Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Omejadų kalifatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
- Šis straipsnis apie Omejadų sukurtą imperiją. Apie vėlesnę Omejadų dinastijos atšaką skaitykite straipsnyje Kordobos kalifatas.
Omejadų kalifatas (arab. ٱلْخِلَافَة ٱلْأُمَوِيَّة = al-Khilāfah al-ʾUmawīyah), arba Damasko kalifatas – antrasis arabų kalifatas, įkurtas po pranašo Mahometo mirties. Kalifatas gyvavo 661–750 m., jį valdė Omejadų dinastija. Sostinė – Damaskas. Kaip ir prieš juos buvusius Rašidunus ir vėliau valdžiusius Abasidus, juos pripažino beveik visi sunitai.
| Omejadų kalifatas arab. ٱلْخِلَافَة ٱلْأُمَوِيَّة al-Khilāfah al-ʾUmawīyah | ||||
| buvęs kalifatas | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Omejadų kalifatas 750 m. | ||||
| Sostinė | Damaskas (661–744) Haranas (744–750) | |||
| Kalbos | Arabų | |||
| Valdymo forma | kalifatas | |||
| Kalifas | ||||
| 661–680 (pirmas) | Muavija I | |||
| 744–750 (paskutinis) | Marvanas II | |||
| Era | Ankstyvieji viduramžiai | |||
| - Chasano ir Muavijos I sutartis | 661 m., 661 | |||
| - Abasidų revoliucija | 750 m. | |||
| Valiuta | Dinaras | |||
Omejadų kalifatas didžiausio išsiplėtimo laiku VIII a. vid. valdė teritorijas nuo Al-Andalus (dab. Ispanija) ir Magribo vakaruose iki Sindo (dab. Pakistanas) ir Transoksianos (dab. Uzbekija) rytuose. Tai – penktoji didžiausia vientisa imperija pasaulio istorijoje.
Istorija
Sufianidai
Arabų kilmės Omejadų dinastija kildinosi iš Mahometo giminaičio , ir buvo priešiška atšaka tiesioginiams Mahometo palikuonims . Jų atstovas Utmanas buvo išrinktas trečiuoju Rašidunų kalifato kalifu. 656 m. jį nužudžius, Utmaro sūnėnas Muavija I (tuo metu Sirijos vietininkas) pradėjo pilietinį karą su naujai išrinktu (ketvirtuoju) kalifu Ali. Jam pavyko įgyti karinį pranašumą, dėl ko Muavijos armijos užėmė visas Rašidunų kontroliuojamas teritorijas. 661 m. Kufoje nužudžius Ali, Muavija įžengė į buvusio Kalifato sostinę, ir įtikino kitu kalifu išrinkti jį, o ne Ali sūnų Hasaną. Taip jis tapo pirmuoju Omejadų kalifu ir įtvirtino paveldimąją dinastiją. Kalifato sostinę jis įkūrė savo anksčiau valdytame Damaske.
Tiesioginiai Muavijos I palikuonys vadinami Sufianidais. Iš karto po Muavijos I mirties kalifate vėl kilo pilietinis karas (Antroji fitna) dėl kalifo sosto. Sūnus Jazidas I susidūrė su stipriu Ali sūnaus Huseino pasipriešinimu. Pastarasis žuvo . Mekoje įsitvirtino kitas pretendentas Abdula ibn al Zubairas.
Marvanidai
Po Jazido I mirties 683 m. trumpam kalifu tapo jo sūnus Muavija II. Tačiau dvi susiklosčiusios politinės grupuotės iškėlė savo kandinatus – pirmojo kalifo palikuonį Abdulą ibn al Zubairą ir tolimą Jazido giminaitį (Omejadą) Marvaną. Pergalę šventė pastarasis, kuris išlaikė Omejadų hegemoniją kalifate, nors ir linija pasikeitė. Jam netrukus mirus, sostą paveldėjo jo sūnus Abd al Malikas, kuris iš naujo konsolidavo valdžią šalyje, vėl nukariavo Egiptą, Mesopotamiją ir Meką. Nuo tada dinastinių kovų valstybėje sumažėjo ir nusistovėjo paveldėjimo tvarka.
Valdant Marvanidams stabilizavosi vidinė šalies sistema ir kalifatas vėl ėmė plėstis. Buvo nukariauti berberų kraštai vakaruose (Magrebas), ir Kalifato armijos pasiekė Pirėnų pusiasalį, kur 732 m. Tūro mūšyje juos galutinai sustabdė Frankų imperija. 712 m. Kalifato armija pasiekė Indo upę toli rytuose, ir užkariavo Sindą ir Pandžabą. Valdant Hišamui (724–743 m.) vyko karai šiaurės rytuose, kur musulmonai veržėsi į Tocharistaną (Balchą) ir Transoksianą (Samarkandą). Šios tolimos sritys liko menkai kontroliuojamos. Tuo metu visą laiką vyko ir kovos su Bizantijos imperija dėl Mažosios Azijos. Taip apie 743 m. Kalifatas pasiekė savo ekspansijos galybę, tapdamas penktąja didžiausia vientisa imperija pasaulio istorijoje.
Valdant Hišamui kalifo valdžia buvo gana stabili. Jis gerai sutvarkė valstybės aparatą, buvo taupus. Tačiau jo palikuonys sukauptas lėšas greit iššvaistė. Per dvejus metus po Hišamo mirties (743–744 m.) soste pasikeitė trys kalifai. Valstybės aparatas suiro, padėtis kariuomenėje neteko stabilumo. Vienas iš šių trijų kalifų buvo Validas II, kuris nesirūpino valstybės reikalais. Jis garsėjo kaip medžiotojas, poetas ar aktorius. Nesėkmingai konkuruodamas su tikrais menininkais, Validas II švaistė kalifato pinigus. Be to, jis nepaisė tikėjimo reikalavimų, net viešai paniekino Koraną, šaudydamas iš lanko į jo lapus kaip į taikinį. Tokiu jo elgesiu musulmonai pasipiktino ir jį nuvertė.
Hišamo įpėdiniai nebepatenkino visuomenės, vėl suintensyvėjo judėjimai, kurių metu veikė naujai susiformavę sektos, tautiniu (ypač persišku) pagrindu paremtos tapatybės. Vienas svarbiausių tarp jų buvo judėjimas, kurį rėmė daugiausia persai, nepatenkinti arabų kilmingųjų valdymu ir iškėlę naują kandidatą į sostą, Hašemitą . 750 m. Didžiojo Zabo mūšyje Šiaurės Irake Abasidai galutinai nugalėjo Omejadus ir jų paskutinįjį kalifą Marvaną II. Šio giminaitis, Hišamo anūkas pabėgo į vakarus, kur 756 m. įkūrė atskirą dinastinę liniją – Kordobos emyratą.
Valstybės organizacija
Omejadų kalifato visuomenė buvo padalinta į keturias aiškias klases, kurios turėjo skirtingas teises. Tai buvo musulmonai arabai, musulmonai nearabai (), laisvieji kitatikiai (: krikščionys, žydai, zoroastristai) ir vergai. Mažėjant dhimi, vis daugėjo už arabus kultūringesnių mavali, kurie įgijo vis didesnę reikšmę šalyje, bet buvo diskriminuojami arabų, kurie valdė svarbiausius postus šalyje. Dėl šių įtampų ir kilo savotiška Abasidų revoliucija ir nuversta Omejadų valdžia.
Valdant Omejadams buvo sukurta daugiau ar mažiau stabili kariuomenės, politinio administravimo sistema, nusistovėjo provincijos, atsirado centrinės valdžios struktūros. Kalifui valstybę administruoti padėjo 6 ministerijos (divanai).
Omejadai buvo puikūs statytojai, puoselėjo menus ir kultūrą. Jų viešpatavimo laikotarpis priklauso Islamo aukso amžiui. Svarbiausi išlikę Omejadų paminklų yra Uolos kupolo šventykla Jeruzalėje, Omeijadų mečetė Damaske, Pranašo mečetė Medinoje ir kt.
Valdovų sąrašas
| Didžiosios Sirijos istorija |
| Libano, , Jordanijos |
| Senovės Sirija, Kanaanas |
| Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
| ( > ) |
| Fatimidai > Seldžiukai |
| > Ajubidai |
| Outremeras: |
| Jeruzalė, Antiochijos kng., Tripolio grf., Edesos grf. |
| : |
| Bahri dinastija > Burdži dinastija |
| Osmanų imperija () |
| , Britų Palestina |
| Sirija, Libanas, Jordanija, Izraelis, Palestina |
- Muavija I (Mu’awiya I) 661–680 m.,
- Jazidas I (Yazid I) 680–683 m.,
- Muavija II (Mu’awiya II) 683–684 m.,
- Marvanas I (Marwan I) 684–685 m.,
- Abd al Malikas (Abd al-Malik) 685–705 m.,
- (al-Walid I) 705–715 m.,
- (Sulayman) 715–717 m.,
- Umaras ibn Abd al-Azizas (Umar Ibn Abd al-Aziz) 717–720 m.,
- (Yazid II) 720–724 m.,
- Hišamas (Hischam) 724–743 m.,
- al-Validas II (al-Walid II) 743–744 m.,
- Jazidas III (Yazid III) 744 m.,
- (Ibrahim) 744 m.,
- Marvanas II (Marwan II) 744–750 m.
Taip pat skaitykite
Šaltiniai
- „Damasko kalifatas“. www.vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-08-28.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Omejadų kalifatas, Kas yra Omejadų kalifatas? Ką reiškia Omejadų kalifatas?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Sis straipsnis apie Omejadu sukurta imperija Apie velesne Omejadu dinastijos atsaka skaitykite straipsnyje Kordobos kalifatas Omejadu kalifatas arab ٱل خ ل اف ة ٱل أ م و ي ة al Khilafah al ʾUmawiyah arba Damasko kalifatas antrasis arabu kalifatas įkurtas po pranaso Mahometo mirties Kalifatas gyvavo 661 750 m jį valde Omejadu dinastija Sostine Damaskas Kaip ir pries juos buvusius Rasidunus ir veliau valdziusius Abasidus juos pripazino beveik visi sunitai Omejadu kalifatas arab ٱل خ ل اف ة ٱل أ م و ي ة al Khilafah al ʾUmawiyahbuves kalifatas 661 750 VeliavaLocation ofOmejadu kalifatas 750 m Sostine Damaskas 661 744 Haranas 744 750 Kalbos ArabuValdymo forma kalifatasKalifas 661 680 pirmas Muavija I 744 750 paskutinis Marvanas IIEra Ankstyvieji viduramziai Chasano ir Muavijos I sutartis 661 m 661 Abasidu revoliucija 750 m Valiuta Dinaras Omejadu kalifatas didziausio issipletimo laiku VIII a vid valde teritorijas nuo Al Andalus dab Ispanija ir Magribo vakaruose iki Sindo dab Pakistanas ir Transoksianos dab Uzbekija rytuose Tai penktoji didziausia vientisa imperija pasaulio istorijoje IstorijaSufianidai Arabu kilmes Omejadu dinastija kildinosi is Mahometo giminaicio ir buvo priesiska atsaka tiesioginiams Mahometo palikuonims Ju atstovas Utmanas buvo isrinktas treciuoju Rasidunu kalifato kalifu 656 m jį nuzudzius Utmaro sunenas Muavija I tuo metu Sirijos vietininkas pradejo pilietinį kara su naujai isrinktu ketvirtuoju kalifu Ali Jam pavyko įgyti karinį pranasuma del ko Muavijos armijos uzeme visas Rasidunu kontroliuojamas teritorijas 661 m Kufoje nuzudzius Ali Muavija įzenge į buvusio Kalifato sostine ir įtikino kitu kalifu isrinkti jį o ne Ali sunu Hasana Taip jis tapo pirmuoju Omejadu kalifu ir įtvirtino paveldimaja dinastija Kalifato sostine jis įkure savo anksciau valdytame Damaske Tiesioginiai Muavijos I palikuonys vadinami Sufianidais Is karto po Muavijos I mirties kalifate vel kilo pilietinis karas Antroji fitna del kalifo sosto Sunus Jazidas I susidure su stipriu Ali sunaus Huseino pasipriesinimu Pastarasis zuvo Mekoje įsitvirtino kitas pretendentas Abdula ibn al Zubairas Marvanidai Po Jazido I mirties 683 m trumpam kalifu tapo jo sunus Muavija II Taciau dvi susiklosciusios politines grupuotes iskele savo kandinatus pirmojo kalifo palikuonį Abdula ibn al Zubaira ir tolima Jazido giminaitį Omejada Marvana Pergale svente pastarasis kuris islaike Omejadu hegemonija kalifate nors ir linija pasikeite Jam netrukus mirus sosta paveldejo jo sunus Abd al Malikas kuris is naujo konsolidavo valdzia salyje vel nukariavo Egipta Mesopotamija ir Meka Nuo tada dinastiniu kovu valstybeje sumazejo ir nusistovejo paveldejimo tvarka Valdant Marvanidams stabilizavosi vidine salies sistema ir kalifatas vel eme plestis Buvo nukariauti berberu krastai vakaruose Magrebas ir Kalifato armijos pasieke Pirenu pusiasalį kur 732 m Turo musyje juos galutinai sustabde Franku imperija 712 m Kalifato armija pasieke Indo upe toli rytuose ir uzkariavo Sinda ir Pandzaba Valdant Hisamui 724 743 m vyko karai siaures rytuose kur musulmonai verzesi į Tocharistana Balcha ir Transoksiana Samarkanda Sios tolimos sritys liko menkai kontroliuojamos Tuo metu visa laika vyko ir kovos su Bizantijos imperija del Mazosios Azijos Taip apie 743 m Kalifatas pasieke savo ekspansijos galybe tapdamas penktaja didziausia vientisa imperija pasaulio istorijoje Valdant Hisamui kalifo valdzia buvo gana stabili Jis gerai sutvarke valstybes aparata buvo taupus Taciau jo palikuonys sukauptas lesas greit issvaiste Per dvejus metus po Hisamo mirties 743 744 m soste pasikeite trys kalifai Valstybes aparatas suiro padetis kariuomeneje neteko stabilumo Vienas is siu triju kalifu buvo Validas II kuris nesirupino valstybes reikalais Jis garsejo kaip medziotojas poetas ar aktorius Nesekmingai konkuruodamas su tikrais menininkais Validas II svaiste kalifato pinigus Be to jis nepaise tikejimo reikalavimu net viesai paniekino Korana saudydamas is lanko į jo lapus kaip į taikinį Tokiu jo elgesiu musulmonai pasipiktino ir jį nuverte Hisamo įpediniai nebepatenkino visuomenes vel suintensyvejo judejimai kuriu metu veike naujai susiformave sektos tautiniu ypac persisku pagrindu paremtos tapatybes Vienas svarbiausiu tarp ju buvo judejimas kurį reme daugiausia persai nepatenkinti arabu kilminguju valdymu ir iskele nauja kandidata į sosta Hasemita 750 m Didziojo Zabo musyje Siaures Irake Abasidai galutinai nugalejo Omejadus ir ju paskutinįjį kalifa Marvana II Sio giminaitis Hisamo anukas pabego į vakarus kur 756 m įkure atskira dinastine linija Kordobos emyrata Valstybes organizacijaUolos kupolo sventykla Jeruzaleje Omejadu kalifato visuomene buvo padalinta į keturias aiskias klases kurios turejo skirtingas teises Tai buvo musulmonai arabai musulmonai nearabai laisvieji kitatikiai krikscionys zydai zoroastristai ir vergai Mazejant dhimi vis daugejo uz arabus kulturingesniu mavali kurie įgijo vis didesne reiksme salyje bet buvo diskriminuojami arabu kurie valde svarbiausius postus salyje Del siu įtampu ir kilo savotiska Abasidu revoliucija ir nuversta Omejadu valdzia Valdant Omejadams buvo sukurta daugiau ar maziau stabili kariuomenes politinio administravimo sistema nusistovejo provincijos atsirado centrines valdzios strukturos Kalifui valstybe administruoti padejo 6 ministerijos divanai Omejadai buvo puikus statytojai puoselejo menus ir kultura Ju viespatavimo laikotarpis priklauso Islamo aukso amziui Svarbiausi islike Omejadu paminklu yra Uolos kupolo sventykla Jeruzaleje Omeijadu mecete Damaske Pranaso mecete Medinoje ir kt Valdovu sarasasDidziosios Sirijos istorijaLibano JordanijosSenoves Sirija KanaanasRasidunai gt Omejadai gt Abasidai gt Fatimidai gt Seldziukai gt AjubidaiOutremeras Jeruzale Antiochijos kng Tripolio grf Edesos grf Bahri dinastija gt Burdzi dinastijaOsmanu imperija Britu PalestinaSirija Libanas Jordanija Izraelis PalestinaMuavija I Mu awiya I 661 680 m Jazidas I Yazid I 680 683 m Muavija II Mu awiya II 683 684 m Marvanas I Marwan I 684 685 m Abd al Malikas Abd al Malik 685 705 m al Walid I 705 715 m Sulayman 715 717 m Umaras ibn Abd al Azizas Umar Ibn Abd al Aziz 717 720 m Yazid II 720 724 m Hisamas Hischam 724 743 m al Validas II al Walid II 743 744 m Jazidas III Yazid III 744 m Ibrahim 744 m Marvanas II Marwan II 744 750 m Taip pat skaitykiteSaltiniai Damasko kalifatas www vle lt Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2023 08 28