Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Huseinas ibn AliHuseino ibn Ali vardo kaligrafijaGimė 626 m sausio mėn MedinaMirė 680 m spalio 10 d prie dab KerbelosPal
Huseinas ibn Ali
| Huseinas ibn Ali | |
|---|---|
| Huseino ibn Ali vardo kaligrafija | |
| Gimė | 626 m. sausio mėn. Medina |
| Mirė | 680 m. spalio 10 d. prie dab. Kerbelos |
| Palaidotas (-a) | Kerbela |
| Tautybė | arabas |
| Religija | islamas |
Huseinas ibn Ali (626 – 680 m.) – VII a. arabų kalifato religinis veikėjas, Mahometo anūkas, šiitų trečiasis imamas. Šiitų laikomas šventuoju, kankiniu po to, kai žuvo 680 m. nuo kalifo Jazido I kariuomenės.
Biografija
Huseinas ibn Ali buvo Ali ibn Abi Talibo ir Mahometo dukters Fatimos sūnus. Jis turėjo vyresnį brolį Hasaną. Daug kas Huseino ibn Ali biografijoje yra sumišę su legenda. Huseinas gimė 626 m. sausį Medinoje. 661 m. jo tėvas Ali, tuomet kalifas, buvo nužudytas sostinėje Antrojo pilietinio karo metu. Jo brolis Hasanas susitarė su Muavija I, kad jis nepretenduos į kalifo vardą. Abu, Hasanas ir Huseinas, pripažino Muaviją kalifu, bet jam neprisiekė. Jie grįžo į Mediną ir gyveno pasiturinčiai gaudami išmokas iš Muavijos. 670 m. mirus Hasanui ibn Ali, Muavija I pradėjo puoselėti idėją, kad jo sūnus Jazidas būtų pripažintas kalifu, taip įsteigiant dinastinį kalifo posto paveldimumą, kas tiesiogiai prieštaravo Mahometo nustatytiems principams, pagal kuriuos kalifas buvo renkamas genčių šuros (tarybos), atsižvelgiant į asmens religinį dorovingumą. Tuo tarpu Jazidas buvo pagarsėjęs tironiškumu, lėbavimu ir pramogomis. Huseinas ibn Ali turėjo didžiulį autoritetą musulmonų tarpe kaip Mahometo anūkas, buvo pavyzdžiu savo elgesiu. Jis nesutiko prisiekti, kad pripažins Jazidą kalifu, kaip ir kiti įtakingi islamo veikėjai Mekoje ir Medinoje.
680 m. mirus Muavijai I, Jazidas I nusiuntė reikalavimą Medinos valdytojui Validui ibn Otbai kuo greičiau išsireikalauti priesaikas iš potencialių konkurentų. Ypač Validą spaudė patarėjas Marvanas ibn Hakamas paimti priesaiką tuoj pat, tačiau Validas leido Huseinui pagalvoti dar dieną. Tuo metu kitas pretendentas Abdula ibn al Zubairas pabėgo į Meką. Kai sargyba jo ieškojo į Meką išvyko ir Huseinas su šeima. Validas ibn Otba atsisakė jį vytis motyvuodamas, kad nenori susitepti pranašo giminės krauju. Mekoje vietos diduomenė prisiekė Abdulai ibn Zubairui. Huseinas atvyko į Meką ir gavo laišką iš , buvusios tėvo sostinės, kurios didelė dalis miestiečių neprisiekė Jazidui. Kufiečiai žadėjo, kad, Huseinui atvykus vadovauti, jie pripažins jį kalifu. Huseinas slapta pasiuntė Muslimą ibn Akilą į Kufą rinkti priesaikas jo vardu. Jo misijos pasisekimas buvo didžiulis, esą vien per pirmą dieną prisiekė 12 000 kufiečių. Huseinas tikėjo, kad Basroje yra Ali ištikimos diduomenės, tad jis nusiuntė jiems laišką kviesdamas jam prisiekti ir prisijungti prie kufiečių.
Jazidas I sužinojo apie Kufoje renkamas priesaikas Huseinui. Jis greitai įpareigojo Basros valdytoją Ubaidulą ibn Zijadą imtis veiksmų. Ubaidula perėmė Huseino pasiuntinį Basroje ir įžengė į Kufą. Muslimas ibn Akila ragino kufiečius kuo greičiau sukilti, tačiau iš jų mažai kas norėjo kovoti. Jie buvo išvaikyti, Muslimas ibn Akilas surastas ir nužudytas. Tuo tarpu Huseinas ibn Ali iškeliavo iš Mekos su būreliu rėmėjų ir šeima. Jį bandė atkalbėti Abdula ibn Abasas, Abdula ibn Umaras ir Abdula ibn al Zubairas primindami, kad kufiečiais negalima pasitikėti. Pakeliui į Kufą Huseinas sutiko iš jos keliaujantį poetą Farzdaką, kuris jį perspėjo, kad irakiečių širdys yra su Huseinu, bet jų kardais geriau nepasikliauti. Pakeliui prie Huseino grupės prisijungė daugiau rėmėjų. Ubaidula su 4000 karių užblokavo kelius ir pasiuntė 1000 karių patrulį siekdamas sutrukdyti Huseinui įžengti į Kufą.
Huseino karavaną pasiekė žinia apie Muslimo ibn Akilos mirtį, daugelis rėmėjų išsiskirstė. Įvairiais šaltiniais, jame liko nuo 70 iki 250 žmonių. Nepaisant to, Huseinas pratęsė žygį ir buvo sustabdytas patrulio. Po to Kerbelos vietovėje prisijungė kitos Ubaidulos pajėgos. Huseinas pasiūlė vadui Amrui ibn Sadui perduoti Ubaidulai tris siūlomas išeitis iš situacijos, tačiau Ubaidula su jomis nesutiko ir iškėlė sąlygą: pasiduoti, prisiekti iš Ubaidulos rankų Jazidui Kufoje ir tuomet jis nusiųs Huseiną Jazidui į Damaską. Po savaitės susirašinėjimų Ubaidula iškėlė sąlygą Amrui ibn Sadui: jis suima Huseiną arba kaunasi su juo ir parneša jo galvą. Huseinas esą pasakė, kad jis verčiau mirs, negu pasiduos Ibn Zijadui. 680 m. spalio 10 d. įvyko , per kurį Huseinas buvo nužudytas su savo rėmėjais, taip pat nužudyti kai kurie šeimos nariai, kiti paimti į nelaisvę. Pasak vėlesnių istorikų, Huseinas kovėsi neįtikėtinai narsiai ir mirė tikra kankinio mirtimi. Jo galva po to buvo pasiųsta Jazidui I į Damaską.
Huseino ibn Ali asmuo turi didelę reikšmę islamo istorijoje. Jo mirtis paskatino šiitų judėjimus. Huseino mirties metinėmis minima šiitų raudų diena Ašūra. Jis tapo šiitų kankinystės ir kovos už teisingumą pavyzdžiu. Huseino ibn Ali kapas Kerbeloje yra viena iš švenčiausių šiitų piligrimystės vietų. Per islamiškų valstybių istoriją ne kartą buvo iškeltas Huseino pavyzdys, susietas su socialiniais to meto įvykiais. Lyderio nesavanaudiškumo, drąsos prieš priespaudą, pasišventimo Dievui ir islamui savybės siejamos su Huseino vardu.
Šaltiniai
- britannica.com
- Akbar Shāh K̲h̲ān Najībābādī. History of Islam (Vol 2), 2001, p. 60
- Akbar Shāh K̲h̲ān Najībābādī. History of Islam (Vol 2), 2001, p. 68
- Josef W. Meri. Medieval Islamic Civilization. 2005, p. 340
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Huseinas ibn Ali, Kas yra Huseinas ibn Ali? Ką reiškia Huseinas ibn Ali?
Huseinas ibn AliHuseino ibn Ali vardo kaligrafijaGime 626 m sausio men MedinaMire 680 m spalio 10 d prie dab KerbelosPalaidotas a KerbelaTautybe arabasReligija islamas Huseinas ibn Ali 626 680 m VII a arabu kalifato religinis veikejas Mahometo anukas siitu treciasis imamas Siitu laikomas sventuoju kankiniu po to kai zuvo 680 m nuo kalifo Jazido I kariuomenes BiografijaHuseinas ibn Ali buvo Ali ibn Abi Talibo ir Mahometo dukters Fatimos sunus Jis turejo vyresnį brolį Hasana Daug kas Huseino ibn Ali biografijoje yra sumise su legenda Huseinas gime 626 m sausį Medinoje 661 m jo tevas Ali tuomet kalifas buvo nuzudytas sostineje Antrojo pilietinio karo metu Jo brolis Hasanas susitare su Muavija I kad jis nepretenduos į kalifo varda Abu Hasanas ir Huseinas pripazino Muavija kalifu bet jam neprisieke Jie grįzo į Medina ir gyveno pasiturinciai gaudami ismokas is Muavijos 670 m mirus Hasanui ibn Ali Muavija I pradejo puoseleti ideja kad jo sunus Jazidas butu pripazintas kalifu taip įsteigiant dinastinį kalifo posto paveldimuma kas tiesiogiai priestaravo Mahometo nustatytiems principams pagal kuriuos kalifas buvo renkamas genciu suros tarybos atsizvelgiant į asmens religinį dorovinguma Tuo tarpu Jazidas buvo pagarsejes tironiskumu lebavimu ir pramogomis Huseinas ibn Ali turejo didziulį autoriteta musulmonu tarpe kaip Mahometo anukas buvo pavyzdziu savo elgesiu Jis nesutiko prisiekti kad pripazins Jazida kalifu kaip ir kiti įtakingi islamo veikejai Mekoje ir Medinoje 680 m mirus Muavijai I Jazidas I nusiunte reikalavima Medinos valdytojui Validui ibn Otbai kuo greiciau issireikalauti priesaikas is potencialiu konkurentu Ypac Valida spaude patarejas Marvanas ibn Hakamas paimti priesaika tuoj pat taciau Validas leido Huseinui pagalvoti dar diena Tuo metu kitas pretendentas Abdula ibn al Zubairas pabego į Meka Kai sargyba jo ieskojo į Meka isvyko ir Huseinas su seima Validas ibn Otba atsisake jį vytis motyvuodamas kad nenori susitepti pranaso gimines krauju Mekoje vietos diduomene prisieke Abdulai ibn Zubairui Huseinas atvyko į Meka ir gavo laiska is buvusios tevo sostines kurios didele dalis miestieciu neprisieke Jazidui Kufieciai zadejo kad Huseinui atvykus vadovauti jie pripazins jį kalifu Huseinas slapta pasiunte Muslima ibn Akila į Kufa rinkti priesaikas jo vardu Jo misijos pasisekimas buvo didziulis esa vien per pirma diena prisieke 12 000 kufieciu Huseinas tikejo kad Basroje yra Ali istikimos diduomenes tad jis nusiunte jiems laiska kviesdamas jam prisiekti ir prisijungti prie kufieciu Jazidas I suzinojo apie Kufoje renkamas priesaikas Huseinui Jis greitai įpareigojo Basros valdytoja Ubaidula ibn Zijada imtis veiksmu Ubaidula pereme Huseino pasiuntinį Basroje ir įzenge į Kufa Muslimas ibn Akila ragino kufiecius kuo greiciau sukilti taciau is ju mazai kas norejo kovoti Jie buvo isvaikyti Muslimas ibn Akilas surastas ir nuzudytas Tuo tarpu Huseinas ibn Ali iskeliavo is Mekos su bureliu remeju ir seima Jį bande atkalbeti Abdula ibn Abasas Abdula ibn Umaras ir Abdula ibn al Zubairas primindami kad kufieciais negalima pasitiketi Pakeliui į Kufa Huseinas sutiko is jos keliaujantį poeta Farzdaka kuris jį perspejo kad irakieciu sirdys yra su Huseinu bet ju kardais geriau nepasikliauti Pakeliui prie Huseino grupes prisijunge daugiau remeju Ubaidula su 4000 kariu uzblokavo kelius ir pasiunte 1000 kariu patrulį siekdamas sutrukdyti Huseinui įzengti į Kufa Huseino karavana pasieke zinia apie Muslimo ibn Akilos mirtį daugelis remeju issiskirste Įvairiais saltiniais jame liko nuo 70 iki 250 zmoniu Nepaisant to Huseinas pratese zygį ir buvo sustabdytas patrulio Po to Kerbelos vietoveje prisijunge kitos Ubaidulos pajegos Huseinas pasiule vadui Amrui ibn Sadui perduoti Ubaidulai tris siulomas iseitis is situacijos taciau Ubaidula su jomis nesutiko ir iskele salyga pasiduoti prisiekti is Ubaidulos ranku Jazidui Kufoje ir tuomet jis nusius Huseina Jazidui į Damaska Po savaites susirasinejimu Ubaidula iskele salyga Amrui ibn Sadui jis suima Huseina arba kaunasi su juo ir parnesa jo galva Huseinas esa pasake kad jis verciau mirs negu pasiduos Ibn Zijadui 680 m spalio 10 d įvyko per kurį Huseinas buvo nuzudytas su savo remejais taip pat nuzudyti kai kurie seimos nariai kiti paimti į nelaisve Pasak velesniu istoriku Huseinas kovesi neįtiketinai narsiai ir mire tikra kankinio mirtimi Jo galva po to buvo pasiusta Jazidui I į Damaska Huseino ibn Ali asmuo turi didele reiksme islamo istorijoje Jo mirtis paskatino siitu judejimus Huseino mirties metinemis minima siitu raudu diena Asura Jis tapo siitu kankinystes ir kovos uz teisinguma pavyzdziu Huseino ibn Ali kapas Kerbeloje yra viena is svenciausiu siitu piligrimystes vietu Per islamisku valstybiu istorija ne karta buvo iskeltas Huseino pavyzdys susietas su socialiniais to meto įvykiais Lyderio nesavanaudiskumo drasos pries priespauda pasisventimo Dievui ir islamui savybes siejamos su Huseino vardu Saltiniaibritannica com Akbar Shah K h an Najibabadi History of Islam Vol 2 2001 p 60 Akbar Shah K h an Najibabadi History of Islam Vol 2 2001 p 68 Josef W Meri Medieval Islamic Civilization 2005 p 340