Kitos reikšmės Maskva reikšmės Maskva rus Москва Rusijos Federacijos sostinė vienas iš trijų šalies federalinių miestų b

Kitos reikšmės – Maskva (reikšmės).

Maskva (rus. Москва) – Rusijos Federacijos sostinė, vienas iš trijų šalies federalinių miestų bei Centrinės federalinės apygardos ir Maskvos srities administracinis centras. Antras pagal dydį (po Stambulo) Europos miestas. 2022 m. sausio 1 d. duomenimis Maskvos aglomeracijoje gyvena 17,4 mln. žmonių.

Maskva Москва

Maskvos panorama

Maskva 55°45′06″ š. pl. 37°37′04″ r. ilg. / 55.75167°š. pl. 37.61778°r. ilg. / 55.75167; 37.61778 (Maskva)

Laiko juosta: (UTC+3)

Valstybė	Rusija

Įkūrimo data	1147
Meras	Sergejus Sobianinas

Gyventojų (2022)	12 640 818
Plotas	2 561,5 km²
Tankumas (2022)	4 935 žm./km²
Altitudė	118−255 m m

Pašto kodas	101000−135999
Tel. kodas	+7 495, 496, 498, 499
Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Maskva

Kirčiavimas	Maskvà

Maskva yra stambiausias politinis, ekonominis ir kultūrinis šalies ir vienas stambiausių pasaulio politinių ir kultūrinių centrų. Joje veikia Maskvos universitetas, aukštosios ir profesinės mokyklos, daugybė cerkvių, teatrų, muziejų, galerijų. Vienas iš miesto simbolių yra ir 540,1 metro aukščio Ostankino televizijos bokštas. Maskvoje yra Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchato rezidencija, įsikūrusi Danilovo vienuolyne. Maskvos tvirtovė – Maskvos kremlius, praradęs savo tiesioginę paskirtį, yra Rusijos vyriausybės centras. Maskvos kremlius (senoji carų rezidencija, dabar – prezidento būstinė) ir Raudonoji aikštė nuo 1990 m. yra UNESCO pasaulio kultūros vertybių sąraše. Maskva taip pat garsi ir Vasilijaus Palaimintojo soboru su jos rytietiškais svogūno formos stogais (pastatytas pergalei prieš Kazanės chaną atminti; 8 kupolai simbolizuoja mūšio trukmę), gerai prižiūrimu metropolitenu, kuriuo kasdien naudojasi milijonai keleivių. Miestas buvo Rusijos carystės ir Sovietų Sąjungos sostinė.

Pavadinimo kilmė

Maskvos miesto vardas kilęs nuo pro ją pratekančios bendravardės Maskvos upės (rus. Москва-река). Pastarosios pavadinimo kilmė yra neaiški, jai sukurta daug vardo kilmės hipotezių, tačiau daugelis moksliškai nepagrįstų. Viena iš įtikinamiausių hipotezių tokia, kad žodis Maskva kilęs iš baltų ir slavų kalbų šaknies *mazg- < ide. *mezg- 'panardinti, įmerkti' ir yra susijęs su liet. mazgoti, latv. mazgāt. Išsamiai Maskvos kilmės teorijos yra apžvelgtos 1966 m. kalbininko Vladimiro Nikonovo knygoje „Trumpas toponimikos žodynas“ (rus. "Краткий топонимический словарь").

Istorija

Oficialia miesto įkūrimo data laikoma 1147 m. balandžio 4 d., nes šia diena datuotas pirmasis žinomas rašytinis Maskvos paminėjimas, drauge rašytiniuose šaltiniuose paminėti netoli Maskvos gyvenę baltai galindai.Volynės metraštyje ties šia data aprašytas Suzdalės kunigaikščio Jurijaus Vladimirovičiaus Dolgorukio susitikimas su jo sąjungininku, Severėnų Naugardo kunigaikščiu Sviatoslavu Olegovičiumi, kurio metu Jurijus, kviesdamas Sviatoslavą atvykti pas jį į svečius pasitarti (?), į jį kreipęsis žodžiais „Atvyk pas mane, brolau, į Maskvą“ (Pridi ko mnie, bratie, v Moskov[u]; XV a. pab. Maskvos metraščių sąvade – Budi, bratie, ko mnie na Moskov'). Tuo metu Maskva buvo mažai kam žinomas provincijos miestukas, gyvenamas daugiausia pietinių rusėnų (viatičių palikuonių), Naugardo-Pskovo krašto slavų, taip pat besiformuojančio rusų (didžiarusių) etnoso ir turbūt kai kurių finų bei baltų genčių atstovų – galindų (slavakalbiai viatičiai ir kt. pietiniai rusėnai Maskvos ir jos apylinkių teritorijoje apsigyveno apie I ir II tūkstm. sandūrą; archeologiniai kasinėjimai parodė, kad nedidelės amatininkų ir pirklių gyvenvietės dab. Maskvos centro vietoje būta jau XI a. pab. ar net viduryje). 1156 m. Jurijus Dolgorukis (tuomet jau Rusios didysis kunigaikštis) Maskvos miestą apjuosė medine siena ir gynybiniu groviu. 1177 m. visi Maskvos gyventojai buvo išžudyti, o pats miestas iki pamatų sudegintas tuomet su Vladimiro kunigaikštyste kariavusio Riazanės kunigaikščio Glebo Rostislavičiaus atvestos kariuomenės. XIII a. II pusėje (apie 1260 m.) Maskva tapo nedidelės, tačiau nuo Vladimiro didžiųjų kunigaikščių faktiškai nepriklausomos kunigaikštystės sostine. 1238 m. sausį Maskvą kone visiškai sunaikino chano Batu vadovaujama mongolų kariuomenė.

XIV a. I pusėje labai sustiprėjus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Aukso ordos didieji chanai ėmė remti Maskvos kunigaikštystę, vad. jarlyką jos valdovams suteikdami dažniau, nei kitiems Šiaurės Rytų Rusios kunigaikščiams, – taip Maskvos kunigaikštystė virto Maskvos didžiąja kunigaikštyste, kuri XV–XVI a. savo ruožtu transformavosi į tuo metu vienintelę rytų slavų valstybę – Riurikaičių dinastijos valdomą Rusijos valstybę. Per 1368 m. ir 1370 m. žygius Maskvą nesėkmingai bandė užimti Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. 1380 m. rusų kariuomenė, kuriai vadovavo Maskvos, Vladimiro ir Naugardo kunigaikštis Dmitrijus Donietis nugalėjo karvedžio Mamajaus vadovaujamą Aukso ordos kariuomenę Kulikovo mūšyje, bet jau 1382 m. chano Tochtamyšo kariuomenė sudegino Maskvą ir vėl primetė Rusiai Aukso ordos valdžią. XIV a. į Maskvą persikėlus Rusios stačiatikių bažnyčios metropolitui, Maskva ilgainiui tapo ir svarbiausiu religiniu Rusios centru. Stambiu amatų ir prekybos centru (t. y. miestu tikrąja šio žodžio prasme) Maskva ėmė virsti XIV–XV a.; ypač sparčiai miestas augo po 1480 m., kuomet Maskvos didžioji kunigaikštystė galutinai atsikratė pavaldumo Aukso ordai. 1571 m. miestą užėmė ir sudegino Krymo chanato kariuomenė.

Nuo 1610 m. rugsėjo iki 1612 m. spalio, Lietuvos ir Lenkijos valdovui Zigmantui Vazai siekiant tapti dar ir Maskvos didžiuoju kunigaikščiu ar bent pasodinti į Rusijos sostą savo statytinį, Maskvoje buvo dislokuota Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės įgula. Lietuvių ir lenkų politikų pastangoms įsigalėti Rusijoje nesulaukus pakankamo vietos diduomenės palaikymo ir iki kraštutinės ribos išaugus Maskvos regiono gyventojų pasipiktinimui centrinę Rusijos dalį okupavusios Abiejų Tautų Respublikos kariuomenės plėšikavimu, 1612 m. Maskvoje ir aplinkinėse srityse kilo visuotinis sukilimas, kurio metu Kremliuje įsitvirtinusi lietuvių ir lenkų karių įgula kapituliavo (visi jos nariai sukilėlių buvo išžudyti). 1613 m. Rusijos valstybės susirinkimas nauju caru išrinko Michailą Romanovą – naujos Romanovų dinastijos pradininką. Apie XVIII a. pr. Maskvos gatves imta grįsti akmenimis. 1687 m. buvo atidaryta pirmoji Rusijos aukštoji mokykla – Slavų‑graikų‑lotynų akademija.

Rusijos sostine Maskva nustojo būti 1712 m., – po to, kai 1703 m. caro Petro I įsakymu Nevos žiotyse kaip nauja šalies sostinė buvo pastatytas Sankt Peterburgo miestas. Nuo šiol Rusijos imperatoriai Maskvoje būdavo tik vainikuojami. Nuo 1708 m. Maskva buvo Maskvos gubernijos ir Maskvos generalgubernatorystės centras. 1754 m. mokslininko Michailo Lomonosovo iniciatyva imperatorė Jelizaveta Maskvoje įkūrė pirmąjį Rusijos universitetą. 1812 m. rugsėjo-spalio mėn. Maskva buvo Prancūzijos kariuomenės okupuota. Tų metų rugsėjo 14 d., panikos apimtiems Maskvos gyventojams besitraukiant iš Rusijos kariuomenės neginamo miesto, jame kilo didžiulis gaisras. Labai nukentėjo universitetas, biblioteka, Arbato teatras, auklėjimo namai. Besitraukiantis Napoleonas įsakė susprogdinti Kremlių, bet buvo apgriauti tik kai kurie bokštai, sienos ir arsenalas. Smūgis sunaikino Ivano Didžiojo varpinės priestatų. Po 1812 m. karo beveik visiškai sudegusi ir Napoleono armijos karių apiplėšta Maskva greitai atsigavo; atstatytasis miestas nuo ankstesniojo, kuris buvo iš esmės medinis, skyrėsi ne tik žymiai didesniu mūro pastatų skaičiumi, bet ir „pusiau vakarietišku“ savo naujosios architektūros stiliumi.

1800 m. miestas turėjo apie 250 000, 1813 m. – apie 215 000, 1840 m. – 349 100 gyventojų; ypač sparčiai Maskva ėmė augti po 1861 m. (po baudžiavos panaikinimo Rusijos imperijoje), – 1868 m. joje gyveno 416 400, o 1897 m. – jau per 1 mln. žmonių.

1905 m. sausį oficialiai įsteigta Maskvoje miesto gubernatoriaus (mero) institucija.

Po 1917 m. Rusijos revoliucijos Leninas, baimindamasis galimos užsienio šalių karinės intervencijos, 1918 metų kovo 5 d. Rusijos Tarybų Respublikos sostinę iš Petrogrado perkėlė į Maskvą (nuo 1922 m. iki 1991 m. Maskva kartu buvo ir TSRS sostinė). 1935 m. buvo patvirtintas Maskvos rekonstrukcijos planas, atidarytas metropolitenas.

1941 m. Maskva kaip strateginės svarbos Sovietų Sąjungos transporto linijų mazgas buvo (kartu su Leningradu ir Kijevu) vienas iš trijų pagrindinių Vermachto puolimo Sovietų Sąjungoje objektų. Raudonoji armija vokiečių armijų grupę „Centras“ miesto prieigose sustabdė 1941 gruodžio pr., tačiau kiek toliau nuo TSRS sostinės hitlerinės Vokietijos kariuomenė buvo atstumta tik 1942 m. vasario–balandžio mėn., jau baigiantis 1941 m. lapkričio – 1942 m. balandžio mėn. vykusioms kautynėms dėl Maskvos.

Pokario metais Maskvoje buvo apgyvendinimo krizė, kurią išsprendė blokinės plokštės sukūrimas. Didelė dalis Maskvos gyventojų gyvena standartiniuose blokinio tipo namuose. Jie buvo statomi 9, 12, 17 ir 21 aukštų. Butų konstrukcijos buvo surenkamos ir dalinai įrengiamos gamyklose, prieš jas sudedant vieną ant kitos statybų aikštelėse. Populiaraus sovietinės eros filmų režisieriaus E. Riazanovo komedija „Likimo ironija“ (Ирония Судьбы) šauniai parodijavo šį mirusį statybos metodą. Filmas padarė tokį didelį įspūdį visiems rusams, žiūrėjusiems jį per savo standartinius televizorius, savo standartiniuose butuose, kad filmas ligšiol yra rodomas kiekvienų Naujųjų Metų išvakarėse.

1991 m. iširus Sovietų Sąjungai, Maskva tapo Rusijos Federacijos sostine.

2010 m. rugpjūtį miestą ištiko didžiulis smogas, kilęs dėl karščių (daugiau kaip 40 laipsnių) ir degančių durpynų. Matomumas buvo toks pablogėjęs, kad Kremliaus aikštės viename gale nebuvo matyti kito galo.

Geografija

Maskva įsikūrusi prie bendravardės upės krantų, 500 km tekančios Rytų Europos lyguma. Per upę ir jos kanalus miesto ribose nutiesti 49 tiltai. Miesto aukščiausias taškas, Teplostanskaja aukštuma, yra 255 m aukštyje. Miestas išsiplėtęs 39,7 km iš vakarų į rytus ir 51,8 km iš šiaurės į pietus.

Maskva priskiriama Rusijos vakaruose esančiai Centrinės Rusijos federalinei apygardai. Klimatas vidutinis, žemyninis.

Klimatas

Miestui būdingas ( Dfb pagal su šaltomis žiemomis ir šiltomis vasaromis.

Aukščiausia temperatūra mieste užfiksuota 2010 m., karščio bangų metu. 2010 m. liepos 29 d. termometro stulpelis rodė 38,2°C pagrindinėje Maskvos meteorologinėje stotyje ir 39°C Maskvos centre ir Domodedovo oro uoste.

Maskvos klimatas
Mėnuo	Sau	Vas	Kov	Bal	Geg	Bir	Lie	Rgp	Rgs	Spa	Lap	Gru	Metinis
Aukščiausia °C	8,6 (2007)	8,3 (1989)	17,5 (2007)	28,0 (1950)	33,2 (2007)	34,7 (1901)	38,2 (2010)	36,7 (1936)	32,3 (1890)	24,0 (1915)	12,6 (1934)	9,6 (2008)	38,2 (2010)
Vid. aukščiausia °C	−6,3	−4,2	1,5	10,8	18,2	22,1	23,2	21,3	15,1	8,1	0,6	−3,5	8,6
Vid. temperatūra °C	−9,3	−7,7	−2,2	5,8	13,1	16,6	18,2	16,4	11,0	5,0	−1,2	−6,1	5,0
Vid. žemiausia °C	−12,3	−11,1	−5,6	2,1	7,4	12,0	13,8	12,0	7,0	2,0	−3,7	−8,6	1,3
Žemiausia °C	−42,2 (1940)	−38,2 (1929)	−32,4 (1913)	−21,0 (1879)	−7,5 (1885)	−2,3 (1916)	1,3 (1886)	−1,2 (1885)	−8,5 (1881)	−16,1 (1960)	−32,8 (1890)	−38,8 (1892)	−42,2 (1940)
Krituliai mm	46	36	33	38	52	84	90	80	67	66	60	53	705
Duomenys: Maskvos klimatas 2009 01 16

Ekonomika

1992 m. pradėtas vystyti tarptautinis Maskvos verslo centras, Maskvos Sitis. Apytikslė į šį projektą investuotų lėšų apimtis siekia apie 12 mlrd. JAV dolerių (10.8 mlrd. eurų). Maskva yra didžiausias Rusijos finansų ir verslo centras. Jame įsikūrę didžiausi šalies bankai (Sberbank, VTB), bendrovės (Lukoil, , Rosneft). Verslo ir finansų industrijos paslaugos sudaro 37 % miesto BVP, pramonė – 17 %. Išplėtota chemijos, metalurgijos, energijos gamybos, tekstilės, baldų, maisto, mašinų gamybos, programinės įrangos vystymo pramonė. Sparčiai plėtojasi kūrybinės industrijos.

Maskva yra ketvirtas pasaulio miestas pagal milijardierių skaičių — 2021 m. mieste gyveno 79 asmenys, kurių turtas viršijo milijardą JAV dolerių.

Kultūra

Maskva yra Rusijos baleto ir vaidybinio žanro menų širdis. Teatrai ir baleto studijos puošia Maskvą. Žinomiausi – Didysis (Большой) ir Mažasis (Малый) teatrai. Bilietai į teatrus sovietiniu laikmečiu kainavo mažiau negu 1 dolerį, bet nuo to laiko kainos buvo stipriai pakoreguotos. Žinomiausia paveikslų galerija – Tretjakovo, kurioje sukaupta neįkainuojamų Rusijos tapybos vertybių. Lankomas Istorijos muziejus yra centre – prie pat Kremliaus, o Borodino mūšį su Napoleono armija pamaskvėje mena muziejus – diorama bei triumfo arka. Pačiame centre nuo 1864 m. veikia Maskvos zoologijos sodas.

Nors mažiau nei ketvirtadalis Rusijos federacijos gyventojų gyvena kaimo tipo vietovėse, maskviečiai, kaip ir kitų miestų gyventojai, pakankamai prisirišę prie kaimo gyvenviečių. Daugelis jų savaitgalius ir atostogas praleidžia užmiestyje esančiuose vasarnamiuose (дача). Daliai pensinio amžiaus maskviečių vasarnamiai yra pastovi gyvenamoji vieta.

Daugelyje Maskvos parkų ir sodų sportuojama, žaidžiama šachmatais.

Mokslas ir švietimas

Maskvoje yra nemažai aukštųjų mokslo įstaigų – universitetų, tarp jų ir garsus Maskvos valstybinis universitetas, kurio pagrindiniai rūmai yra įsikūrę 240 m aukščio bokšte Žvirblių kalvose, Maskvos Valstybinis Tarptautinių Santykių institutas. Maskvos valstybiniame universitete apie 30 000 studentų siekia bakalauro ir apie 7000 magistro diplomo. Maskvos valstybinis Baumano technikos universitetas siūlo platų techninės pakraipos studijų programų spektrą. Veikia 168 bendrojo lavinimo mokyklos.

Carinės Rusijos ir sovietinio pokario laikais Maskvos universitete aukštąjį išsilavinimą įsigijo kai kurie Lietuvos šviesuoliai, tarp jų ir dr. Jonas Basanavičius. Visada, kol buvo lietuvių studentų, veikė jų organizacijos, telkusios tautiečius Tėvynės labui. 1987–1993 metais veikė Lietuvos jaunimo studijuojančio Maskvoje bendrija „Atžalynas“.

Valdžia

Vykdomoji miesto valdžia priklauso Maskvos merijai, pavaldžiai miesto merui. Nuo 1991 iki 2004 m. merai buvo renkami tiesiogiai. Nuo to laiko kandidatus į merus kurį laiką teikė parlamentinės Valstybės Dūmos partijos ir prezidentas, o tvirtino Maskvos dūma. 2013 m. grąžinti tiesioginiai merų rinkimai. Įstatymus leidžia , kurią sudaro 45 rinkimuose išrinktų deputatų. Po 2019 m. savivaldybių rinkimų miesto dūmos valdančiąją koaliciją sudaro Vieningoji Rusija (20 mandatų), penki „Mano Rusija“ bloko ir vienas nepriklausomas kandidatas. Miesto dūmos opoziciją sudaro komunistų partija (9 mandatai), (5 mandatai), Teisingoji Rusija (3 mandatai) ir du nepriklausomi kandidatai.

Sportas

1980 m. Maskvoje vyko XXII vasaros olimpinės žaidynės.

Futbolas

Krepšinis

Rajonai, priemiesčiai

Pagrindinis straipsnis – Maskvos administracinis suskirstymas.

Miestas suskirstytas į 12 apskričių ir 146 rajonų.

Verslo biurai įsikūrę Centrinėje administracinėje apskrityje, ypač Tverės, Arbato ir Presnenskio rajonuose. Tverės rajone įsikūrę pagrindiniai administraciniai pastatai ir Maskvos Kremlius. Vakarų administracinėje apskrityje įsikūręs Maskvos valstybinis universitetas, ir Mosfilm studija, Šiaurės rytinėje administracinėje apskrityje — Ostankino televizijos bokštas ir Visos Rusijos parodų centras.

1960 m. prie miesto prijungti Babuškinas (Бабушкин), Kuncevas (Кунцево), Liublinas (Люблино), Perovas (Перово), Tušinas (Тушино), o 1986 m. – Solncevas (Солнцево). Priemiesčiuose yra ir Maskvos oro uostai – Vnukovo, Šeremetjevo, Domodedovo.

2012 m. liepos 1 d. dalis Maskvos sričiai priklausiusių teritorijų, įskaitant Troicko, Moskovskio ir Ščerbinkos miestelius ir dalis Lenino, Naro-Fomino ir Podolsko rajonų teritorijų buvo prijungtos prie Maskvos miesto, jas paskirtant po naujai įkurtas Novomoskovskio ir Troicko apskritis.

Gyventojai

Gyventojų skaičius Maskvoje ėmė pastoviai augti nuo 1920 m. 2021 m. mieste gyveno daugiau nei 12 milijonų gyventojų; Maskva patenka tarp 25 didžiausių pasaulio miestų.

Demografinė raida tarp 1400 m. ir 2021 m.

1400 m.

1638 m.

1710 m.

1725 m.

1738 m.

1775 m.

1785 m.

1811 m.

40 000

200 000

160 000

145 000

138 400

161 000

188 700

270 200

1813 m.

1825 m.

1840 m.

1856 m.

1868 m.

1871 m.

1888 m.

1897 m.^sur.

215 000

241 500

349 100

368 800

416 400

601 969

753 459

1 038 600

1912 m.

1920 m.

1926 m.^sur.

1939 m.^sur.

1959 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

1 617 157

1 027 300

2 101 200

4 609 200

6 133 100

8 142 200

8 972 300

10 383 000

2021 m.

-

11 503 501

12 655 050

-

Tautinė sudėtis

2010 m. gyveno 11 503 501 žmonės:

Rusai – 86,33%;
Ukrainiečiai – 1,34%;
Totoriai – 1,3%;
Armėnai – 0,93%;
Lietuviai – 0,02%;
Kiti – 10,08%;

1989 m. gyveno 8 875 579 žmonės:

Rusai – 89,72%;
Ukrainiečiai – 2,85%;
Žydai – 1,97%;
Totoriai – 1,77%;
Lietuviai – 0,04%;
Kiti – 3,65%;

1926 m. gyveno 2 017 141 žmonės:

Rusai – 87,83%;
Žydai – 6,51%;
Totoriai – 0,85%;
Lenkai – 0,85%;
Lietuviai – 0,14%;
Kiti – 3,82%;

Žymūs žmonės

Maskvoje gimė daug žymių Rusijos asmenybių, tarp kurių:

Caras Petras I gimė 1672 m. Maskvoje,
Karvedys Aleksandras Suvorovas gimė 1730 m. Maskvoje,
Poetas Aleksandras Puškinas gimė 1799 m. Maskvoje,
Rašytojas Fiodoras Dostojevskis gimė 1821 m. Maskvoje,
Atlikėjas ir aktorius Vladimiras Vysockis gimė 1938 m. Maskvoje.

Lietuviai Maskvoje

Nėra tikslių duomenų, kada Maskvoje apsigyveno pirmieji lietuviai, bet ko gero, tai buvo Gediminaičių dinastijos atstovės, ištekintos už Maskvos kunigaikščių. Kiti šaltiniai nurodo, kad artileristai aptarnavę Maskvos Kremliaus pirmąsias patrankas buvo lietuviai.

Taigi, lietuviai savo ar ne savo noru pastoviai gyveno Maskvoje. Lietuvą okupavus carinei imperijai ir uždarius Vilniaus universitetą daug lietuvių patraukė studijuoti į Maskvą, Sankt Peterburgą ar Varšuvą. Maskvoje visada buvo lietuvių, kurie tapę studentais, periodiškai susiburdavo į aktyvesnes įvairios politinės pakraipos organizacijas. Pasikeitus kartoms, kartais jų veikla apmirdavo arba išvis nutrūkdavo.

1920 metais Maskvoje buvo pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis, formalizavusi santykius. 1920 metais Maskvoje buvo įkurta Lietuvos atstovybė ir pirmasis Lietuvos pasiuntinys buvo poetas Jurgis Baltrušaitis, išbuvęs juo iki 1939 metų.

Šiuo metu Maskvoje gyvena apie 2 000 lietuvių. Yra Maskvos lietuvių bendruomenė, jaunimo sąjunga, veikia Maskvos J. Baltrušaičio vidurinė mokykla, Lietuvos verslo klubas.

Taip pat skaityti

Rusijos didžiausi miestai
Europos didžiausi miestai

Išnašos

Оценка численности постоянного населения на 1 января 2021 года и в среднем за 2022 год. Росстат.
„Largest urban agglomerations in Europe in 2020“. statista.com. 2020. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.
citypopulation.de / MAJOR AGGLOMERATIONS OF THE WORLD | Reference date: 2022-01-01
„mazgāt“. Wiktionary. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.
Zinkevičius Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 249.
[„ПСРЛ. Т. 2. Ипатьевская летопись. - СПб., 1908. - Стлб. 339“. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-13. Nuoroda tikrinta 2021-12-23.
Kulikovo mūšis(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-08-01).
„Climate monitoring“. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 22 d.
„Maskvos klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.
„Apsilankė elitiniame Maskvos rajone: visus apėmusi panika“. delfi.lt. Delfi. 2016-03-21. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
„Moscow ranks 2nd in the first global ranking of agglomerations“. PwC. Suarchyvuotas originalas 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2018-06-10.
Giacomo Tognini. „Beijing Overtakes New York City As City With Most Billionaires: Forbes 2021 List Home“. Forbes. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 23 d.
Средние специальные учебные заведения (недоступная ссылка). Государственный орган федеральной службы государственной статистики по г. Москве. Дата обращения: 10 декабря 2012. Архивировано 15 декабря 2012 года.
Предварительные итоги Всероссийской переписи населения 2010 года. Москва: ИИЦ «Статистика России», 2011.
Официальный сайт Всероссийской переписи населения 2010 года. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года
Демоскоп. Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по регионам России: Москва
Демоскоп. Всесоюзная перепись населения 1926 года. Национальный состав населения по регионам России: Московская губерния, городское население, в том числе г. Москва

Nuorodos

Maskvos valdžia:

Maskvos valdžios oficiali svetainė Archyvuota kopija 2011-02-25 iš Wayback Machine projekto.

Pažintinė informacija keliaujantiems į Maskvą:

Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje (Maskvoje) Archyvuota kopija 2020-09-22 iš Wayback Machine projekto.
Informacija apie Maskvą ten keliaujantiems

Maskvos tarptautiniai ar regioniniai oro uostai eilės tvarka pagal dydį:

Maskvos Domodedovo oro uostas Archyvuota kopija 2019-02-04 iš Wayback Machine projekto.
Maskvos Šerementjevo oro uostas
Maskvos Vnukovo oro uostas
Maskvos Bykovo oro uostas

Maskvos transportas ir žemėlapiai:

Maskvos metro schema ir Maskvos metro oficiali svetainė
Viskas apie Maskvos metro

Maskvos laikas ir orai:

Maskvos laikas
Oras Maskvoje

Maskvos profilis ir istorija:

Pasivaikščiojimai po Maskvą
Senosios Maskvos nuotraukos
Senosios Maskvos vaizdai
Maskvos istorija
Pasakojimai apie Maskvos istoriją Archyvuota kopija 2008-03-06 iš Wayback Machine projekto.
Senoji Maskva ir Maskva, kurios jau nėra
Maskvos dangoraižių diagrama

Maskvos lankytinos vietos ir muziejai:

Virtuali kelionė po Maskvos Kremlių

Maskvos naujienos:

Maskvos radijas – Echo Moskvy
Megapolis – Maskvos naujienų tinklalapis
Maskvoje Archyvuota kopija 2011-06-13 iš Wayback Machine projekto. (naujienos)
Maskvos laikraštis Moskovskij Komsomolec

Maskvos lietuvių organizacijos:

Maskvos lietuvių internetiniai leidiniai: Židinėlis
Maskvos lietuvių mokykla Archyvuota kopija 2010-07-29 iš Wayback Machine projekto.
Moscovia

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija

Federalinės apygardos

[1] Оценка численности постоянного населения на 1 января 2021 года и в среднем за 2022 год. Росстат.

[2] „Largest urban agglomerations in Europe in 2020“. statista.com. 2020. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.

[3] typopulation.de / MAJOR AGGLOMERATIONS OF THE WORLD | Reference date: 2022-01-01

[4] „mazgāt“. Wiktionary. Nuoroda tikrinta 2021-12-05.

[5] Zinkevičius Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 249.

[6] [„ПСРЛ. Т. 2. Ипатьевская летопись. - СПб., 1908. - Стлб. 339“. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-13. Nuoroda tikrinta 2021-12-23.

[7] Kulikovo mūšis(parengė MELC). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-08-01).

[8] „Climate monitoring“. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 22 d.

[meteoinfo-9] „Maskvos klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2009-01-16.

[10] „Apsilankė elitiniame Maskvos rajone: visus apėmusi panika“. delfi.lt. Delfi. 2016-03-21. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.

[11] „Moscow ranks 2nd in the first global ranking of agglomerations“. PwC. Suarchyvuotas originalas 2018-06-12. Nuoroda tikrinta 2018-06-10.

[12] Giacomo Tognini. „Beijing Overtakes New York City As City With Most Billionaires: Forbes 2021 List Home“. Forbes. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 23 d.

[13] Средние специальные учебные заведения (недоступная ссылка). Государственный орган федеральной службы государственной статистики по г. Москве. Дата обращения: 10 декабря 2012. Архивировано 15 декабря 2012 года.

[14] Предварительные итоги Всероссийской переписи населения 2010 года. Москва: ИИЦ «Статистика России», 2011.

[16] Официальный сайт Всероссийской переписи населения 2010 года. Информационные материалы об окончательных итогах Всероссийской переписи населения 2010 года

[17] Демоскоп. Всесоюзная перепись населения 1989 года. Национальный состав населения по регионам России: Москва

[18] Демоскоп. Всесоюзная перепись населения 1926 года. Национальный состав населения по регионам России: Московская губерния, городское население, в том числе г. Москва