Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Mažoji Azija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mažoji Azija (turk. Küçük Asya, sen. gr. Μικρὰ Ἀσία = Mikrá Asía), arba Anatolija (turk. Anadolu, sen. gr. Ἀνατολή = Anatolḗ) – pusiasalis Azijos žemyno vakaruose, tarp Juodosios jūros ir Viduržemio jūros, į rytus nuo Bosforo sąsiaurio ir Egėjo jūros. Iš esmės pusiasalis sutampa su Turkijos valstybės ribomis Azijos žemyne.
Tai taip pat yra atskiras pasaulio istorinis-kultūrinis regionas, iš rytų apribotas Didžiosios Armėnijos (Kurdistano), iš šiaurės rytų – istorinės Gruzijos, iš pietryčių – istorinės Sirijos. Per Marmuro jūrą vakaruose jis susisiekia su istorine Trakija.
Pavadinimas
Pavadinimas Anatolija kilo iš graikų Aνατολή (Αnatolí) „saulėtekis“ ar Ανατολία (Anatolía) „saulėtekio šalis“ ar tiesiog „Rytai“. Pavadinimas atsirado prieš 3000 metų, kai graikai apgyvendino Joniją pirmame tūkstantmetyje pr. m. e. Bizantijos graikai Anatolikon („Rytietiškieji“) vadino žemes į rytus nuo Europos ir Bizantijos sostinės Konstantinopolio. Žodžio etimologija patvirtina, kad Anatolija yra pusiasalis, apribotas Viduržemio, Juodosios, Egėjo jūrų ir Tauro kalnų rytuose.
Geografija
Anatolija yra didžiulis, stačiakampio formos pusiasalis, besidriekiantis tarp pietryčių Europos ir Azijos. Anatolija sudaro 97 % Turkijos teritorijos.
Didžiąją pusiasalio dalį sudaro Anatolijos plokščiakalnis, apribotas įvairių kalnų grandinių (Tauro kalnai, Ponto kalnai, Armėnijos kalnynas), kurios trijose pusėse pereina į pajūrio lygumas. Gamta pusiasalyje labai įvairi: nuo druskingų Likaonijos pusdykumių iki derlingų Egėjo jūros pakrančių.
Istorija
| Mažosios Azijos istorija |
| Hatai |
| Hetitų valstybė |
| kaškai, , palai, luviai |
| Siro-hetitai, kitos valstybės: |
| Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonija > Antigonidai |
| Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija |
| Romos imperija (Azija) |
| Bizantijos imperija |
| Turkijos istorija |
Pagrindiniai straipsniai: Mažosios Azijos istorija, Turkijos istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mažoji Azija, Kas yra Mažoji Azija? Ką reiškia Mažoji Azija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Mazoji Azija turk Kucuk Asya sen gr Mikrὰ Ἀsia Mikra Asia arba Anatolija turk Anadolu sen gr Ἀnatolh Anatolḗ pusiasalis Azijos zemyno vakaruose tarp Juodosios juros ir Vidurzemio juros į rytus nuo Bosforo sasiaurio ir Egejo juros Is esmes pusiasalis sutampa su Turkijos valstybes ribomis Azijos zemyne Mazoji Azija zalia Turkijos topografinis zemelapis Jos azijine dalis sudaro Anatolija Tai taip pat yra atskiras pasaulio istorinis kulturinis regionas is rytu apribotas Didziosios Armenijos Kurdistano is siaures rytu istorines Gruzijos is pietryciu istorines Sirijos Per Marmuro jura vakaruose jis susisiekia su istorine Trakija PavadinimasPavadinimas Anatolija kilo is graiku Anatolh Anatoli sauletekis ar Anatolia Anatolia sauletekio salis ar tiesiog Rytai Pavadinimas atsirado pries 3000 metu kai graikai apgyvendino Jonija pirmame tukstantmetyje pr m e Bizantijos graikai Anatolikon Rytietiskieji vadino zemes į rytus nuo Europos ir Bizantijos sostines Konstantinopolio Zodzio etimologija patvirtina kad Anatolija yra pusiasalis apribotas Vidurzemio Juodosios Egejo juru ir Tauro kalnu rytuose GeografijaAnatolija yra didziulis staciakampio formos pusiasalis besidriekiantis tarp pietryciu Europos ir Azijos Anatolija sudaro 97 Turkijos teritorijos Didziaja pusiasalio dalį sudaro Anatolijos ploksciakalnis apribotas įvairiu kalnu grandiniu Tauro kalnai Ponto kalnai Armenijos kalnynas kurios trijose pusese pereina į pajurio lygumas Gamta pusiasalyje labai įvairi nuo druskingu Likaonijos pusdykumiu iki derlingu Egejo juros pakranciu IstorijaMazosios Azijos istorijaHataiHetitu valstybekaskai palai luviaiSiro hetitai kitos valstybes Kapadokija Lydija Pontas Karija Likija Kilikija Kipras Pamfilija Likaonija Pisidija Mysija Troada Aeolide Jonija FrygijaAchemenidu imperijaMakedonija gt AntigonidaiSeleukidai Galatija Kapadokija Bitinija Paflagonija Pergamas Pontas ArmenijaRomos imperija Azija Bizantijos imperijaTurkijos istorija Pagrindiniai straipsniai Mazosios Azijos istorija Turkijos istorija Sis straipsnis apie geografija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį