Antiochijos kunigaikštystė lot Principatus Antiochenus kryžininkų įkurta valstybė 1098 1268 m gyvavusi Artimuosiuose Ryt
Antiochijos kunigaikštystė

Antiochijos kunigaikštystė (lot. Principatus Antiochenus) – kryžininkų įkurta valstybė, 1098–1268 m. gyvavusi Artimuosiuose Rytuose, dabartinėje pietų Turkijoje ir šiaurės Sirijoje. Sostinė – Antiochija (dabartinė Antakija).
Principatus Antiochenus Antiochijos kunigaikštystė | ||||
buvusi valstybė | ||||
| ||||
Herbas | ||||
Antiochijos kunigaikštystė 1135 m. | ||||
Sostinė | Antiochija | |||
Kalbos | sirų, lotynų, graikų, armėnų, arabų, sen. prancūzų, sen. normanų | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Kryžiaus žygiai | |||
- Įkurta | 1098 m. | |||
- Užkariauta | 1268 m. | |||
Istorija
Kunigaikštystę įkūrė I kryžiaus žygio dalyviai. Kol Balduinas I ir žygiavo į rytus, kur įkūrė Edesos grafystę, didžioji kariaunos dalis, vedama Taranto kunigaikščio , pasuko į pietus ir, po daugiau nei , užėmė seldžiukų valdytą Antiochiją. Vėliau miestą buvo apgulę seldžiukai, bet kryžininkai jį išlaikė savo valdžioje. Kunigaikštystei priklausė teritorija prie Viduržemio jūros, apie dabartinį Antakijos miestą. Jos ribos nebuvo pastovios – vienus miestus kryžininkai užkariaudavo, kitus prarasdavo. Kunigaikštystei priklausė Tarsas, Laodikėja (Latakija), Haranas, Aleksandreta (Iskenderunas), , Apamėja, . 1119–1188 m. Antiochijos kunigaikštystei vasaliniais ryšiais priklausė .
Kunigaikštystė kariavo tiek su musulmonų valstybėmis, tiek su Bizantijos imperija. Nuo 1100 m. buvo kryžininkų įkurtos Jeruzalės karalystės vasalė. 1144 m. žlugus Edesai, pajėgos įsiveržė į Antiochijos kunigaikštystę ir užėmė daugumą žemių. 1138–1153 ir 1159–1183 m. kunigaikštystė buvo Bizantijos imperijos vasalė. Mirus Manuilui I Komninui, Antiochija atsimetė nuo Bizantijos, įsivėlė į vidines kovas dėl Tripolio grafystės sosto. 1254 m. faktiškai tapo Kilikijos Armėnijos vasaline teritorija, bet pateko į mongolų ir mameliukų karo sūkurį. Antiochijos kunigaikštystė sudarė sąjungą su tuo metu galybę pasiekusiu Ilchanatu, padėjo mongolams užkariauti Alepą ir Damaską. 1260 m. Ain Džaluto mūšyje mameliukams įveikus mongolus, atkovojo daugelį Ilchanato užimtų žemių, tarp jų ir Antiochiją (1268 m.).
Santvarka
Daugumą kunigaikštystės gyventojų sudarė armėnai, sirai, taip pat nedidelis skaičius kryžininkų ir jų palikuonių, kurie sudarė valdantįjį visuomenės sluoksnį. Antiochijos kunigaikštystės valdymo sistema buvo panaši į Jeruzalės karalystės ir Bizantijos.
Valdovai
Antiochijos kunigaikštystę valdė Boemundo palikuonys.
- (1098–1111 m.)
- (1111–1130 m.)
- (1130–1163 m.; 1136–1149 m. su Raimundu, 1153–1160 m. su Reno)
- (1136–1149 m.)
- (1153–1160 m.)
- (1163–1201 m.)
- (1201–1216, 1219–1233 m.)
- (1216–1219 m.)
- (1233–1252 m.)
- (1252–1268 m.)
Žlugus kunigaikštystei, Antiochijos kunigaikščio titulą turėjo Tripolio grafystės valdovai, o šiai žlugus – kai kurie Kipro karaliaus vaikai.
Šaltiniai
- Antiochijos kunigaikštystė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antiochijos kunigaikštystė, Kas yra Antiochijos kunigaikštystė? Ką reiškia Antiochijos kunigaikštystė?
Antiochijos kunigaikstyste lot Principatus Antiochenus kryzininku įkurta valstybe 1098 1268 m gyvavusi Artimuosiuose Rytuose dabartineje pietu Turkijoje ir siaures Sirijoje Sostine Antiochija dabartine Antakija Principatus Antiochenus Antiochijos kunigaikstystebuvusi valstybe 1098 1268HerbasLocation ofAntiochijos kunigaikstyste 1135 m Sostine AntiochijaKalbos siru lotynu graiku armenu arabu sen prancuzu sen normanuValdymo forma monarchijaEra Kryziaus zygiai Įkurta 1098 m Uzkariauta 1268 m IstorijaKunigaikstyste įkure I kryziaus zygio dalyviai Kol Balduinas I ir zygiavo į rytus kur įkure Edesos grafyste didzioji kariaunos dalis vedama Taranto kunigaikscio pasuko į pietus ir po daugiau nei uzeme seldziuku valdyta Antiochija Veliau miesta buvo apgule seldziukai bet kryzininkai jį islaike savo valdzioje Kunigaikstystei priklause teritorija prie Vidurzemio juros apie dabartinį Antakijos miesta Jos ribos nebuvo pastovios vienus miestus kryzininkai uzkariaudavo kitus prarasdavo Kunigaikstystei priklause Tarsas Laodikeja Latakija Haranas Aleksandreta Iskenderunas Apameja 1119 1188 m Antiochijos kunigaikstystei vasaliniais rysiais priklause Kunigaikstyste kariavo tiek su musulmonu valstybemis tiek su Bizantijos imperija Nuo 1100 m buvo kryzininku įkurtos Jeruzales karalystes vasale 1144 m zlugus Edesai pajegos įsiverze į Antiochijos kunigaikstyste ir uzeme dauguma zemiu 1138 1153 ir 1159 1183 m kunigaikstyste buvo Bizantijos imperijos vasale Mirus Manuilui I Komninui Antiochija atsimete nuo Bizantijos įsivele į vidines kovas del Tripolio grafystes sosto 1254 m faktiskai tapo Kilikijos Armenijos vasaline teritorija bet pateko į mongolu ir mameliuku karo sukurį Antiochijos kunigaikstyste sudare sajunga su tuo metu galybe pasiekusiu Ilchanatu padejo mongolams uzkariauti Alepa ir Damaska 1260 m Ain Dzaluto musyje mameliukams įveikus mongolus atkovojo daugelį Ilchanato uzimtu zemiu tarp ju ir Antiochija 1268 m SantvarkaDauguma kunigaikstystes gyventoju sudare armenai sirai taip pat nedidelis skaicius kryzininku ir ju palikuoniu kurie sudare valdantįjį visuomenes sluoksnį Antiochijos kunigaikstystes valdymo sistema buvo panasi į Jeruzales karalystes ir Bizantijos ValdovaiAntiochijos kunigaikstyste valde Boemundo palikuonys 1098 1111 m 1111 1130 m 1130 1163 m 1136 1149 m su Raimundu 1153 1160 m su Reno 1136 1149 m 1153 1160 m 1163 1201 m 1201 1216 1219 1233 m 1216 1219 m 1233 1252 m 1252 1268 m Zlugus kunigaikstystei Antiochijos kunigaikscio titula turejo Tripolio grafystes valdovai o siai zlugus kai kurie Kipro karaliaus vaikai SaltiniaiAntiochijos kunigaikstyste Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001