Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Voluinės sritis ukr Волинська область arba Волинщина šiaurės vakaruose esanti Ukrainos sritis Rytuose ribojasi su Rivnės
Voluinės sritis
Voluinės sritis (ukr. Волинська область arba Волинщина) – šiaurės vakaruose esanti Ukrainos sritis. Rytuose ribojasi su Rivnės, pietuose – su Lvovo sritimis, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Baltarusija. Administracinis centras – Luckas.
| Voluinės sritis ukr. Волинська область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Administracinis centras | Luckas | ||||||
| Rajonai | 16 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 4 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 7 | ||||||
| Įkūrimo data | 1939 m. gruodžio 4 d. | ||||||
| Gubernatorius | Jurijus Pohuliajko Юрій Погуляйко | ||||||
| Gyventojų | 1 036 891 (24) | ||||||
| Plotas | 20 144 km² (20) | ||||||
| Tankumas | 51 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | +380 33 | ||||||
| Tinklalapis | [1] | ||||||
| Vikiteka | Voluinės sritisVikiteka | ||||||
Geografija
Plotas
Srities plotas 20143 km², kas sudaro 3,3 % Ukrainos teritorijos ir užima 19 vietą tarp šalies sričių.
Vandens telkiniai
Voluinės turtas – ežerai (daugiau negu 220). Jie susitelkę pačioje srities šiaurės vakarinėje dalyje – Šacko ežeryne. Didžiausi ežerai: Svitjazio (Світязь), Pulemeco (Пулемецьке), Tursko (Турське), Lukai (Луки), Liucimiras (Люцимир).
Šiaurine srities dalimi teka Pripetė (Dniepro baseinas). Į ją šiaurės rytų kryptimi teka intakai – Styrė, Stochidas, Turija. Vakariniu pasieniu teka Vakarinis Bugas, priklausantis Vyslos baseinui. Voluinės sritimi eina Baltijos ir Juodosios jūrų vandenskyra.
Iš viso per sritį teka 130 upių, kurių bendras ilgis apie 3000 km lgiausios:
- Stochidas – 188 km
- Turija – 184 km
- Styrė – 170 km
- Pripetė – 170 km (srities teritorijoje)
- Vakarinis Bugas – 128 km (srities teritorijoje)
Reljefas
Vyraujantis reljefas – lygumų. Beveik trys ketvirčiai Voluinės srities teritorijos yra pelkėta Polesės žemuma (aukštis 140–150 m), mažesnė dalis pietuose apima šiaurės vakarinę Voluinės aukštumos dalį (220–290 m). Aukščiausia srities vieta yra ties Bužankos kaimu Horochivo rajone – 292 m, tuo tarpu žemiausia vieta yra pri Stohido upės, šalia jo santakos su Pripete (139 m).
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė sausio temperatūra -4,5 °C, liepos – 18,6 °C. Per metus iškrenta 550–600 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.
Dirvožemiai
Dirvožemiai pilkieji jauriniai ir juodžemiai (miškastepėje), vėlėniniai jauriniai, pelkiniai (Polesėje).
Augalija ir gyvūnija
Miškai užima 32,5 % visos srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai plyti srities šiaurės rytuose. Būdingi mišrieji ir plačialapiai miškai (pušys – 60 %, ąžuolai – 13 %, alksniai – 13 %, beržai – 10 %, taip pat auga eglės, skroblai, uosiai, klevai). Yra ir regionui unikalių rūšių – sibirinių kedrų, piramidinių tujų, raudonųjų ąžuolų. Miškuose gyvena briedžiai, stirnos, šernai, barsukai, lūšys, lapės, voverės, stumbrai, bebrai; miškastepės zonoje kiškiai, lapės, graužikai; aklimatizuota ondatra. Ežeruose ir upėse veisiasi 35 rūšių žuvys (karpiai, karosai, raudės, lydekos, lynai, starkiai, unguriai, šamai, ešeriai).
Reliktinė augalija ir gyvūnija bei laukiniai kraštovaizdžiai saugomi Šacko nacionaliniame parke.
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Voluinė.
Voluinės teritorijoje randama vėlyvojo paleolito archeologinių radinių. Seniausios gyvenvietės buvo prie dabartinio Lucko, Torčyno, Novostavo, Polonkos. Mezolitinių radinių randama Liutko, Samario, Neviro vietovėse. Daugelyje gyvenviečių rasta neolito laikotarpio radinių.
Manoma, kad Voluinės (Volynės) pavadinimas kilo iš metraščiuose minimos Velinės (Велиня) vietovės, kuri buvo prie Gučvos upės, 20 km nuo dabartinio Vladimiro. Valinanais vadintos gentys, gyvenusios Bugo ir Pripetės aukštupiuose.
Ipatijaus metraštyje apie 981 metus, žymima, kad voluiniečių žemė įeina į Kijevo Rusios sudėtį. Kunigaikštis Vladimiras Didysis įkūrė Vladimiro miestą, netoli Velinės. 988 m. miestas Vladimiro perduotas savo sūnui kunigaikščiui Vsevolodui. Vladimiro miestas tapo ne tik politiniu, be ir religiniu regiono centru.
Voluinės kraštui klestint kūrėsi nauji miestai. Ipatijaus metraštyje 1085 m. minimas Luckas, 1097 m. Turijskas, Šepelis, Bužskas, 1150 m. Ustilugas. 200 metų kraštą valdo Monomahovičių dinastija. 1157 m. Voluinę pradeda valdyti Mstislavo dinastija. Kraštas buvo puldinėjamas lietuvių, jotvingių, lenkų. 1199 m. Romanas Mstislavovičius sujungė Voluinę su Haliču į Haličo-Voluinės kunigaikštystę. 1340 m. valstybės valdovu tapo kunigaikštis Liubartas, priklausęs Gediminaičių dinastijai ir Voluinė pajungta prie LDK.
Po Liublino unijos 1569 m. Voluinė atiteko lenkams ir šie čia įkūrė Voluinės vaivadiją. Jie stačiatikius bandė versti katalikais todėl Voluinėje kilo neramumai ir sukilimai. 1648–1654 m. vyko kazokų sukilimai, vadovaujami Bogdano Chmelnickio. Sukilimų dėka, voluiniečiai išlaikė stačiatikių tikėjimą. 1793 m. Voluinė drauge su kitomis rytų Lenkijos žemėmis įėjo į Rusijos imperiją. Joje sudaryta Voluinės gubernija. Caro valdymo metais drausta ukrainietiška literatūra, uždarytos lenkų katalikų bažnyčios. XIX a. antroje pusėje Voulinėje pradėta vystyti pramonė. 1873 m. nutiestas geležinkelis Zdolbunivas-Kovelis, 1877 m. Liublinas-Kovelis.
Per pirmąjį pasaulinį karą per Voluinę keletą kartų praėjo fronto linija tarp rusų iš vienos pusės, ir austro-vokiečių karių, iš kitos. 1916 metų birželį rusų kariai perėję frontą užėmė Lucką ir nuvijo autro-vokiečių kariuomenę už Stohido upės. Per metus buvo sunaikinta daug gyvenviečių.
1917 metais susikūrė Ukrainos Liaudies Respublika. Voluinė įeina į respublikos sudėtį, dalyje istorinių Voluinės žemių įkuriamas ULR administracinis vienetas Voluinės žemė. 1918 m. – okupuota vokiečių karių, o po metų aneksuota lenkų. Sukurta Voluinės vaivadija. Visi gyventojų sukilimai numalšinti.
Po Molotovo-Ribentropo pakto atiteko SSRS. 1939 m. gruodžio 4 d. įtvirtinta Voluinės sritis – tačiau jau be istorinių Rivnės, Šepetivkos, Chelmo ir daugelio kitų žemių.
1941 m. Voluinė tapo viena iš pirmųjų Ukrainos dalių į kurią įžengė vokiečių armija. Karo eigoje srityje svarbių mūšių nevyko, todėl sritis architektūrinių paminklų prarado nedaug.
1991 m. gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma 92 % pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš SSRS. Šiandien Voluinės sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Voluinės sritis įvairių šalių sudėtyje
- Kijevo Rusia apie 882–1154
- Voluinės kunigaikštystė 1154–1390
- Haličo-Voluinės kunigaikštystė 1390–1431
- Voluinės kunigaikštystė 1431―1452
- LDK 1452–1569
- Abiejų Tautų Respublika 1569–1795
- – Rusijos imperija 1795–1917
- – Ukrainos Liaudies Respublika 1917–1919
- Lenkija 1919–1939
- Ukrainos SSR (SSRS) 1939–1991
- Ukraina nuo 1991
Gyventojai
2007-ųjų sausio 1 d. srityje gyveno 1 036 891 gyventojas ir tai sudarė 2,2 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 50,4 %
- kaimo gyventojų − 49,6 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 94,3 %
- rusai –4,4 %
- kiti (lenkai, čekai, slovakai, žydai) – 1,3 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 66,9 žm./km². Tankiausiai gyvenama centrinė srities dalis, apie Lucką. Taip pat tankiai gyvenama visa pietinė dalis. Rėčiausiai gyvenama pelkėtoje Polesė Voluinės šiaurėje, ypač į šiaurę nuo Pripetės. Retai gyvenami ir miškingi rytai.
| Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2006 m. | |||||||
| 1970 m.sur. | 1985 m. | 1995 m. | 2003 m. | 2006 m. | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 975 000 | 987 000 | 1 035 100 | 1 057 200 | 1 063 900 | 1 036 891 | ||
| |||||||
Administracinis suskirstymas
Voluinės sritis padalinta į 16 rajonų ir 4 srities pavaldumo miestus.
| Lietuviškai | Ukrainietiškai | Gyventojų skaičius | |
|---|---|---|---|
| Luckas | Луцьк | 202 900 | |
| Kovelis | Ковель | 66,8 | |
| Novovolynskas | Нововолинськ | 52,6 | |
| Voluinės Vladimiras | Володимир-Волинський | 37,9 |
| Lietuviškai | Ukrainietiškai | Administracinis centras | |
|---|---|---|---|
| Horochivo rajonas | Горохівський район Horokhivs'kyi raion | Horochivas | |
| Ivanyčių rajonas | Іваничівський район Ivanychivs'kyi raion | Ivanyčiai | |
| Kamin-Kaširskio rajonas | Камінь-Каширський район Kamin'-Kashyrs'kyi raion | Kamin-Kaširskis | |
| Kivercų rajonas | Ківерцівський район Kivertsivs'kyi raion | Kivercai | |
| Kovelio rajonas | Ковельський район Kovels'kyi raion | Kovelis | |
| Lokačių rajonas | Локачинський район Lokachyns'kyi raion | Lokačiai | |
| Lucko rajonas | Луцький район Luts'kyi raion | Luckas | |
| Liubešivo rajonas | Любешівський район Lyubeshivs'kyi raion | Liubešivas | |
| Liubomilio rajonas | Любомльський район Lyubomls'kyi raion | Liubomilis | |
| Manevyčių rajonas | Маневицький район Manevyts'kyi raion | Manevyčiai | |
| Ratnės rajonas | Ратнівський район Ratnivs'kyi raion | Ratnė | |
| Rožyščės rajonas | Рожищенський район Rozhyshchens'kyi raion | Rožyščė | |
| Šacko rajonas | Шацький район Shats'kyi raion | Šackas | |
| Staro-Vyživkos rajonas | Старовижівський район Starovyzhivs'kyi raion | Stara Vyživka | |
| Turijsko rajonas | Турійський район Turiys'kyi raion | Turijskas | |
| Voluinės Vladimiro rajonas | Володимир-Волинський район Volodymyr-Volynskyi raion | Voluinės Vladimiras | |
| Lucko miesto taryba | Луцька міськрада Lutska mis'krada | Luckas | |
| Novovolynsko miesto taryba | Нововолинська міськрада Novovolyns'ka mis'krada | Novovolynskas |
- Rajonų tarybos
- Miestų tarybos
Voluinės sienos
Voluinė ribojasi su kitomis sritimis:
- Lvovo sritimi pietuose
- Rivnės sritimi rytuose
Kitomis valstybėmis:
- Baltarusija šiaurėje 205 km;
- Lenkija vakaruose 190 km.
Automobilių pasienio kontrolės punktai:
- Su Lenkija:
Ustyluhas (Устилуг), Jahodynas (Ягодин), Rymačiai (Римачі), Izovas (Ізов).
- Su Baltarusija:
Dolskas (Дольськ), Zabolotja (Заболоття), Domanovė (Домановe), Piščia (Піща), Pulemecas (Пулемець).
Ekonomika
Išgaunama akmens anglis (Voluinės-Lvovo anglių baiseinas). Kivercų, Kovelio, Mancevičių rajonuose vystoma durpių gavyba. Voluinės srityje išplėtota lengvoji, medžio apdirbimo, mašinų gamybos pramonė. Kovelyje gamnamos žemės ūkio mašinos, Lucke – automobiliai, plastiko gaminiai, Vladimire, Rožyščėje, Mancevičiuose – baldų pramonė. Daugelyje miestų yra maisto pramonės (cukraus, konservų, pieno, mėsos) įmonių. Auginami javai (miežiai, kviečiai), cukriniai runkeliai, linai, bulvės. Sodininkystė ir daržininkystė. Gyvulininkystė (galvijai, kiaulės, avys, arkliai).
Ekonomikos rodikliai
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 336,6 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,9 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 645,6 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 1,4 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | -309,0 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 2409,4 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 825 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 163,4 |
Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis.
Stambiausios įmonės
| Pavadinimas | Pavadinimas Ukrainietiškai | Logotipas | Būstinė | Produkcija | |
|---|---|---|---|---|---|
| Volynkholding | Волиньхолдинг | Torčynas (Lucko raj.) | Ketčupai, majonezai | ||
| LuAZ | ЛуАЗ | Luckas | Automobilių gamyba | ||
| Elektrotermometrija | Електротермометрiя | Luckas | Vandens skaitiklių, reguliatorių bei pramoninų temperatūros jutiklių gamyba | ||
| KovelSilMaš | КовельСільМаш | Kovelis | Agronominė technika |
Susisiekimas
Kovelis yra paskutinė geležinkelio stotis Ukrainoje, važiuojant iš Kijevo į Varšuvą.
Lucke yra stambus karinis aerodromas, kuris šiuo metu aptarnauja tik karinę aviaciją ir privačius VIP klientus.
Kelių rodyklė
- Bendras automobilių kelių ilgis – 6199,0 km
- Iš jų su tvirta danga – 5728,9
- Bendras automobilinių tiltų skaičius – 386
- Bendras geleležinkelių ilgis – 604,1 km
- Bendras geleležinkelinių tiltų skaičius – 134
- Bendras troleibusų linijų ilgis – 109,0 km
Švietimas ir kultūra
Srityje veikia 14 aukštųjų, 30 profesinių-techninių , 824 bendrojo išsilavinimo mokyklų. Taip pat yra keturios projektinės-konstruktinės organizacijos, du moksliniai-gamykliniai susivienijimai.
Srityje yra 2 teatrai, 664 kultūros namai, 579 bibiotekos ir 7 muziejai. Turtingą Voluinės istorinį palikimą galima pažinti apsilankius muziejuje-draustinyje "Kazokų kapinės", kuris įamžina kazokų heroizmą mūšyje 1651 m. kuriam vadovavo Bogdanas Chmelnickis.
Voluinėje kasmet pravedami meniniai fesvivaliai "Kalėdų misterija", "Polesės vasara su folkloru", "Ant Svitjazės bangų".
Turizmas
Bendras kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius – 837. Pagal istorinius-kultūrinius ir archiologinius pavyzdžius sukurtas Lucko valstybinis istorinis-architektūrinis drastinis. Įdomiausi architektūros ir archelogijos paminklai yra Kijevo Rusios periodo:
- Uspenės soboras (Успенський собор) (1160); Vasylkivo cerkvė (Васильківська церква) (XII-XIX a.) Voluinės Volodymyre
- Liubarto arba Aukštutinė pilis (Верхній замок) (XIII-XIII a.); jėzuitų vienuolynas (1539-1610); trituitų vienuolynas (1755) Lucke
- Šventyklos ir gyvenamųjų namų likučiai (V-XIV a.), Heorhivo cerkvė (Георгіївська церква) (1264) Liubomile.
- Lucko vartai (1630), Olykoje
- Žemutinės pilies likučiai (XIV-XVII a.)
- Puzynės pastatas (XVI-XVIII)
Tarptautinis bendradarbiavimas
- Vilniaus apskritis, Lietuva
Taip pat skaitykite
- Luckas
- Olyka
- Lucko "Volyn" futbolo klubas
- Voluinė
- Ukraina
Išnašos
- „Ukrainos gyventojų surašymas“. Suarchyvuotas originalas 2009-02-26. Nuoroda tikrinta 2008-11-21.
- [ http://www.ukrstat.gov.ua/ Ukrainos statistikos komitetas]
Šaltiniai
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 12 tomas, 379 psl. (1984 m., Vilnius)
- Geografinis enciklopedinis žodynas, 97 psl. (1986 m., Maskva)
Nuorodos
- Oficiali Voluinės srities svetainė (ukrainiečių, rusų, anglų kalbomis)
- Lucko verslo svetainė (ukrainiečių kalba) Archyvuota kopija 2008-02-26 iš Wayback Machine projekto.
- Voluinės srities žemėlapiai (rusų ir ukrainiečių kalba)
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Voluinės sritis, Kas yra Voluinės sritis? Ką reiškia Voluinės sritis?
Voluines sritis ukr Volinska oblast arba Volinshina siaures vakaruose esanti Ukrainos sritis Rytuose ribojasi su Rivnes pietuose su Lvovo sritimis vakaruose su Lenkija siaureje su Baltarusija Administracinis centras Luckas Voluines sritis ukr Volinska oblast Issamiau Issamiau Administracinis centras LuckasRajonai 16Srities pavaldumo miestai 4Rajono pavaldumo miestai 7Įkurimo data 1939 m gruodzio 4 d Gubernatorius Jurijus Pohuliajko Yurij PogulyajkoGyventoju 2006 1 036 891 24 Plotas 20 144 km 20 Tankumas 2006 51 zm km Tel kodas 380 33Tinklalapis 1 Vikiteka Voluines sritisVikitekaGeografijaVoluines srities upesStyres upePlotas Srities plotas 20143 km kas sudaro 3 3 Ukrainos teritorijos ir uzima 19 vieta tarp salies sriciu Vandens telkiniai Voluines turtas ezerai daugiau negu 220 Jie susitelke pacioje srities siaures vakarineje dalyje Sacko ezeryne Didziausi ezerai Svitjazio Svityaz Pulemeco Pulemecke Tursko Turske Lukai Luki Liucimiras Lyucimir Siaurine srities dalimi teka Pripete Dniepro baseinas Į ja siaures rytu kryptimi teka intakai Styre Stochidas Turija Vakariniu pasieniu teka Vakarinis Bugas priklausantis Vyslos baseinui Voluines sritimi eina Baltijos ir Juodosios juru vandenskyra Is viso per sritį teka 130 upiu kuriu bendras ilgis apie 3000 km lgiausios Stochidas 188 km Turija 184 km Styre 170 km Pripete 170 km srities teritorijoje Vakarinis Bugas 128 km srities teritorijoje Reljefas Vyraujantis reljefas lygumu Beveik trys ketvirciai Voluines srities teritorijos yra pelketa Poleses zemuma aukstis 140 150 m mazesne dalis pietuose apima siaures vakarine Voluines aukstumos dalį 220 290 m Auksciausia srities vieta yra ties Buzankos kaimu Horochivo rajone 292 m tuo tarpu zemiausia vieta yra pri Stohido upes salia jo santakos su Pripete 139 m Klimatas Klimatas vidutiniu platumu kontinentinis Ziemos svelnios vasaros siltos Vidutine sausio temperatura 4 5 C liepos 18 6 C Per metus iskrenta 550 600 mm krituliu Vegetacinis periodas apie 200 dienu Dirvozemiai Dirvozemiai pilkieji jauriniai ir juodzemiai miskastepeje veleniniai jauriniai pelkiniai Poleseje Augalija ir gyvunija Miskai uzima 32 5 visos srities teritorijos Didziausi misku masyvai plyti srities siaures rytuose Budingi misrieji ir placialapiai miskai pusys 60 azuolai 13 alksniai 13 berzai 10 taip pat auga egles skroblai uosiai klevai Yra ir regionui unikaliu rusiu sibiriniu kedru piramidiniu tuju raudonuju azuolu Miskuose gyvena briedziai stirnos sernai barsukai lusys lapes voveres stumbrai bebrai miskastepes zonoje kiskiai lapes grauzikai aklimatizuota ondatra Ezeruose ir upese veisiasi 35 rusiu zuvys karpiai karosai raudes lydekos lynai starkiai unguriai samai eseriai Reliktine augalija ir gyvunija bei laukiniai krastovaizdziai saugomi Sacko nacionaliniame parke IstorijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Voluine Lucko pilisOlykos gotikos stiliaus baznycia Voluines teritorijoje randama velyvojo paleolito archeologiniu radiniu Seniausios gyvenvietes buvo prie dabartinio Lucko Torcyno Novostavo Polonkos Mezolitiniu radiniu randama Liutko Samario Neviro vietovese Daugelyje gyvenvieciu rasta neolito laikotarpio radiniu Manoma kad Voluines Volynes pavadinimas kilo is metrasciuose minimos Velines Velinya vietoves kuri buvo prie Gucvos upes 20 km nuo dabartinio Vladimiro Valinanais vadintos gentys gyvenusios Bugo ir Pripetes aukstupiuose Ipatijaus metrastyje apie 981 metus zymima kad voluinieciu zeme įeina į Kijevo Rusios sudetį Kunigaikstis Vladimiras Didysis įkure Vladimiro miesta netoli Velines 988 m miestas Vladimiro perduotas savo sunui kunigaiksciui Vsevolodui Vladimiro miestas tapo ne tik politiniu be ir religiniu regiono centru Voluines krastui klestint kuresi nauji miestai Ipatijaus metrastyje 1085 m minimas Luckas 1097 m Turijskas Sepelis Buzskas 1150 m Ustilugas 200 metu krasta valdo Monomahoviciu dinastija 1157 m Voluine pradeda valdyti Mstislavo dinastija Krastas buvo puldinejamas lietuviu jotvingiu lenku 1199 m Romanas Mstislavovicius sujunge Voluine su Halicu į Halico Voluines kunigaikstyste 1340 m valstybes valdovu tapo kunigaikstis Liubartas priklauses Gediminaiciu dinastijai ir Voluine pajungta prie LDK Po Liublino unijos 1569 m Voluine atiteko lenkams ir sie cia įkure Voluines vaivadija Jie staciatikius bande versti katalikais todel Voluineje kilo neramumai ir sukilimai 1648 1654 m vyko kazoku sukilimai vadovaujami Bogdano Chmelnickio Sukilimu deka voluinieciai islaike staciatikiu tikejima 1793 m Voluine drauge su kitomis rytu Lenkijos zememis įejo į Rusijos imperija Joje sudaryta Voluines gubernija Caro valdymo metais drausta ukrainietiska literatura uzdarytos lenku kataliku baznycios XIX a antroje puseje Voulineje pradeta vystyti pramone 1873 m nutiestas gelezinkelis Zdolbunivas Kovelis 1877 m Liublinas Kovelis Per pirmajį pasaulinį kara per Voluine keleta kartu praejo fronto linija tarp rusu is vienos puses ir austro vokieciu kariu is kitos 1916 metu birzelį rusu kariai pereje fronta uzeme Lucka ir nuvijo autro vokieciu kariuomene uz Stohido upes Per metus buvo sunaikinta daug gyvenvieciu 1917 metais susikure Ukrainos Liaudies Respublika Voluine įeina į respublikos sudetį dalyje istoriniu Voluines zemiu įkuriamas ULR administracinis vienetas Voluines zeme 1918 m okupuota vokieciu kariu o po metu aneksuota lenku Sukurta Voluines vaivadija Visi gyventoju sukilimai numalsinti Po Molotovo Ribentropo pakto atiteko SSRS 1939 m gruodzio 4 d įtvirtinta Voluines sritis taciau jau be istoriniu Rivnes Sepetivkos Chelmo ir daugelio kitu zemiu 1941 m Voluine tapo viena is pirmuju Ukrainos daliu į kuria įzenge vokieciu armija Karo eigoje srityje svarbiu musiu nevyko todel sritis architekturiniu paminklu prarado nedaug 1991 m gruodzio 1 d įvyko istorinis referendumas Visiska dauguma 92 pasisake uz Ukrainos pasitraukima is SSRS Siandien Voluines sritis viena Ukrainos sudedamuju daliu Voluines sritis įvairiu saliu sudetyje Kijevo Rusia apie 882 1154 Voluines kunigaikstyste 1154 1390 Halico Voluines kunigaikstyste 1390 1431 Voluines kunigaikstyste 1431 1452 LDK 1452 1569 Abieju Tautu Respublika 1569 1795 Rusijos imperija 1795 1917 Ukrainos Liaudies Respublika 1917 1919 Lenkija 1919 1939 Ukrainos SSR SSRS 1939 1991 Ukraina nuo 1991GyventojaiZuravnyku kaimas Horochivo rajone 2007 uju sausio 1 d srityje gyveno 1 036 891 gyventojas ir tai sudare 2 2 visu Ukrainos gyventoju Tarp ju miesto gyventoju 50 4 kaimo gyventoju 49 6 Pagal tautybe gyventojai pasiskirsto ukrainieciai 94 3 rusai 4 4 kiti lenkai cekai slovakai zydai 1 3 Srities vidutinis gyventoju tankumas 66 9 zm km Tankiausiai gyvenama centrine srities dalis apie Lucka Taip pat tankiai gyvenama visa pietine dalis Reciausiai gyvenama pelketoje Polese Voluines siaureje ypac į siaure nuo Pripetes Retai gyvenami ir miskingi rytai Demografine raida tarp 1970 m ir 2006 m 1970 m sur 1985 m 1995 m 2003 m 2006 m 975 000 987 000 1 035 100 1 057 200 1 063 900 1 036 891Demografines raidos histogramaVoluines krastovaizdis Kamin Kasirskio rajoneAdministracinis suskirstymasVoluines sritis padalinta į 16 rajonu ir 4 srities pavaldumo miestus Voluines srities tarybos Juodai pazymetos rajono tarybos Vysnine spalva miestu tarybos nepriklausancios rajonamsVoluines laukai netoli OlykosSrities pavaldumo miestai Lietuviskai Ukrainietiskai Gyventoju skaiciusLuckas Luck 202 900Kovelis Kovel 66 8Novovolynskas Novovolinsk 52 6Voluines Vladimiras Volodimir Volinskij 37 9Srities tarbybos Lietuviskai Ukrainietiskai Administracinis centrasHorochivo rajonas Gorohivskij rajon Horokhivs kyi raion HorochivasIvanyciu rajonas Ivanichivskij rajon Ivanychivs kyi raion IvanyciaiKamin Kasirskio rajonas Kamin Kashirskij rajon Kamin Kashyrs kyi raion Kamin KasirskisKivercu rajonas Kivercivskij rajon Kivertsivs kyi raion KivercaiKovelio rajonas Kovelskij rajon Kovels kyi raion KovelisLokaciu rajonas Lokachinskij rajon Lokachyns kyi raion LokaciaiLucko rajonas Luckij rajon Luts kyi raion LuckasLiubesivo rajonas Lyubeshivskij rajon Lyubeshivs kyi raion LiubesivasLiubomilio rajonas Lyubomlskij rajon Lyubomls kyi raion LiubomilisManevyciu rajonas Manevickij rajon Manevyts kyi raion ManevyciaiRatnes rajonas Ratnivskij rajon Ratnivs kyi raion RatneRozysces rajonas Rozhishenskij rajon Rozhyshchens kyi raion RozysceSacko rajonas Shackij rajon Shats kyi raion SackasStaro Vyzivkos rajonas Starovizhivskij rajon Starovyzhivs kyi raion Stara VyzivkaTurijsko rajonas Turijskij rajon Turiys kyi raion TurijskasVoluines Vladimiro rajonas Volodimir Volinskij rajon Volodymyr Volynskyi raion Voluines VladimirasSrities pavaldumo miestai Lucko miesto taryba Lucka miskrada Lutska mis krada LuckasNovovolynsko miesto taryba Novovolinska miskrada Novovolyns ka mis krada Novovolynskas Rajonu tarybos Miestu tarybos Voluines sienosSrities pradzia kelyje H17 Lvovas LuckasUkrainos pasieniciu statomi spaudai Ustyluhe Voluine ribojasi su kitomis sritimis Lvovo sritimi pietuose Rivnes sritimi rytuose Kitomis valstybemis Baltarusija siaureje 205 km Lenkija vakaruose 190 km Automobiliu pasienio kontroles punktai Su Lenkija Ustyluhas Ustilug Jahodynas Yagodin Rymaciai Rimachi Izovas Izov Su Baltarusija Dolskas Dolsk Zabolotja Zabolottya Domanove Domanove Piscia Pisha Pulemecas Pulemec EkonomikaIsgaunama akmens anglis Voluines Lvovo angliu baiseinas Kivercu Kovelio Manceviciu rajonuose vystoma durpiu gavyba Voluines srityje ispletota lengvoji medzio apdirbimo masinu gamybos pramone Kovelyje gamnamos zemes ukio masinos Lucke automobiliai plastiko gaminiai Vladimire Rozysceje Manceviciuose baldu pramone Daugelyje miestu yra maisto pramones cukraus konservu pieno mesos įmoniu Auginami javai mieziai kvieciai cukriniai runkeliai linai bulves Sodininkyste ir darzininkyste Gyvulininkyste galvijai kiaules avys arkliai Ekonomikos rodikliai N rodiklis vienetai 20061 Prekiu eksportas mln JAV doleriu 336 62 Tarp visu Ukrainos sriciu 0 93 Prekiu importas mln JAV doleriu 645 64 Tarp visu Ukrainos sriciu 1 45 Eksporto importo saldo mln JAV doleriu 309 06 Kapitalines investicijos mln grivinu 2409 47 Vidutinis atlyginimas Grivinu 2007 01 01 8258 Vidutinis atlyginimas JAV doleriu 2007 01 01 163 4 Pagal Ukrainos statistikos komiteto duomenis Stambiausios įmones Stambiausios įmones Pavadinimas Pavadinimas Ukrainietiskai Logotipas Bustine ProdukcijaVolynkholding Volinholding Torcynas Lucko raj Ketcupai majonezaiLuAZ LuAZ Luckas Automobiliu gamybaElektrotermometrija Elektrotermometriya Luckas Vandens skaitikliu reguliatoriu bei pramoninu temperaturos jutikliu gamybaKovelSilMas KovelSilMash Kovelis Agronomine technikaSusisiekimasGreitkelis M07 Kijevas Liublinas ties Liubomiliu Kovelis yra paskutine gelezinkelio stotis Ukrainoje vaziuojant is Kijevo į Varsuva Lucke yra stambus karinis aerodromas kuris siuo metu aptarnauja tik karine aviacija ir privacius VIP klientus Automobiliu keliai srityje Marsrutas Didesni miestai srityje Ukrainietiska numeracija Tarptautine numeracija StatusasKijevas skp Jahodynas Maneviciai Kovelis Liubomilis M07 Tarptautinisskp Domanove skp Tereblecane Ratne Kovelis Luckas M19 E85 TarptautinisLvovas Luckas Horochivas H17 NacionalinisRivne skp Ustyluhas Voluines Volodymyras Torcinas Luckas H22 NacionalinisKeliu rodykle Bendras automobiliu keliu ilgis 6199 0 km Is ju su tvirta danga 5728 9 Bendras automobiliniu tiltu skaicius 386 Bendras gelelezinkeliu ilgis 604 1 km Bendras gelelezinkeliniu tiltu skaicius 134 Bendras troleibusu liniju ilgis 109 0 kmSvietimas ir kulturaSrityje veikia 14 aukstuju 30 profesiniu techniniu 824 bendrojo issilavinimo mokyklu Taip pat yra keturios projektines konstruktines organizacijos du moksliniai gamykliniai susivienijimai Srityje yra 2 teatrai 664 kulturos namai 579 bibiotekos ir 7 muziejai Turtinga Voluines istorinį palikima galima pazinti apsilankius muziejuje draustinyje Kazoku kapines kuris įamzina kazoku heroizma musyje 1651 m kuriam vadovavo Bogdanas Chmelnickis Voluineje kasmet pravedami meniniai fesvivaliai Kaledu misterija Poleses vasara su folkloru Ant Svitjazes bangu Lesios Ukrainkos muziejus Kovelio rajoneTurizmasBaznycia Lucke Bendras kulturiniu archeologiniu architekturos monumentalios vietoves skaicius 837 Pagal istorinius kulturinius ir archiologinius pavyzdzius sukurtas Lucko valstybinis istorinis architekturinis drastinis Įdomiausi architekturos ir archelogijos paminklai yra Kijevo Rusios periodo Uspenes soboras Uspenskij sobor 1160 Vasylkivo cerkve Vasilkivska cerkva XII XIX a Voluines Volodymyre Liubarto arba Aukstutine pilis Verhnij zamok XIII XIII a jezuitu vienuolynas 1539 1610 trituitu vienuolynas 1755 Lucke Sventyklos ir gyvenamuju namu likuciai V XIV a Heorhivo cerkve Georgiyivska cerkva 1264 Liubomile Lucko vartai 1630 Olykoje Zemutines pilies likuciai XIV XVII a Puzynes pastatas XVI XVIII Tarptautinis bendradarbiavimasVilniaus apskritis LietuvaTaip pat skaitykiteLuckas Olyka Lucko Volyn futbolo klubas Voluine UkrainaIsnasos Ukrainos gyventoju surasymas Suarchyvuotas originalas 2009 02 26 Nuoroda tikrinta 2008 11 21 http www ukrstat gov ua Ukrainos statistikos komitetas Saltiniai Lietuviskoji tarybine enciklopedija 12 tomas 379 psl 1984 m Vilnius Geografinis enciklopedinis zodynas 97 psl 1986 m Maskva NuorodosOficiali Voluines srities svetaine ukrainieciu rusu anglu kalbomis Lucko verslo svetaine ukrainieciu kalba Archyvuota kopija 2008 02 26 is Wayback Machine projekto Voluines srities zemelapiai rusu ir ukrainieciu kalba Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu