Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ternopilio sritis ukr Тернопільська область Ukrainos sritis šalies vakaruose Vakaruose ribojasi su Ivano Frankivsko ir L
Ternopilio sritis
Ternopilio sritis (ukr. Тернопільська область) – Ukrainos sritis šalies vakaruose. Vakaruose ribojasi su Ivano Frankivsko ir Lvovo, šiaurėje – su Rivnės, rytuose – su Chmelnyckio bei pietuose su – Černivcių sritimis. Administracinis centras – Ternopilis.
| Ternopilio sritis Тернопільська область | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Ukraina | ||||||
| Administracinis centras | Ternopilis | ||||||
| Rajonų | 17 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 1 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 17 | ||||||
| Įkūrimo data | 1939 m. gruodžio 4 d. | ||||||
| Gubernatorius | Volodymyras Trušas Володимир Труш | ||||||
| Gyventojų | 1 107 294 | ||||||
| Plotas | 13 823 km² | ||||||
| Tankumas | 80 žm./km² | ||||||
| Tel. kodas | 35 | ||||||
| Tinklalapis | Oficiali svetainė | ||||||
| Vikiteka | Ternopilio sritisVikiteka | ||||||
Geografija
Plotas
Srities plotas 13823 km², kas sudaro 2,29 % Ukrainos teritorijos.
Vandens telkiniai
Ternopilio sritimi teka 120 ilgesnių nei 10 km upių. Pagal priklausomybę baseinui pasiskirsto santykiu 4/5 – Dniestro, ir 1/5 – Pripetės. Ilgiausios upės – Zbručė (244 km), Seretas (218 km), Dniestras (215 km), Strypa (135 km), Zolota Lypa (85 km).
Zalyščykų rajone išsidėstęs Červonohorodsko krioklys (16 m).
Reljefas
Regionas išsidėstęs vakarinėje Podolės aukštumos dalyje. Aukščiausias srities taškas – Popelychos kalnas (443 m virš jūros lygio) Berežanų rajone. Žemiausias – Zbručės ir Dniestro santaka (116 m).
Srityje yra vienas ilgiausių pasaulyje Optimistinis urvas (ukr. Оптимістична печера).
Klimatas
Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra -5, liepos – 19 °C. Temperatūros rekordai – aukščiausia +38,8 °C užfiksuota Čortkive, žemiausia – 31,6°С – 1986–1987 m. Bilokrynycios kaime Kremenecio rajone. Per metus iškrinta 520–600 mm kritulių.
Augalija ir gyvūnija
Miškai užima apie 13.2% srities teritorijos. Didžiausi miškų masyvai regiono vakarinėje dalyje, Sereto, Zbručės, Strypos slėniuose. Miškus daugiausiai sudaro ąžuolai (50%), skroblai (18%), pušys (8,8%), eglės (6,5%).
Istorija
Dabartinės srities teritorija priklauso trim istoriniams-kultūriniams regionams: didžiausios vakarinės ir vidurinės dalys – Haličui, rytinė (su Pidvoločysko, Borščivo, Husjatyno miestais) – Podolei, teritorijos į šiaurę nuo Horynės upės – Voluinei.
Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų ukrainiečių apgyvendintos vakarinės žemės atiteko Austrijos imperijai. Šiose žemėse išskirtinai nuo rytinių, atitekusių Rusijos imperijai, buvo puoselėjamos ukrainiečių tradicijos. Po Pirmojo pasaulinio karo Haličo žemėse įkuriama Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika, trumpą laiką Respublikos vyriausybė posedžiavo Ternopilyje. Pralaimėjus nepriklausomybės kovas vakarinės ukrainiečių žemės atitenka lenkams, įkuriama Ternopilio vaivadija. Po Ribentropo-Molotovo pakto vakarines ukrainiečių žemės okupuoja Raudonoji armija.
Ternopilio sritis įkurta 1939 m. gruodžio 4 d. Ukrainos Tarybinės Socialistinės Respublikos sudėtyje. Antrojo pasaulinio karo metu 1941–1944 m. teritorija buvo okupuota Trečiojo Reicho kariuomenės. Karo ir pokario metu aktyviai vykdytas partizaninis pasipriešinimas.
1991-ųjų gruodžio 1 d. įvyko istorinis referendumas. Visiška dauguma, 98,67 %, pasisakė už Ukrainos pasitraukimą iš TSRS. Šiandien Ternopilio sritis – viena Ukrainos sudedamųjų dalių.
Administracinis suskirstymas
Didžiausi miestai
- Ternopilis
- (Čiortkovas)
- Kremenecis
Gyventojai
2006-aisiais srityje gyveno 1 107 294 gyventojų ir tai sudarė 2,37 % visų Ukrainos gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 42,5 %
- kaimo gyventojų − 47,5 %
Pagal tautybę gyventojai pasiskirsto:
- ukrainiečiai – 97,8 %
- rusai – 1,2 %
- kiti (lenkai, žydai) – 1 %
Srities vidutinis gyventojų tankumas – 83 žm./km².
Ekonomika
Žemės ūkis – tradiciškai svarbiausia srities ūkio šaka (sudaro virš 60% srities bendrojo vidaus produkto). Taip pat išvystyta maisto, mašinų gamybos, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų bei lengvoji pramonė. Didžiausias pramoninis centras – Ternopilis.
2008 metais Ternopilio srityje buvo užfiksuoti blogiausi tarp visų Ukrainos regionų vidutinio atlyginimo bei nedarbo rezultatai.
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 81,6 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,2 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 118,4 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,3 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | -36,8 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 1397,3 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 760 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 150,5 |
Susisiekimas
Turizmas
Ternopilio sritis turi išvystytą turizmo infrastruktūrą. Lankomi objektai: Počajivo lavros kompleksas, Podolės Skalos pilis, bažnyčia (kultūros paminklai XV–XVI a.), Skalato, Pidhaicių, Vyšneveco, Ternopilio miestai.
Podolės Melnycia („Zbručė“), Skomorochų, gyvenvietėse veikia turistinės bazės.
Tarptautinis bendradarbiavimas
- Tauragės apskritis, Lietuva
Taip pat skaitykite
- Ternopilis
- Ukraina
Nuorodos
Oficiali srities svetainė (ukr., angl. k.) Archyvuota kopija 2012-12-05 iš archive.today == Šaltiniai ==
Archyvuota kopija 2012-12-05 iš archive.today
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ternopilio sritis, Kas yra Ternopilio sritis? Ką reiškia Ternopilio sritis?
Ternopilio sritis ukr Ternopilska oblast Ukrainos sritis salies vakaruose Vakaruose ribojasi su Ivano Frankivsko ir Lvovo siaureje su Rivnes rytuose su Chmelnyckio bei pietuose su Cernivciu sritimis Administracinis centras Ternopilis Ternopilio sritis Ternopilska oblastValstybe UkrainaAdministracinis centras TernopilisRajonu 17Srities pavaldumo miestai 1Rajono pavaldumo miestai 17Įkurimo data 1939 m gruodzio 4 d Gubernatorius Volodymyras Trusas Volodimir TrushGyventoju 2006 1 107 294Plotas 13 823 km Tankumas 2006 80 zm km Tel kodas 35Tinklalapis Oficiali svetaineVikiteka Ternopilio sritisVikitekaGeografijaStrypos upePlotas Srities plotas 13823 km kas sudaro 2 29 Ukrainos teritorijos Vandens telkiniai Ternopilio sritimi teka 120 ilgesniu nei 10 km upiu Pagal priklausomybe baseinui pasiskirsto santykiu 4 5 Dniestro ir 1 5 Pripetes Ilgiausios upes Zbruce 244 km Seretas 218 km Dniestras 215 km Strypa 135 km Zolota Lypa 85 km Zalyscyku rajone issidestes Cervonohorodsko krioklys 16 m Reljefas Regionas issidestes vakarineje Podoles aukstumos dalyje Auksciausias srities taskas Popelychos kalnas 443 m virs juros lygio Berezanu rajone Zemiausias Zbruces ir Dniestro santaka 116 m Srityje yra vienas ilgiausiu pasaulyje Optimistinis urvas ukr Optimistichna pechera Klimatas Vidutiniu platumu zemyninis klimatas Sausio vidutine temperatura 5 liepos 19 C Temperaturos rekordai auksciausia 38 8 C uzfiksuota Cortkive zemiausia 31 6 S 1986 1987 m Bilokrynycios kaime Kremenecio rajone Per metus iskrinta 520 600 mm krituliu Augalija ir gyvunija Miskai uzima apie 13 2 srities teritorijos Didziausi misku masyvai regiono vakarineje dalyje Sereto Zbruces Strypos sleniuose Miskus daugiausiai sudaro azuolai 50 skroblai 18 pusys 8 8 egles 6 5 IstorijaTernapolio srities Okopu kaimo baznycioje islikusi polichromine tapyba Lietuvos Vytis ir Lenkijos Erelis Dabartines srities teritorija priklauso trim istoriniams kulturiniams regionams didziausios vakarines ir vidurines dalys Halicui rytine su Pidvolocysko Borscivo Husjatyno miestais Podolei teritorijos į siaure nuo Horynes upes Voluinei Po Abieju Tautu Respublikos padalijimu ukrainieciu apgyvendintos vakarines zemes atiteko Austrijos imperijai Siose zemese isskirtinai nuo rytiniu atitekusiu Rusijos imperijai buvo puoselejamos ukrainieciu tradicijos Po Pirmojo pasaulinio karo Halico zemese įkuriama Vakaru Ukrainos Liaudies Respublika trumpa laika Respublikos vyriausybe posedziavo Ternopilyje Pralaimejus nepriklausomybes kovas vakarines ukrainieciu zemes atitenka lenkams įkuriama Ternopilio vaivadija Po Ribentropo Molotovo pakto vakarines ukrainieciu zemes okupuoja Raudonoji armija Ternopilio sritis įkurta 1939 m gruodzio 4 d Ukrainos Tarybines Socialistines Respublikos sudetyje Antrojo pasaulinio karo metu 1941 1944 m teritorija buvo okupuota Treciojo Reicho kariuomenes Karo ir pokario metu aktyviai vykdytas partizaninis pasipriesinimas 1991 uju gruodzio 1 d įvyko istorinis referendumas Visiska dauguma 98 67 pasisake uz Ukrainos pasitraukima is TSRS Siandien Ternopilio sritis viena Ukrainos sudedamuju daliu Administracinis suskirstymasDidziausi miestai Ternopilis Ciortkovas KremenecisGyventojaiBerezanu miestas 2006 aisiais srityje gyveno 1 107 294 gyventoju ir tai sudare 2 37 visu Ukrainos gyventoju Tarp ju miesto gyventoju 42 5 kaimo gyventoju 47 5 Pagal tautybe gyventojai pasiskirsto ukrainieciai 97 8 rusai 1 2 kiti lenkai zydai 1 Srities vidutinis gyventoju tankumas 83 zm km EkonomikaZemes ukis tradiciskai svarbiausia srities ukio saka sudaro virs 60 srities bendrojo vidaus produkto Taip pat isvystyta maisto masinu gamybos metalo apdirbimo statybiniu medziagu bei lengvoji pramone Didziausias pramoninis centras Ternopilis 2008 metais Ternopilio srityje buvo uzfiksuoti blogiausi tarp visu Ukrainos regionu vidutinio atlyginimo bei nedarbo rezultatai N rodiklis vienetai 20061 Prekiu eksportas mln JAV doleriu 81 62 Tarp visu Ukrainos sriciu 0 23 Prekiu importas mln JAV doleriu 118 44 Tarp visu Ukrainos sriciu 0 35 Eksporto importo saldo mln JAV doleriu 36 86 Kapitalines investicijos mln grivinu 1397 37 Vidutinis atlyginimas Grivinu 2007 01 01 7608 Vidutinis atlyginimas JAV doleriu 2007 01 01 150 5SusisiekimasGreitkelis M12Automobiliu keliai srityje Marsrutas Didesni miestai srityje Ukrainietiska numeracija Tarptautine numeracija StatusasStryjus Znamenka Ternopils M12 Tarptautinisskp Domanove skp Tereblecane Kremenecis Ternopilis M19 E85 TarptautinisLvovas Ternopilis H02 NacionalinisIvano Frankivskas Ternopilis H18 NacionalinisTurizmasPocajivo lavra Ternopilio sritis turi isvystyta turizmo infrastruktura Lankomi objektai Pocajivo lavros kompleksas Podoles Skalos pilis baznycia kulturos paminklai XV XVI a Skalato Pidhaiciu Vysneveco Ternopilio miestai Podoles Melnycia Zbruce Skomorochu gyvenvietese veikia turistines bazes Tarptautinis bendradarbiavimasTaurages apskritis LietuvaTaip pat skaitykiteTernopilis UkrainaNuorodosOficiali srities svetaine ukr angl k Archyvuota kopija 2012 12 05 is archive today Saltiniai Archyvuota kopija 2012 12 05 is archive today