Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos kultūros paminklų apsauga Lietuvos valstybės kontroliuojama kultūros paminklų apsaugos sistema architektūros da
Lietuvos kultūros paminklų apsauga
Lietuvos kultūros paminklų apsauga – Lietuvos valstybės kontroliuojama kultūros paminklų apsaugos sistema architektūros, dailės, archeologijos, istorijos bei kitam kultūros paveldui apsaugoti nuo sunaikinimo, jį panaudoti visuomenės reikmėms ar kaip turizmo objektus.
Istorija
Lietuvoje kultūros paminklų apsaugos ištakos siejamos su E. Tiškevičiaus 1855 m. įsteigtos Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikla, šios komisijos įsteigtu Senienų muziejumi. Fiodoras Pokrovskis paskelbė pirmuosius Vilniaus (1893 m.), Gardino (1895 m.) ir Kauno (1899 m.) gubernijų archeologijos paminklų žemėlapius. XIX a. imta domėtis , XX a. pradžioje pradėta rūpintis architektūros paminklais; 1902–1912 m. restauruotos Vilniaus Šv. Onos bažnyčia, Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, 1905 m. šiek tiek konservuoti Trakų salos pilies priešpilio bokštai.
Prie kultūros paminklų saugojimo prisidėjo ir 1907 m. įsteigta Lietuvių mokslo draugija. Jos pastangomis buvo išsaugotos Vilniaus Aukštutinės pilies liekanos. Kultūros paminklų apsauga taip pat rūpinosi , įkurta 1907 m. ir Lietuvių dailės draugija, įkurta 1907 m., kuri puoselėjo lietuvių tradicinį meną.
Sisteminga kultūros paminklų apsauga pradėta nuo 1919 m., kai Lietuvos vyriausybė priėmė Valstybės archeologijos komisijos įstatymą. Archeologijos, architektūros ir dailės paminklų apsauga bei tyrimu ėmė rūpintis , įsteigta 1919 m. prie Švietimo ministerijos, jai vadovavo Tadas Daugirdas, Eduardas Volteris, Augustinas Janulaitis. 1934 m. prie Švietimo ministerijos ėmė veikti Senovės paminklų apsaugos referentūra, 1936 m. kultūros paminklų apsauga perduota Vytauto Didžiojo kultūros muziejui, kuris registravo daugiausia archeologijos ir architektūros paminklus. Dailės paminklais rūpinosi Čiurlionio galerija, Vytauto Didžiojo kultūros muziejus, kraštotyros muziejai, kurie kaupė medžiagą, juos populiarino.
1940 m. birželio mėn. TSRS okupavus Lietuvą Liaudies vyriausybė rūpinosi, kad nacionalizuoti kultūros paminklai nebūtų išgrobstyti, 1940 m. liepos 20 d. ji priėmė Kultūros paminklų apsaugos įstatymą, prie Švietimo liaudies komisariato buvo įkurta Kultūros paminklų apsaugos įstaiga, kuri inventorizavo daug kultūros vertybių nacionalizuotuose dvaruose ir perdavė jas muziejams – tai sustabdė jų vežimą į TSRS muziejus, užsienį. Labiausiai nukentėjo žydų kultūros paveldas. Buvo uždarytos kultūros įstaigos, nacionalizuoti knygynai, daugiau kaip 200 religinių pastatų – sinagogų, ješivų, rabinų namų. Nacių okupacijos metais buvo uždarytas Š. Anskio istorijos–etnografijos muziejus, konfiskuotas Žydų istorijos ir etninės draugijos turtas, naikintos knygos, žurnalai, laikraščiai. 1941–1944 m. išgrobti svarbiausi žydų kultūros centrai – , , Kauno ir Vilniaus žydų muziejai. Dauguma vertybių išvežta į Frankfurtą prie Maino.
1944 m. TSRS vėl okupavus Lietuvą aktyviai vykdyta kultūros paminklų naikinimo politika. Kolektyvizacijos laikotarpiu padaryta daug žalos kaimo kultūros paveldui – sunaikinti ištisi kaimai ir jų kapinaitės, nugriauta daug sakralinių statinių, išardyti dvarai, iš jų išgrobtos kultūros ir meno vertybės, sunaikinti dvarų parkai ir tvenkiniai, nugriauta daugybė pakelės kryžių ir koplytstulpių. Uždarytose bažnyčiose steigti muziejai, rengti koncertai, įrengti sandėliai (Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia, Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia arba Bernardinų bažnyčia). Uždaryti ir nuniokoti vienuolynai. 1950 m. Kaune susprogdinta Laisvės statula, Nežinomojo kareivio kapas ir daug kitų skulptūrų Karo muziejaus kiemelyje, Vilniuje nuo Arkikatedros bazilikos nugriautos šventųjų skulptūros. Šeštojo dešimtmečio pradžioje sunaikintos senosios ir jame buvęs paminklas „Žuvusiems už Tėvynę“, nugriauti beveik visi istorijos paminklai, daugiausia susiję su Lietuvos nepriklausomybe; Vilniuje susprogdintas Trijų kryžių paminklas. Sunaikinta žydų kapinių, tarp jų – Vilniaus senosios (prie dab. Sporto rūmų), buvusių Olandų g. kapinių teritorija užstatyta gyvenamaisiais ir ritualinių paslaugų pastatais, antkapiniai paminklai panaudoti Tauro kalno laiptams įrengti. 1955–1957 m. nugriauta per karą nukentėjusi Vilniaus Didžioji sinagoga, jos vietoje pastatytas vaikų darželis. Rengiant TSRS kariuomenės poligonus pasienio zonose sunaikinta archeologijos paminklų – dab. Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje buvo sunaikinti Kurmaičių piliakalnis ir Mišučių piliakalnis, , Mažeikių rajono savivaldybėje – .
Kultūros paminklų apsaugos kūrimas
Po karo istorijos ir archeologijos paminklų apsauga formaliai rūpinosi Kultūros ir švietimo įstaigų komitetas, dailės paminklų – Meno reikalų valdyba. Nuo 1953 m. kultūros paminklų apsauga perduota kultūros ministerijai. Architektūros paminklų apsaugą 1949–1956 m. vykdė architektūros reikalų valdyba, nuo 1956 m. – Valstybinio statybos reikalų komiteto architektūros paminklų apsaugos inspekcija. 1963 m. visų paminklų apsaugą perėmė Muziejų ir kultūros paminklų apsaugos valdyba prie LTSR kultūros ministerijos. 1958–1972 m. sudarytas respublikinės ir vietinės reikšmės istorijos, archeologijos, architektūros ir dailės paminklų sąrašas, 1973 m. išleistas Lietuvos TSR kultūros paminklų atlasas.
1967 m. priimtas antrasis, 1977 m. – trečiasis LTSR kultūros paminklų apsaugos įstatymas. 1967 m. įstatymu iš esmės buvo sukurta paminklų apsaugos ir tvarkymo valstybės sistema, kuri veikė iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. 1967 m. įkurta organizavo paminklų apskaitą, juos inventorizavo, metodiškai vadovavo paminklų apsaugos darbams. Rajonuose ir miestuose kultūros paminklų apsauga rūpinosi vykdomųjų komitetų kultūros skyriai (Vilniuje – valdyba). Rajonuose nuo 1975 m. dirbo vyr. paminklų apsaugos metodininkai, turintys valstybės inspektoriaus teises. Prie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vykdomųjų komitetų 1966–1970 m. įkurtos paminklų apsaugos inspekcijos, Kauno istorijos ir Šiaulių Aušros muziejuose, veikė paminklų apsaugos metodiniai centrai.
Aktyviai veikė LTSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, įkurta 1961 m. Pradėta intensyviau tvarkyti paminklus – juos konservuoti, restauruoti, regeneruoti, rekonstruoti. 1950 m. įsteigta pirmoji Lietuvoje speciali paminklų restauravimo organizacija – Mokslinė restauracinė gamybinė dirbtuvė. 1975 m. ji pertvarkyta į Respublikinį kultūros paminklų restauravimo trestą; jam priklausė , įkurtas 1969 m. Vilniuje, skyriai Kaune ir Klaipėdoje, 5 zoninės restauravimo dirbtuvės Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Trakuose ir Biržuose, Meno kūrinių restauravimo aikštelė, įkurta 1975 m. Vilniuje.
Vieni reikšmingiausių paminklotvarkos darbų buvo urbanistikos paminklų – Lietuvos senamiesčių rekonstrukcija ir regeneracija. 1958 m. Vilniaus senamiesčio rekonstrukcijos projektas buvo pirmasis ir pranoko vėlesnius tokio pobūdžio projektus TSRS, vėliau buvo parengti dar keturių senamiesčių rekonstrukcijos projektai; jie, vėliau regeneracijos projektai sudarė senamiesčių kompleksinio tvarkymo prielaidą.
Atkūrus nepriklausomybę
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pertvarkyta kultūros paminklų apsaugos sistema. 1990 m. įkurtas Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (vėliau – Paminklotvarkos departamentas prie Statybos ir urbanistikos ministerijos), kuris rengė ir įgyvendino valstybės strategiją dėl istorijos ir kultūros paminklų apskaitos, apsaugos, mokslinių tyrimų ir restauravimo. 1990 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcijos laikinąjį įstatymą ir įkūrė kultūros paveldo inspekciją (generalinis direktorius Naglis Puteikis). Įkūrus šias įstaigas kultūros vertybių apsaugos vykdymas buvo atskirtas nuo jos kontrolės. 1991 m. įkurtas Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (dab. Kultūros paveldo centras) vykdė istorijos ir kultūros vertybių paiešką ir apskaitą, atliko materialiojo kultūros paveldo mokslinius tyrimus. 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas.
Remiantis Vakarų Europos šalių (Švedija, Prancūzija) patirtimi 1994 m. priimtas Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (veikė 1995–2005 m.), kuris pakeitė iki tol galiojusią kultūros paminklų apsaugos sistemą. Pagal šį įstatymą kultūros vertybių apsaugos politikos formavimas ir šios politikos įgyvendinimo kontrolė buvo patikėta Valstybinei paminklosaugos komisijai, įsteigtai 1995 m. Kultūros vertybių apsaugos valstybės valdymo funkcija vykdyti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos valstybine politiką ir rengti jos strategijos metmenis perduota kultūros vertybių apsaugos departamentui (dab. Kultūros paveldo departamentas). 1996 m. priimtas Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Lietuva ratifikavo visas UNESCO, Europos Tarybos ir kitas tarptautines konvencijas ir sutartis dėl kultūros paminklų apsaugos.
2005 m. pradėjo veikti 2004 m. priimti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymai. Remiantis šiais įstatymais kultūros paveldo departamente įsteigti kultūros paminklų apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės skyriai, Valstybinė paminklosaugos komisija pertvarkyta į Valstybinę kultūros paveldo komisiją.
Literatūra
- Algimantas Miškinis. Kultūros paveldas ir jo apsaugos bei tvarkymo programa /Kultūros kongresas, Vilnius 1991
- . Lietuvos Respublikos kultūros paveldo naikinimas / Kultūros paminklai, 1998 Nr. 5
- Žydų kultūros paveldo netektys okupacijų metais / Kultūros paminklai, Nr. 6 2000
- Jonas Glemža. Paminklosaugos raida Lietuvoje / Kultūros paminklai, 2000 Nr. 7
- Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga ir tvarkymas. Vilnius, 2002
- Lietuvos kultūra sovietinės ideologijos nelaisvėje 1940–1990, Vilnius, 2005.
Šaltiniai
- Diana Varnaitė. Lietuvos kultūros paminklų apsauga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 238 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos kultūros paminklų apsauga, Kas yra Lietuvos kultūros paminklų apsauga? Ką reiškia Lietuvos kultūros paminklų apsauga?
Lietuvos kulturos paminklu apsauga Lietuvos valstybes kontroliuojama kulturos paminklu apsaugos sistema architekturos dailes archeologijos istorijos bei kitam kulturos paveldui apsaugoti nuo sunaikinimo jį panaudoti visuomenes reikmems ar kaip turizmo objektus IstorijaLietuvoje kulturos paminklu apsaugos istakos siejamos su E Tiskeviciaus 1855 m įsteigtos Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos veikla sios komisijos įsteigtu Senienu muziejumi Fiodoras Pokrovskis paskelbe pirmuosius Vilniaus 1893 m Gardino 1895 m ir Kauno 1899 m guberniju archeologijos paminklu zemelapius XIX a imta dometis XX a pradzioje pradeta rupintis architekturos paminklais 1902 1912 m restauruotos Vilniaus Sv Onos baznycia Vilniaus Sv arkangelo Mykolo baznycia 1905 m siek tiek konservuoti Traku salos pilies priespilio bokstai Prie kulturos paminklu saugojimo prisidejo ir 1907 m įsteigta Lietuviu mokslo draugija Jos pastangomis buvo issaugotos Vilniaus Aukstutines pilies liekanos Kulturos paminklu apsauga taip pat rupinosi įkurta 1907 m ir Lietuviu dailes draugija įkurta 1907 m kuri puoselejo lietuviu tradicinį mena Sisteminga kulturos paminklu apsauga pradeta nuo 1919 m kai Lietuvos vyriausybe prieme Valstybes archeologijos komisijos įstatyma Archeologijos architekturos ir dailes paminklu apsauga bei tyrimu eme rupintis įsteigta 1919 m prie Svietimo ministerijos jai vadovavo Tadas Daugirdas Eduardas Volteris Augustinas Janulaitis 1934 m prie Svietimo ministerijos eme veikti Senoves paminklu apsaugos referentura 1936 m kulturos paminklu apsauga perduota Vytauto Didziojo kulturos muziejui kuris registravo daugiausia archeologijos ir architekturos paminklus Dailes paminklais rupinosi Ciurlionio galerija Vytauto Didziojo kulturos muziejus krastotyros muziejai kurie kaupe medziaga juos populiarino 1940 m birzelio men TSRS okupavus Lietuva Liaudies vyriausybe rupinosi kad nacionalizuoti kulturos paminklai nebutu isgrobstyti 1940 m liepos 20 d ji prieme Kulturos paminklu apsaugos įstatyma prie Svietimo liaudies komisariato buvo įkurta Kulturos paminklu apsaugos įstaiga kuri inventorizavo daug kulturos vertybiu nacionalizuotuose dvaruose ir perdave jas muziejams tai sustabde ju vezima į TSRS muziejus uzsienį Labiausiai nukentejo zydu kulturos paveldas Buvo uzdarytos kulturos įstaigos nacionalizuoti knygynai daugiau kaip 200 religiniu pastatu sinagogu jesivu rabinu namu Naciu okupacijos metais buvo uzdarytas S Anskio istorijos etnografijos muziejus konfiskuotas Zydu istorijos ir etnines draugijos turtas naikintos knygos zurnalai laikrasciai 1941 1944 m isgrobti svarbiausi zydu kulturos centrai Kauno ir Vilniaus zydu muziejai Dauguma vertybiu isvezta į Frankfurta prie Maino 1944 m TSRS vel okupavus Lietuva aktyviai vykdyta kulturos paminklu naikinimo politika Kolektyvizacijos laikotarpiu padaryta daug zalos kaimo kulturos paveldui sunaikinti istisi kaimai ir ju kapinaites nugriauta daug sakraliniu statiniu isardyti dvarai is ju isgrobtos kulturos ir meno vertybes sunaikinti dvaru parkai ir tvenkiniai nugriauta daugybe pakeles kryziu ir koplytstulpiu Uzdarytose baznyciose steigti muziejai rengti koncertai įrengti sandeliai Kedainiu evangeliku reformatu baznycia Vilniaus Sv Pranciskaus Asyziecio baznycia arba Bernardinu baznycia Uzdaryti ir nuniokoti vienuolynai 1950 m Kaune susprogdinta Laisves statula Nezinomojo kareivio kapas ir daug kitu skulpturu Karo muziejaus kiemelyje Vilniuje nuo Arkikatedros bazilikos nugriautos sventuju skulpturos Sestojo desimtmecio pradzioje sunaikintos senosios ir jame buves paminklas Zuvusiems uz Tevyne nugriauti beveik visi istorijos paminklai daugiausia susije su Lietuvos nepriklausomybe Vilniuje susprogdintas Triju kryziu paminklas Sunaikinta zydu kapiniu tarp ju Vilniaus senosios prie dab Sporto rumu buvusiu Olandu g kapiniu teritorija uzstatyta gyvenamaisiais ir ritualiniu paslaugu pastatais antkapiniai paminklai panaudoti Tauro kalno laiptams įrengti 1955 1957 m nugriauta per kara nukentejusi Vilniaus Didzioji sinagoga jos vietoje pastatytas vaiku darzelis Rengiant TSRS kariuomenes poligonus pasienio zonose sunaikinta archeologijos paminklu dab Kretingos rajono savivaldybes teritorijoje buvo sunaikinti Kurmaiciu piliakalnis ir Misuciu piliakalnis Mazeikiu rajono savivaldybeje Kulturos paminklu apsaugos kurimasPo karo istorijos ir archeologijos paminklu apsauga formaliai rupinosi Kulturos ir svietimo įstaigu komitetas dailes paminklu Meno reikalu valdyba Nuo 1953 m kulturos paminklu apsauga perduota kulturos ministerijai Architekturos paminklu apsauga 1949 1956 m vykde architekturos reikalu valdyba nuo 1956 m Valstybinio statybos reikalu komiteto architekturos paminklu apsaugos inspekcija 1963 m visu paminklu apsauga pereme Muzieju ir kulturos paminklu apsaugos valdyba prie LTSR kulturos ministerijos 1958 1972 m sudarytas respublikines ir vietines reiksmes istorijos archeologijos architekturos ir dailes paminklu sarasas 1973 m isleistas Lietuvos TSR kulturos paminklu atlasas 1967 m priimtas antrasis 1977 m treciasis LTSR kulturos paminklu apsaugos įstatymas 1967 m įstatymu is esmes buvo sukurta paminklu apsaugos ir tvarkymo valstybes sistema kuri veike iki Lietuvos nepriklausomybes atkurimo 1967 m įkurta organizavo paminklu apskaita juos inventorizavo metodiskai vadovavo paminklu apsaugos darbams Rajonuose ir miestuose kulturos paminklu apsauga rupinosi vykdomuju komitetu kulturos skyriai Vilniuje valdyba Rajonuose nuo 1975 m dirbo vyr paminklu apsaugos metodininkai turintys valstybes inspektoriaus teises Prie Vilniaus Kauno ir Klaipedos vykdomuju komitetu 1966 1970 m įkurtos paminklu apsaugos inspekcijos Kauno istorijos ir Siauliu Ausros muziejuose veike paminklu apsaugos metodiniai centrai Aktyviai veike LTSR paminklu apsaugos ir krastotyros draugija įkurta 1961 m Pradeta intensyviau tvarkyti paminklus juos konservuoti restauruoti regeneruoti rekonstruoti 1950 m įsteigta pirmoji Lietuvoje speciali paminklu restauravimo organizacija Moksline restauracine gamybine dirbtuve 1975 m ji pertvarkyta į Respublikinį kulturos paminklu restauravimo tresta jam priklause įkurtas 1969 m Vilniuje skyriai Kaune ir Klaipedoje 5 zonines restauravimo dirbtuves Vilniuje Kaune Klaipedoje Trakuose ir Birzuose Meno kuriniu restauravimo aikstele įkurta 1975 m Vilniuje Vieni reiksmingiausiu paminklotvarkos darbu buvo urbanistikos paminklu Lietuvos senamiesciu rekonstrukcija ir regeneracija 1958 m Vilniaus senamiescio rekonstrukcijos projektas buvo pirmasis ir pranoko velesnius tokio pobudzio projektus TSRS veliau buvo parengti dar keturiu senamiesciu rekonstrukcijos projektai jie veliau regeneracijos projektai sudare senamiesciu kompleksinio tvarkymo prielaida Atkurus nepriklausomybe1990 m atkurus Lietuvos nepriklausomybe pertvarkyta kulturos paminklu apsaugos sistema 1990 m įkurtas Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybes veliau Paminklotvarkos departamentas prie Statybos ir urbanistikos ministerijos kuris renge ir įgyvendino valstybes strategija del istorijos ir kulturos paminklu apskaitos apsaugos moksliniu tyrimu ir restauravimo 1990 m Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba prieme Lietuvos Respublikos kulturos paveldo inspekcijos laikinajį įstatyma ir įkure kulturos paveldo inspekcija generalinis direktorius Naglis Puteikis Įkurus sias įstaigas kulturos vertybiu apsaugos vykdymas buvo atskirtas nuo jos kontroles 1991 m įkurtas Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras dab Kulturos paveldo centras vykde istorijos ir kulturos vertybiu paieska ir apskaita atliko materialiojo kulturos paveldo mokslinius tyrimus 1993 m priimtas Lietuvos Respublikos saugomu teritoriju įstatymas Remiantis Vakaru Europos saliu Svedija Prancuzija patirtimi 1994 m priimtas Nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos įstatymas veike 1995 2005 m kuris pakeite iki tol galiojusia kulturos paminklu apsaugos sistema Pagal sį įstatyma kulturos vertybiu apsaugos politikos formavimas ir sios politikos įgyvendinimo kontrole buvo patiketa Valstybinei paminklosaugos komisijai įsteigtai 1995 m Kulturos vertybiu apsaugos valstybes valdymo funkcija vykdyti nekilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos valstybine politika ir rengti jos strategijos metmenis perduota kulturos vertybiu apsaugos departamentui dab Kulturos paveldo departamentas 1996 m priimtas Kilnojamuju kulturos vertybiu apsaugos įstatymas Lietuva ratifikavo visas UNESCO Europos Tarybos ir kitas tarptautines konvencijas ir sutartis del kulturos paminklu apsaugos 2005 m pradejo veikti 2004 m priimti Nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos ir Valstybines kulturos paveldo komisijos įstatymai Remiantis siais įstatymais kulturos paveldo departamente įsteigti kulturos paminklu apskaitos paveldotvarkos ir kontroles skyriai Valstybine paminklosaugos komisija pertvarkyta į Valstybine kulturos paveldo komisija LiteraturaAlgimantas Miskinis Kulturos paveldas ir jo apsaugos bei tvarkymo programa Kulturos kongresas Vilnius 1991 Lietuvos Respublikos kulturos paveldo naikinimas Kulturos paminklai 1998 Nr 5 Zydu kulturos paveldo netektys okupaciju metais Kulturos paminklai Nr 6 2000 Jonas Glemza Paminklosaugos raida Lietuvoje Kulturos paminklai 2000 Nr 7 Nekilnojamojo kulturos paveldo apsauga ir tvarkymas Vilnius 2002 Lietuvos kultura sovietines ideologijos nelaisveje 1940 1990 Vilnius 2005 SaltiniaiDiana Varnaite Lietuvos kulturos paminklu apsauga Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 238 psl