Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aukštapelkė oligotrofinė pelkė ežerų ir žemapelkių duburiuose susidariusi pelkė kurios centrinė dalis yra iškilusi aukšč
Aukštapelkė
Aukštapelkė (oligotrofinė pelkė) – ežerų ir žemapelkių duburiuose susidariusi pelkė, kurios centrinė dalis yra iškilusi aukščiau už pakraščius. Susidaro daugiausia vandenskyrose ir aukštose upių terasose.
Aukštapelkes maitina tiktai krituliai, tad mineralinių medžiagų yra labai mažai ir jos vadinamos oligotrofinėmis. Jų paviršius dažnai išgaubtas t. y. centrinė dalis yra aukštesnė nei pakraščiai, kuriuose kaupiasi sekli vandens juosta – lagas. Aukštapelkėse gali augti tik labai rūgščią terpę mėgstantys augalai.
Dėl aukštapelkėse besikaupiančios kiminų dangos susidaro durpės, todėl šio tipo pelkės dažnai paverčiamos durpynais.
Augalija
Vidurio Europos aukštapelkėse žinoma mažiau kaip 40 rūšių induočių augalų, bet iš jų tik apie 10 rūšių yra dažni.
Aukštapelkėse vyrauja kiminai, o iš induočių augalų labiausiai paplitę yra erikinių (Ericaceae) šeimos krūmokšniai, kai kurios daugiametės žolės. Iš medžių aptinkama įvairių ekologinių formų paprastoji pušis.
Įvairių rūšių kiminai (Sphagnum megellanicum, S. rubelum, S. fuscum, S. balticum . angustifolium) mirksta pelkės centre ir sudaro plynę be medžių ir krūmų, dar vadinamą . Brandžių aukštapelkių plynės centre susidaro ežerokšniški kompleksai su proplaišomis, klampynėmis, akivarais ir ežerokšniais. Mažiau užmirkimą toleruojantys augalai, pavyzdžiui, erikinių šeimos krūmokšniai (mėlynė, bruknė, vaivoras), įsikuria ant aukštesnių kupstų, kur jų šaknyse įsikūrusiems mikoriziniams grybams pakanka deguonies.
Aukštapelkėse augantys krūmokšniai – balžuvos (Andromeda plifolia), viržiai (Calluna vulgaris), varnauogės (Empetrum nigrum), tekšės (Rubus chamaemorus), gailiai (Ledum palustre), durpyniniai bereiniai (Chamaedaphne calyculata), spanguolės (Oxycoccus palustris).
Žoliniai augalai – kupstiniai švyliai (Eriohorum vaginatum), kupstinės kūlingės (Trichophorum caespitosum), baltosios saidros (Rhynchospora alba).
Aukštapelkėse auga ir vabzdžiaėdžiai augalai – saulašarės (Drosera sp.).
Vienintelis durpėse augantis sumedėjęs augalas, kuris neišaugina pridėtinių šaknų, yra paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Todėl pelkėse pušys virsta įvairių ekologinių formų medeliais, kurių pavidalas labai skiriasi nuo augančių sausumoje.
Aukštapelkių centre, dažniausiai ant kiminų kemsų, auga nykštukinė pušaitė (Pinus sylvestris f. Pumila), kuri visai neturi kamieno, o jos šakos driekiasi pažeme. Panašiose augavietėse auga ir 1–3 m aukščio išauganti pušaitė (P. sylvestris f. wilkomii), savo išvaizda primenanti eglutę. Jos apatinės besidriekiančios šakos kartais būna ilgesnės už ją pačią. Aukštapelkėse labiausiai paplitusios 1–6 m aukščio pušaitės (P. sylvestris f. litwinowii), kurių šakų vainikas užima tik trečdalį stiebo. Į sausumos pušis labiau panašios 8–15 m aukščio pušys (P. sylvestris f. uliginosa), augančios pelkių pakraščiuose, raistuose.
Europos Bendrijos svarbos prioritetinei NATURA 2000 buveinei „aktyvi aukštapelkė“ priskiriamos nepažeistos arba labai mažai pažeistos, durpę kaupiančios, didelio ploto aukštapelkės.
Pažeidus natūralų aukštapelkių hidrologinį režimą, jos išsausėja ir pradeda degraduoti – apauga įvairiais krūmais ir medžiais, pavyzdžiui, plaukuotuoju beržu (Betula pubescens). Aukštumalos telmologiniame draustinyje esančią aukštapelkę siekiama apsaugoti stabdant tiesioginį vandens nutekėjimą į greta esančius durpių kasybos laukus. Draustinyje veši plyninės aktyvių aukštapelkių bendrijos su ryškiai išreikšta pelkinių žolinių augalų ir kiminų danga. Šiose aukštaplynėse paplitusi magelaninio kiminyno (Ass. Sphagnetum magellanici) bendrija, ir tik vakarinėje pelkės dalyje išlikusios augalų bendrijos su Lietuvos raudonosios knygos augalu kupstine kūlinge (Trichophorum caespitosum).
Gyvūnija
Aukštapelkėse įsikuria įvairūs paukščiai, pavyzdžiui, kurtiniai, gervės, dirviniai sėjikai.
Geografija
Lietuvoje aukštapelkės sudaro 22 % visų pelkių ploto. Didžiausios Lietuvos aukštapelkės: Žuvinto pelkė, Čepkelių raistas, Kamanos, Naujienų pelkė, Pastalikė. Kasant durpes buvo visai sunaikintos Novaraisčio, Palių ir daug kitų Lietuvos aukštapelkių. Likusios daugiausia saugomos.
Pasaulyje dideli aukštapelkių plotai driekiasi Sibire (Vasiuganė >50 000 km² ir kt.), Europoje didesni aukštapelkių plotai likę Rusijoje, Suomijoje, Baltarusijoje, Baltijos šalyse; Vakarų Europoje dauguma aukštapelkių sukultūrintos; Šiaurės Amerikoje aukštapelkių gausu Aliaskoje, Kanadoje.
Šaltiniai
- Selemonas Paltanavičius. Aukštapelkė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- верховое болото, География. Современная энциклопедия
- Tupčiauskaitė J., 2012. Botanikos mokomoji lauko praktika: Stuomeninių augalų mokomųjų ekskursijų konspektai, užduotys ir kontroliniai klausimai. Vilnius.
- Ulevičius A., Tupčiauskaitė J., 2013. Ekosistemų praktikumas: buveinės ir jų būdingosios rūšys. Vilnius.
- Jarašius L., Matulevičiūtė D., Pakalnis R., Sendžikaitė J., Lygis V., 2015. Drainage Impact on Plant Cover and Hydrology of Aukštumala Raised Bog (Western Lithuania). Botanica Lithuanica, 20(2), 109–120.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aukštapelkė, Kas yra Aukštapelkė? Ką reiškia Aukštapelkė?
Aukstapelke oligotrofine pelke ezeru ir zemapelkiu duburiuose susidariusi pelke kurios centrine dalis yra iskilusi auksciau uz pakrascius Susidaro daugiausia vandenskyrose ir aukstose upiu terasose Cepkeliu aukstapelkine dalis Aukstapelkes maitina tiktai krituliai tad mineraliniu medziagu yra labai mazai ir jos vadinamos oligotrofinemis Ju pavirsius daznai isgaubtas t y centrine dalis yra aukstesne nei pakrasciai kuriuose kaupiasi sekli vandens juosta lagas Aukstapelkese gali augti tik labai rugscia terpe megstantys augalai Del aukstapelkese besikaupiancios kiminu dangos susidaro durpes todel sio tipo pelkes daznai paverciamos durpynais Apie rugstinga ezerelį besiformuojanti aukstapelkeAugalijaVidurio Europos aukstapelkese zinoma maziau kaip 40 rusiu induociu augalu bet is ju tik apie 10 rusiu yra dazni Openveherio aukstapelke siaures Vokietijoje Aukstapelkese vyrauja kiminai o is induociu augalu labiausiai paplite yra erikiniu Ericaceae seimos krumoksniai kai kurios daugiametes zoles Is medziu aptinkama įvairiu ekologiniu formu paprastoji pusis Įvairiu rusiu kiminai Sphagnum megellanicum S rubelum S fuscum S balticum angustifolium mirksta pelkes centre ir sudaro plyne be medziu ir krumu dar vadinama Brandziu aukstapelkiu plynes centre susidaro ezeroksniski kompleksai su proplaisomis klampynemis akivarais ir ezeroksniais Maziau uzmirkima toleruojantys augalai pavyzdziui erikiniu seimos krumoksniai melyne brukne vaivoras įsikuria ant aukstesniu kupstu kur ju saknyse įsikurusiems mikoriziniams grybams pakanka deguonies Aukstapelkese augantys krumoksniai balzuvos Andromeda plifolia virziai Calluna vulgaris varnauoges Empetrum nigrum tekses Rubus chamaemorus gailiai Ledum palustre durpyniniai bereiniai Chamaedaphne calyculata spanguoles Oxycoccus palustris Zoliniai augalai kupstiniai svyliai Eriohorum vaginatum kupstines kulinges Trichophorum caespitosum baltosios saidros Rhynchospora alba Aukstapelkese auga ir vabzdziaedziai augalai saulasares Drosera sp Saulasares ant kiminu dangosMusos tyrelis Vienintelis durpese augantis sumedejes augalas kuris neisaugina pridetiniu saknu yra paprastoji pusis Pinus sylvestris Todel pelkese pusys virsta įvairiu ekologiniu formu medeliais kuriu pavidalas labai skiriasi nuo auganciu sausumoje Aukstapelkiu centre dazniausiai ant kiminu kemsu auga nykstukine pusaite Pinus sylvestris f Pumila kuri visai neturi kamieno o jos sakos driekiasi pazeme Panasiose augavietese auga ir 1 3 m aukscio isauganti pusaite P sylvestris f wilkomii savo isvaizda primenanti eglute Jos apatines besidriekiancios sakos kartais buna ilgesnes uz ja pacia Aukstapelkese labiausiai paplitusios 1 6 m aukscio pusaites P sylvestris f litwinowii kuriu saku vainikas uzima tik trecdalį stiebo Į sausumos pusis labiau panasios 8 15 m aukscio pusys P sylvestris f uliginosa augancios pelkiu pakrasciuose raistuose Europos Bendrijos svarbos prioritetinei NATURA 2000 buveinei aktyvi aukstapelke priskiriamos nepazeistos arba labai mazai pazeistos durpe kaupiancios didelio ploto aukstapelkes Pazeidus naturalu aukstapelkiu hidrologinį rezima jos issauseja ir pradeda degraduoti apauga įvairiais krumais ir medziais pavyzdziui plaukuotuoju berzu Betula pubescens Aukstumalos telmologiniame draustinyje esancia aukstapelke siekiama apsaugoti stabdant tiesioginį vandens nutekejima į greta esancius durpiu kasybos laukus Draustinyje vesi plynines aktyviu aukstapelkiu bendrijos su ryskiai isreiksta pelkiniu zoliniu augalu ir kiminu danga Siose aukstaplynese paplitusi magelaninio kiminyno Ass Sphagnetum magellanici bendrija ir tik vakarineje pelkes dalyje islikusios augalu bendrijos su Lietuvos raudonosios knygos augalu kupstine kulinge Trichophorum caespitosum GyvunijaAukstapelkese įsikuria įvairus pauksciai pavyzdziui kurtiniai gerves dirviniai sejikai GeografijaLietuvoje aukstapelkes sudaro 22 visu pelkiu ploto Didziausios Lietuvos aukstapelkes Zuvinto pelke Cepkeliu raistas Kamanos Naujienu pelke Pastalike Kasant durpes buvo visai sunaikintos Novaraiscio Paliu ir daug kitu Lietuvos aukstapelkiu Likusios daugiausia saugomos Pasaulyje dideli aukstapelkiu plotai driekiasi Sibire Vasiugane gt 50 000 km ir kt Europoje didesni aukstapelkiu plotai like Rusijoje Suomijoje Baltarusijoje Baltijos salyse Vakaru Europoje dauguma aukstapelkiu sukulturintos Siaures Amerikoje aukstapelkiu gausu Aliaskoje Kanadoje SaltiniaiSelemonas Paltanavicius Aukstapelke Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 verhovoe boloto Geografiya Sovremennaya enciklopediya Tupciauskaite J 2012 Botanikos mokomoji lauko praktika Stuomeniniu augalu mokomuju ekskursiju konspektai uzduotys ir kontroliniai klausimai Vilnius Ulevicius A Tupciauskaite J 2013 Ekosistemu praktikumas buveines ir ju budingosios rusys Vilnius Jarasius L Matuleviciute D Pakalnis R Sendzikaite J Lygis V 2015 Drainage Impact on Plant Cover and Hydrology of Aukstumala Raised Bog Western Lithuania Botanica Lithuanica 20 2 109 120