, Paragvajuje valdant Alfredo Stroessner dalis indėnų buvo suvaryti į rezervacijas. Tačiau ir dabar Gran Čakas lieka retai gyvenama ir mažai civilizuota pasaulio vieta.
Gyventojai
Gran Čake gyvena keli milijonai gyventojų. Didžioji dauguma jų susitelkę drėgnajame Čake, ypač Paragvajaus ir Paranos pakrantėse. Tačiau einant į vakarus ir šiaurę gyventojų tankumas mažėja – atokiame Aukštutinio Paragvajaus departamente vidutinis gyventojų tankumas tik 0,2 žm./km². Pačiuose vakaruose, priekalnėse gyventojų tankumas didesnis. Čako pakraščiuose gyvena daugiausia metisai ir kreolai. Paragvajuje yra kelios menonitų, daugiausia vokiečių, kolonijos – Noilandas, Filadelfija. Be to, atokesniuose Čako srityse tebėra išlikusios nedidelės indėnų bendruomenės. Dalis indėnų pristaikę prie vakarietiškos civilizacijos, gyvena įprastose gyvenvietėse, tačiau dalis genčių vis dar užsiima pusiau klajoklišku gyvenimo būdu ir vengia kontaktų su vakariečiais (pvz., ajorėjai). Daugiausia indėnų gyvena Paragvajuje – 2002 m. ten iš viso (įtraukiant ir Paranenją) gyveno 84 tūkst. indėnų, pasiskirsčiusių 496 bendruomenėse.
Čako indėnų gentys:
- Argentinoje: mokoviai, pilagai, tapiete, tobai, viči (matakai), čane, čorotai
- Bolivijoje: tapiete, ajoreo, čane, čorotai, viči, gvaraniai (čikitanai)
- Paragvajuje: čiripai, enksetai, gvaraniai (įvairios gentys), čulupiai, ajoreo, angaitai, iširai, guanai, makai, maskojai, sanapanai, lengua
- Brazilijoje: kaiva, kaduvėjai
Pagrindiniai Gran Čako miestai – Formosa, Resistensija, Vilja Anchela, Klorinda, Saens Penja (Argentina), Vilja Hajesas, Filadelfija (Paragvajus), Puerto Suaresas, Konsepsjonas, San Ignasijo de Velaskas, Jakuiba (Bolivija).
Ekonomika
Kadangi Gran Čako teritorija, ypač Paragvajuje ir Bolivijoje, įsisavinta menkai, trūksta gerų kelių, čia beveik nėra žemdirbystės plotų (išimtis – menonitų kolonijos). Daugiausia auginama medvilnė, kukurūzai. Vienas pagrindinių verslų – ekstensyvi gyvulininkystė. Auginami daugiausia galvijai, taip pat kiaulės, avys, arkliai, ožkos, naminiai paukščiai. Kertama vertinga mediena, renkama matės žolė, verčiamasi bitininkyste.
Vienas naujų verslų Čake – biokurui tinkamų augalų auginimas. Kadangi Čake žemė nebrangi ir mažai naudojama, čia auginami nereiklūs augalai: braivėlis, sorgas, sora, iš kurių gaminamas biokuras.
Dėl prastos infrastruktūros regionas nėra populiarus turistinis objektas. Vakariniame Čake esančios Čikitanijos jėzuitų misijos yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čake yra keletas nacionalinių parkų, kuriuose saugoma regiono gamta: Kaa-Iya nacionalinis parkas (Bolivija), Čako Gynėjų nacionalinis parkas (Paragvajus), Čako, Pilkomajo nacionaliniai parkai (Argentina).
Nuorodos
- Gran Čako gamta Archyvuota kopija 2004-10-10 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- worldwildlife.org puslapis apie Gran Čaką (angl.)
- Žemės ūkis Čake Archyvuota kopija 2006-03-27 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
- Gran Čako iliustracijos ir aprašymas (ispanų, anglų k.)
Šaltiniai
- „Физическая География Частей Света“, Т.В. Власова. Москва, 1966 г.
- „Gyvoji Gamta“, Vilnius, 1990 m. ISBN 5-89950-011-5
- Gran Čako gamtos apžvalga Archyvuota kopija 2004-10-10 iš Wayback Machine projekto.
Išnašos
- http://www.clarin.com/diario/2005/09/09/sociedad/s-04102.htm Archyvuota kopija 2008-10-13 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.abc.com.py/suplementos/rural/articulos.php?pid=424986 Archyvuota kopija 2011-07-07 iš archive.today
- https://archive.today/20120709193832/ipsnoticias.net/nota.asp?idnews=87208
| Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gran Čiakas, Kas yra Gran Čiakas? Ką reiškia Gran Čiakas?
Kitos reiksmes Cakas reiksmes Gran Cakas arba tiesiog Cakas isp Gran Chaco kec Hatun Chaku gvar Chako retai gyvenamas sausringas regionas Pietu Amerikoje La Platos baseine Argentinos Paragvajaus Bolivijos teritorijose taip pat nedidele dalis Brazilijoje Regiono pavadinimas kilo is kecuju kalbos ir reiskia medziokles plotas Apytiksle regiono padetisGeografijaGran Cakas uzima apie 647 500 km plota regiono ribos gan salygines ypac pietuose ir siaureje priklausomai nuo to kokia teritorija įvardijama Caku ploto dydis gali buti skirtingas Regionas driekiasi tarp 17 ir 33 pietu platumos ir 65 60 vakaru ilgumos apytiksliai Rytinis regiono pakrastys aiskus jis vedamas Paranos ir Paragvajaus upemis Vakarinis pakrastys eina Andu kalnu paslaitemis Argentinoje Pampu kalnagubriais Bolivijoje Rytu Kordiljera siaureje palaipsniui pereina į Amazonijos regiona Bolivijoje ir Serado aukstumas Brazilijoje Siaurine riba Bolivijoje siekia Beni vidurupį Mamores zemupį Brazilijoje Paragvajaus upes istakas Pietuose Cakas pereina į gamtinemis salygomis panasia pampu sritį Riba tarp siu regionu paprastai vedama Salado upe Reljefas Dregnasis Cakas Argentina Gran Cako regionas driekiasi Pietu Amerikos platformoje tektonineje dubumoje padengtoje paleozojaus mezozojaus ir terciaro nuogulomis Budinga plokscia lyguma iskilusi 200 700 m aukstyje virs juros lygio Pavirsius aukstesnis Andu paslaitese o einant į rytus link Paranos ir Paragvajaus upiu leidziasi zemyn Budingas nuolydis tik 0 04 Rytine regiono dalis įeina į La Platos zemuma Siauriniuose ir rytinuose pakrasciuose Gran Cake pasitaiko nedideliu izoliuotu kalnu masyvu pavyzdziui Santjago Kordiljera Bolivijoje sudaranti Amazones ir Paragvajaus vandenskyra ar Leono masyvas Paragvajuje Dirvozemiai neutralus ar lengvai sarmingi Vakaruose pasitaiko rugstingu dirvozemiu smelingi gerai drenuojami Rytuose dirvozemiai labiau molingi ir prastai drenuojami Del pusdykuminio klimato gausu druskos telkiniu ir uzdruskejusiu dirvozemiu Paragvajaus Bolivijos pasienyje yra vejo pustomu smelio kopu Mariskal Estigaribijos miesto klimatogramaKlimatas Gran Cakas viena karsciausiu Pietu Amerikos vietu Regionas yra subtropineje tropineje ir subekvatorineje klimato juostose Kerta Oziaragio atograza Budingas zemyninis klimatas Vidutine vasaros menesiu temperatura 27 30 C taciau kartais pakyla iki 47 C Ziema temperatura nukrenta iki 15 20 C o naktį gali pasitaikyti salnu Ziema budingi salti ir stiprus vejai nuo Antarkties pampero kuriu metu ir diena temperatura gali staiga nukristi Budingi dideli dienos ir nakties temperaturu skirtumai ypac ziema Dauguma krituliu regione iskrenta 2 3 menesius trunkancio dregnojo laikotarpio metu gruodis vasaris Kitu laiku vyrauja sausringas klimatas Tik Cako rytuose ir siaureje metinis krituliu kiekis virsija 1000 mm o didziojoje regiono dalyje krituliu kiekis siekia 500 800 mm Birzelio rugpjucio men laikotarpiu vidutiniskai iskrenta 20 80 mm Sausio menesį Cake iskrenta 100 200 mm krituliu Didele dalis krituliu iskrenta liuciu pavidalu budingos stiprios perkunijos kuriu metu neretai kyla pievu ir misku gaisrai Rytu Cake per metus iskrenta 750 1250 mm krituliu per metus Vidutines temperaturos svyruoja nuo 23 C siaureje iki 19 5 C pietuose temperaturu ekstremumai nuo 43 C iki 2 5 C Centriniame ir vakaru Cake per metus iskrenta 350 650 mm krituliu vidutine temperatura 28 C temperaturu ekstremumai nuo 47 C iki 7 2 C Kalnuotoje Cako dalyje iskrenta 500 900 mm kai kur iki 1200 mm krituliu per metus Vidutine temperatura 17 C Hidrografija Negro upeGran Cakas Paragvajuje Apie 80 Gran Cako regiono įeina į La Platos baseina Pagrindines upes Paragvajus Pilkomajas Bermechas Saladas Parapeti Negras Siaures vakaruose siekia Amazones baseino pakrastį Grande Guapore Mamore Beni Lietinguoju laikotarpiu upes istvinsta ir uzlieja gausius plotus savo slenyje Vagos labai vingiuotos kasmet keiciasi Centrineje Gran Cako dalyje lietinguoju laikotarpiu susiformuoja laikinos upes kurios įteka į daubose susidariusius laikinus ezerus Kai kuriu upiu ir daugelio ezeru vanduo druskingas Zemiausiose lygumos dalyse lietinguoju periodu susidaro druskingi ezerai ir pelkynai pvz Isosogo pelkynai Bolivijoje Kadangi regiono keliu tinklas retas upes yra svarbios susisiekimo arterijos Subregionai Gran Cakas skiriamas į dvi dalis sausa su skurdzia augalija Aukstajį Caka Alto Chaco esantį Andu priekalnese ir dregnesnį bei miskais ir krumynais apaugusį Zemajį Caka Bajo Chaco Dar skirstomas į 3 dalis platumu atzvilgiu Siaurinis Cakas Chaco Boreal tesiasi į siaure nuo Pilkomajo upes iki 16 paraleles Centrinis Cakas Chaco Central Pilkomajo ir Bermecho tarpupis Pietinis Cakas Chaco Austral tesiasi į pietus nuo Bermecho iki Salado upes ir Mar Cikitos ezero Vakarine Gran Cako dalis esanti Bolivijoje Santa Kruso departamente vadinama Cikitanija AugalijaSiauralapis raudonmedis Gran Cako augalija labai priklausoma nuo krituliu kiekio dregnuose vakaruose auga palmiu giraites galeriniai miskai slapynese turtinga vandens augalija Einant į vakarus prasideda tipiska savana su gausia zoline augalija ir dideliais medziais Charakteringi kserofitiniai spygliuoti krumynai ir tropiniai miskai Sausringiausiuose rytu regionuose auga daugiausia dygiu krumu kaktusu sazalynai Dubumose kasmet uzliejamose vandeniu augalija veslesne ir turtingesne nei aukstesnese ir tuo paciu sausesnese vietose Gran Cake auga medziai pasizymintys itin kieta mediena vadinami quebracho turintys daug tanino ir naudojami medienos gavyboje Palmiu koperniciju lapai naudojami naturalaus vasko gamyboje yra daug vaistiniu dekoratyviniu augalu Is viso Gran Cake auga 1000 1200 augalu rusiu priklausanciu daugiausia pupiniu anakardiniu arekiniu kaktusiniu bromelijiniu migliniu seimoms Gran Cakas yra pats miskingiausias Pietu Amerikos regionas po Amazonijos 62 Cako misku yra Argentinoje 25 Paragvajuje 12 Bolivijoje 1 Brazilijoje Taciau Cako miskai sparciai nyksta del pleciamu gyvulininkystes plotu ir medienos kirtimo Dregnasis Cakas Dregnojoje rytineje Cako dalyje kur dirva derlingesne auga penkialapis balamedis amerikine grubene gledicija Gleditsia amorphoides Eugenia pungens Eugenia uniflora ruprechtija Ruprechtia laxiflora ratikle Pisonia ambigua Scutia buxifolia siaureje taip pat ir astronis Astronium balansae Diplokeleba floribunda puosnusis kapokmedis Pithecellobium Daznos lianos ir epifitai Teksturinguose natrio jonu gausiuose dirvozemiuose uzliejamuose lietinguoju sezonu daznas siauralapis raudonmedis lianos nedaznos bet epifitai ypac tilandsijos auga gausiai Kiti budingi misko skliauto medziai yra baltasis kvebrachas paragvajine cezalpinija antrame arde auga juodasis algarobas akacijos Acacia praecox Acacia aroma Geoffroea decorticans geltonvaisis zizifas Sideroxylon obtusifolium Zemutiniame arde auga piruliai Castella coccinea opuncija Opuntia retrorsa stulpeniai Budingi zoliniai augalai skruobene Dyckia ferox echmeja Aechmea distichantha įvairios zoles Einant į dregnojo Cako rytus sutinkamas ir paragvajinis tvaras Upiu pakrantese budinga skirtinga augalija pavyzdziui cia budingi Tessaria integrifolia ir cilinis gluosnis Yra subtropiniu pusiau viszaliu galeriniu misku kurie kasmet uzliejami ir aukstesniu virs 30 m paupio misku kurie nera uzliejami Tiek vienuose tiek kitose auga lianos ir induociai epifitai Sarminguose uzliejamuose dirvozemiuose pasitaiko baltosios kopernicijos palmiu giraiciu su pavieniais baltojo algarobo juodojo algarobo celcio Celtis tala individais Zoliniams augalams atstovauja spartina drebunas asaruole Keletas kuokstiniu augalu auga tiek sausose tiek uzliejamos Cako vietose Sorghastrum agrostoides asaruole Paspalum intermedium druskinguose plotuose auga Elionurus muticus ziaude Chloris Schizachyrium Sausasis Cakas Algarobas Sausajame Cake brandziose dirvose auga tikrojo raudonmedzio ir baltojo kvebracho miskai Juose epifitu jau maziau Kiti dazni medziai geltonvaisis zizifas ir įvairus algarobai cia auga 20 ju rusiu Pazemio augalija sudaro paragvajine cezalpinija Cercidium australis Iodina rhombifolia ruprechtija Ruprechtia triflora Castella coccinea Zoliniai augalai bromelijos Bromelia serra B hieronymi Deinacanthon Kitose zonose auga skirtinga augalija kalkingose molingose dirvose paragvajinis tvaras balamedis Tabebuia nodosa upiu pakrantese rintause Enterolobium contortisiliquum kvapioji akacija grakstusis kiboklis smelingose vietose zolinese savanose raudonmedis Schinopsis heterophylla melynasis palisandramedis tikrasis raudonmedis druskinguose plotuose auga dideli Stetsonia coryne kaktusai drauge su krumais tvaru auguoniu soduote ypac druskingose zemese krumai Heterostachys ritteriana Allenrolfea patagonica balandune algarobas Aukstasis Cakas Argentinos Cako aukstumose iki 1800 m aukscio sauletuose slaituose auga bolivinio raudonmedzio miskai o pavesingose vietose Lithrea ternifolia su Fagara coco Auksciau 1800 m dominuoja eraicinas Festuca hieronymi ir įvairios asuotes Cia auga 190 augalu rusiu is kuriu didele dalis yra endeminiai Paragvajaus aukstumose Leone ir Kabreroje taip pat isskiriamos trys zonos pakankamai dregnuose slaituose auga is zaltinio karolmedzio blizgiosios piestojos paprastojo rievonio kvebracho Aspidosperma pyriformis sudaryti miskai skurdesnese dirvose auga Serado primenantys krumynai daugiausia su Pseudobombax genties krumais Stalkalniu virsunese auga vesli zoline savana sudaryta is Chloris pirstuotes asuotes bei balamedzio Tabebuia aurea GyvunijaPelkinis seklalesis Gran Cakas yra tarpine zona tarp pampu ir Amazonijos misku todel cia nera savitos gyvunijos o vyrauja siu aplinkiniu sriciu gyvunai Dregnesnese Cako vietose sutinkami stambus plesrunai jaguarai ir pumos Kiti budingi zinduoliai yra pekariai tarp ju endeminis cakinis pekaris karciuotasis vilkas juodasis staugunas mirikinos didzioji skruzdeda didziausias pasaulio grauzikas kapibara nedidelis elnias pilkoji mazama balinis elnias bei pampinis elnias Vandenyje gyvena vietine kaimanu rusis zakare Pietu Amerikos sonakakliai vezliai geltonspalve anakonda Sausajame Cake yra didele sarvuotiniu įvairove didysis sarvuotis cakinis sarvuotis argentininis sarvuotis ir kt taip pat sutinkama mara viskasos siaureje krabaedis meskenas Cakas yra tikra pauksciu karalyste nes paupiu slapynes ir ezereliai sutraukia daugybe vandens pauksciu Yra endeminiu tarpupio seklalesiu Sporophila zelichi pelkiniu seklalesiu Sporophila palustris kastoniniu seklalesiu Sporophila cinnamomea Kitas budingas neskraidantis paukstis paprastasis nandas taip pat sutinkamas banguotasis tinamas genys Celeus lugubris Kiti budingi pauksciai cunga melyngalve aratinga rudasis dirvinis purplelis Columbina picui guira krosniniai pauksciai tanagros tukanai karakara garniai flamingai Sausojo Cako ropliai ir varliagyviai paprastasis smauglys varles raguotes karpotoji bezdzionvarle tropikine barskuole IstorijaKelio konstrukcija Cake XX a 7 ajame desitmetyje Gran Cako rajonas iki kolonizacijos buvo apgyvendintas tupiu gvaraniu genciu taip pat enksetu tobu viciu cikitanu indenu Jie vertesi medziokle zvejyba rankiojimu Kadangi regionas negarsejo nei dideliais turtais nei cia gyvavo stiprios valstybes todel kolonizatoriai Cako kolonizuoti neskubejo Pradzioje jis buvo priskirtas Peru vicekaralystei bet is tikro nevaldytas Pirmasis europietis tyrinejes sia sritį buvo Aleixo Garcia 1524 m keliaves nuo Brazilijos pakrantes į Peru XVI a viduryje Paragvajaus ir Pilkomajo upemis konkistadorai Juan de Ayolas Domingo Martinez de Irala Alvar Nunez Cabeza de Vaca Nuflo de Chaves bande pasiekti legendine sidabro salį Nuozmiausi Cako indenai buvo gvajkurai abiponai pajagvai mbajai kurie puldinejo ekspedicijas bei kolonizatoriu kuriamus miestus Vienas svarbiausiu is tokiu miestu buvo Konsepsion de Buena Esperansa bet 1632 m sugriautas indenu XVI XVIII a Pietu Amerikos centrineje dalyje steigesi autonomiskos jezuitu misijos taciau Cake ju buvo įsteigta nedaug pagrindine dalis Bolivijoje Cikitanijos regione Cikitanijos jezuitu misijos bei Paragvajaus vakarinese pakrantese Taciau jos veliau buvo uzdarytos o didzioji Cako dalis tapo pavaldi La Platos vicekaralystei Pietu Amerikos valstybems iskovojus nepriklausomybe Cakas tapo gincytina teritorija didzioji dalis buvo priskiriama Paragvajui didesne nei dabar siek tiek Bolivijai ir Argentinai Taciau po Trigubo Aljanso karo pasibaigusio 1870 m pietine Cako dalis atiteko Argentinai XIX a pab XX a pr Argentina vykde Cako uzkariavima naikindama indenu gentis ir steigdama kolonizatoriu gyvenvietes Veliau Bolivija palaipsniui pradejo regiono kolonizacija į Paragvajaus valdoma vakarinį Caka ir tai 1932 1935 m sukele Cako kara Bolivija sieke uzimti Cako zemes kur tikejosi rasti duju bei įsteigti uosta prie Paragvajaus upes kad galetu vystyti prekyba Nors Bolivijos planai pilnai nepasiteisino salis islaike dalį vakarinio Cako XX a pirmoje puseje skurdziame centriniame Cake įsikure menonitu bendruomenes XX a antroje puseje pradetas nuodugnesnis regiono įsisavinimas nutiestas Transcako plentas Paragvajuje valdant Alfredo Stroessner dalis indenu buvo suvaryti į rezervacijas Taciau ir dabar Gran Cakas lieka retai gyvenama ir mazai civilizuota pasaulio vieta GyventojaiIndenai tobai XIX a pab Gran Cake gyvena keli milijonai gyventoju Didzioji dauguma ju susitelke dregnajame Cake ypac Paragvajaus ir Paranos pakrantese Taciau einant į vakarus ir siaure gyventoju tankumas mazeja atokiame Aukstutinio Paragvajaus departamente vidutinis gyventoju tankumas tik 0 2 zm km Paciuose vakaruose priekalnese gyventoju tankumas didesnis Cako pakrasciuose gyvena daugiausia metisai ir kreolai Paragvajuje yra kelios menonitu daugiausia vokieciu kolonijos Noilandas Filadelfija Be to atokesniuose Cako srityse tebera islikusios nedideles indenu bendruomenes Dalis indenu pristaike prie vakarietiskos civilizacijos gyvena įprastose gyvenvietese taciau dalis genciu vis dar uzsiima pusiau klajoklisku gyvenimo budu ir vengia kontaktu su vakarieciais pvz ajorejai Daugiausia indenu gyvena Paragvajuje 2002 m ten is viso įtraukiant ir Paranenja gyveno 84 tukst indenu pasiskirsciusiu 496 bendruomenese Cako indenu gentys Argentinoje mokoviai pilagai tapiete tobai vici matakai cane corotai Bolivijoje tapiete ajoreo cane corotai vici gvaraniai cikitanai Paragvajuje ciripai enksetai gvaraniai įvairios gentys culupiai ajoreo angaitai isirai guanai makai maskojai sanapanai lengua Brazilijoje kaiva kaduvejai Pagrindiniai Gran Cako miestai Formosa Resistensija Vilja Anchela Klorinda Saens Penja Argentina Vilja Hajesas Filadelfija Paragvajus Puerto Suaresas Konsepsjonas San Ignasijo de Velaskas Jakuiba Bolivija EkonomikaKadangi Gran Cako teritorija ypac Paragvajuje ir Bolivijoje įsisavinta menkai truksta geru keliu cia beveik nera zemdirbystes plotu isimtis menonitu kolonijos Daugiausia auginama medvilne kukuruzai Vienas pagrindiniu verslu ekstensyvi gyvulininkyste Auginami daugiausia galvijai taip pat kiaules avys arkliai ozkos naminiai pauksciai Kertama vertinga mediena renkama mates zole verciamasi bitininkyste Vienas nauju verslu Cake biokurui tinkamu augalu auginimas Kadangi Cake zeme nebrangi ir mazai naudojama cia auginami nereiklus augalai braivelis sorgas sora is kuriu gaminamas biokuras Del prastos infrastrukturos regionas nera populiarus turistinis objektas Vakariniame Cake esancios Cikitanijos jezuitu misijos yra įtrauktos į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Cake yra keletas nacionaliniu parku kuriuose saugoma regiono gamta Kaa Iya nacionalinis parkas Bolivija Cako Gyneju nacionalinis parkas Paragvajus Cako Pilkomajo nacionaliniai parkai Argentina NuorodosVikiteka Gran Cakas vaizdine ir garsine medziagaVikisritis Lotynu Amerika Gran Cako gamta Archyvuota kopija 2004 10 10 is Wayback Machine projekto angl worldwildlife org puslapis apie Gran Caka angl Zemes ukis Cake Archyvuota kopija 2006 03 27 is Wayback Machine projekto angl Gran Cako iliustracijos ir aprasymas ispanu anglu k Saltiniai Fizicheskaya Geografiya Chastej Sveta T V Vlasova Moskva 1966 g Gyvoji Gamta Vilnius 1990 m ISBN 5 89950 011 5 Gran Cako gamtos apzvalga Archyvuota kopija 2004 10 10 is Wayback Machine projekto Isnasos http www clarin com diario 2005 09 09 sociedad s 04102 htm Archyvuota kopija 2008 10 13 is Wayback Machine projekto http www abc com py suplementos rural articulos php pid 424986 Archyvuota kopija 2011 07 07 is archive today https archive today 20120709193832 ipsnoticias net nota asp idnews 87208 Sis straipsnis įtrauktas į Vertingu straipsniu kategorija