Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvių dailės draugija dailininkų ir kitų kultūros veikėjų organizacija veikusi 1907 1914 m Vilniuje ir 1926 1928 m Ka
Lietuvių dailės draugija
Lietuvių dailės draugija – dailininkų ir kitų kultūros veikėjų organizacija, veikusi 1907–1914 m. Vilniuje ir 1926–1928 m. Kaune. Įsteigta 1907 m. rugsėjo 2 d. Vilniuje P. Rimšos, A. Žmuidzinavičiaus (pirmininkas), A. Jaroševičiaus iniciatyva.
Ištakos
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pirmoji lietuvių dailės paroda.
1904 m. vasario 27 d. Krokuvoje dailę studijavę Adomas Varnas, , , Ignas Šlapelis ir universiteto studentai Juozapas Albinas Herbačiauskas, Sofija Kymantaitė ir kiti įkūrė „Rūtos“ draugiją. Metų pabaigoje į jos veiklą įsitraukė Petras Rimša. Šioje draugijoje ir gimė idėja organizacijos, kuri vienytų įvairiuose Europos meno centruose gyvenančius ir studijuojančius menininkus lietuvius, remtų juos materialiai tiek moksle, tiek kūryboje, rūpintųsi parodų organizavimu ir dailės leidinių spausdinimu. Pirmasis šią idėją viešai išsakė P. Rimša straipsnyje, išspausdintame „Vilniaus žiniose“ 1906 m. kovo 24 d. (nauju stiliumi – balandžio 6 d.). Autorius, rašydamas apie bendrąsias tokios draugijos būtinumo prielaidas, numatė ir konkrečią organizacinę formą – parodą, jos struktūrą (tapyba, skulptūra ir tautodailė) ir vietą („Vilniuje, mūsų sostapilyje“). Kiek vėliau taip pat „Vilniaus žiniose“ šiai minčiai pritarė Antanas Žmuidzinavičius, išryškinęs augančio meninio sąjūdžio reikšmę ir apibūdinęs būsimos parodos tikslą: „duoti gyvenimo pradžią mūsų dailei tarp kitų tautų dailės“, nes „ir pas lietuvius dailė egzistuoja“. Parėmė šią idėją ir dailininkas Antanas Jaroševičius, rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kiti.
Spaudoje išryškėjus teigiamai nuomonei, 1906 m. vasarą į Vilnių iš Paryžiaus lietuvių dailės parodos reikalais atvyko A. Žmuidzinavičius. Jo iniciatyva buvo suburta parodos rengimo grupė. 1906 m. spalio 15 (28) d. „Vilniaus žinių“ redakcijoje įvyko pirmasis jos posėdis, sudarytas komitetas, į kurį įėjo dr. Jonas Basanavičius (išrinktas pirmininku), „Vilniaus žinių“ leidėjas inžinierius Petras Vileišis, gydytojas Antanas Vileišis, advokatas Jonas Vileišis, kunigai Juozapas Kukta ir Vladas Mironas, literatas Kazys Puida ir dailininkas A. Žmuidzinavičius. Komitetas paskelbė „Atsišaukimą į visuomenę“, kuriuo kvietė į būsimą parodą siųsti eksponatus bei remti renginį aukomis. Buvo išsiuntinėti kvietimai lietuvių kilmės dailininkams visais jų žinomais adresais, pranešimai lietuvių draugijoms užsienyje, didžiausių Prancūzijos, Anglijos, JAV, Rusijos ir Lenkijos laikraščių redakcijoms.
Dailininkai netruko atsiliepti, jie siuntė savo kūrinius, o provincijos inteligentai ir dvasininkai rinko parodai skirtus liaudies amatų dirbinius. Su P. Vileišiu susitarus dėl patalpų neseniai pastatytuose rūmuose Antakalnyje (dab. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) ir sukaupus pakankamai eksponatų, prasidėjo parodos rengimo darbai. Parodos organizatorims dailininkai M. K. Čiurlioniui, A. Žmuidzinavičiui, P. Rimšai talkino jaunos gydytojos ir , literatė Ona Pleirytė-Puidienė. Pirmoji lietuvių dailės paroda atidaryta 1906 m. gruodžio 27 d. (1907 m. sausio 9 d.) ir veikė iki 1907 m. vasario 15 d. (kovo 1 d.). Ji turėjo didelį pasisekimą: ją aplankė per du tūkstančius žiūrovų, ne mažesnis buvo spaudos dėmesys. Parodoje dalyvavo 23 profesionalūs dailininkai, architektai ir 68 kaimo meistrai. Buvo eksponuota 242 aliejumi tapyti kūriniai ir akvarelės, piešiniai, architektūros projektai, skulptūros darbai ir 206 tautodailės dirbiniai.
Draugijos steigimas
Parodos pasisekimas padėjo įgyvendinti jau kelerius metus puoselėtą idėją – įsteigti dailininkus vienijančią draugiją. 1907 m. pavasarį A. Žmuidzinavičius, M. K. Čiurlionis, P. Rimša ir advokatas J. Vileišis parengė būsimos draugijos įstatus. Rugsėjo 2 (15) d. sušauktas steigiamasis draugijos posėdis, kuriame įregistruoti pirmieji 15 narių ir išrinkta valdyba: pirmininku tapo A. Žmuidzinavičius, sekretoriumi – J. Vileišis, iždininke – S. Gimbutaitė, nariais – M. K. Čiurlionis ir P. Rimša. Bendrieji šio susivienijimo tikslai buvo suformuluoti įstatuose :
- plėtoti ir lavinti lietuvių dailę;
- vienyti ir artinti visų dailės šakų artistus;
- teikti medžiagiškąją ir doriškąją pagelbą artistams ir dailininkams, ypač tiems, kurie nori lavinties savo specijališkumuose;
- lavinti dailės skonį tarp Lietuvos žmonių;
- rinkti dailės darbus įvairiuose žmonių tvermės apsireiškimuose.
Nariais galėjo būti visi, prijaučiantys draugijos siekiams bei norintys dalyvauti jos veikloje, sumokėję nario mokestį ir pasirengę draugiją remti finansiškai. Ankstyvuoju savo veiklos laikotarpiu Lietuvių dailės draugija vienijo 369 narius. Dauguma jų buvo įvairių profesijų žmonės: mokytojai, teisininkai, gydytojai, dvasininkai, pramonininkai, finansininkai, gyvenę ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Rusijoje, Latvijoje, Estijoje. Pačių dailininkų draugijoje buvo 21. A. Žmuidzinavičius draugijos valdybos pirmininku išbuvo juo per visą draugijos veikimo laikotarpį iki 1915 m. ir 1926–1928 m.
Veikla
Lietuvių dailės draugija surengė 11 apžvalginių dailės parodų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, 1910 m. Rygoje ir dvi M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Vilniuje ir Sankt Peterburge, rūpinosi dailės propaganda, rinko liaudies meno eksponatus, surengė konkursų, šelpė dailininkus, išleido knygų (A. Jaroševičiaus „Lietuvių kryžiai“ 1912 m.), kūrinių reprodukcijų, dailėtyros veikalų (V. Bičiūno „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis“ 1927 m., „Lietuvių tautodailė“ 1929 m.).
1908 m. M. K. Čiurlionio iniciatyva prie Lietuvių dailės draugijos įkurtas muzikos fondas. 1913 m. įkurta , kuri rūpinosi dailininko kūrybos išsaugojimu.
Draugijos nariai
Draugijos veikloje be jos organizatorių dalyvavo Tadas Daugirdas, Juozas Gedminas, Petras Kalpokas, Juozapas Kukta, Jonas Mackevičius, Kazys Puida, Justinas Vienožinskis, , Juozas Zikaras.
Šaltiniai
- Lietuvių dailės draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 157 psl.
- Lietuvių dailės draugijos įstatai. Vilnius, 1907. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto biblioteka
- Lietuvių dailės atgimimo šimtmetis. Lietuvos dailės muziejus Archyvuota kopija 2007-08-21 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvių dailės draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 157 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių dailės draugija, Kas yra Lietuvių dailės draugija? Ką reiškia Lietuvių dailės draugija?
Lietuviu dailes draugija dailininku ir kitu kulturos veikeju organizacija veikusi 1907 1914 m Vilniuje ir 1926 1928 m Kaune Įsteigta 1907 m rugsejo 2 d Vilniuje P Rimsos A Zmuidzinaviciaus pirmininkas A Jaroseviciaus iniciatyva Mikalojus Konstantinas Ciurlionis Pasaulio sutverimas X 1906 m Eksponuotas pirmojoje dailes parodojeIstakosDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pirmoji lietuviu dailes paroda 1904 m vasario 27 d Krokuvoje daile studijave Adomas Varnas Ignas Slapelis ir universiteto studentai Juozapas Albinas Herbaciauskas Sofija Kymantaite ir kiti įkure Rutos draugija Metu pabaigoje į jos veikla įsitrauke Petras Rimsa Sioje draugijoje ir gime ideja organizacijos kuri vienytu įvairiuose Europos meno centruose gyvenancius ir studijuojancius menininkus lietuvius remtu juos materialiai tiek moksle tiek kuryboje rupintusi parodu organizavimu ir dailes leidiniu spausdinimu Pirmasis sia ideja viesai issake P Rimsa straipsnyje isspausdintame Vilniaus ziniose 1906 m kovo 24 d nauju stiliumi balandzio 6 d Autorius rasydamas apie bendrasias tokios draugijos butinumo prielaidas numate ir konkrecia organizacine forma paroda jos struktura tapyba skulptura ir tautodaile ir vieta Vilniuje musu sostapilyje Kiek veliau taip pat Vilniaus ziniose siai minciai pritare Antanas Zmuidzinavicius isryskines augancio meninio sajudzio reiksme ir apibudines busimos parodos tiksla duoti gyvenimo pradzia musu dailei tarp kitu tautu dailes nes ir pas lietuvius daile egzistuoja Pareme sia ideja ir dailininkas Antanas Jarosevicius rasytoja Gabriele Petkevicaite Bite ir kiti Spaudoje isryskejus teigiamai nuomonei 1906 m vasara į Vilniu is Paryziaus lietuviu dailes parodos reikalais atvyko A Zmuidzinavicius Jo iniciatyva buvo suburta parodos rengimo grupe 1906 m spalio 15 28 d Vilniaus ziniu redakcijoje įvyko pirmasis jos posedis sudarytas komitetas į kurį įejo dr Jonas Basanavicius isrinktas pirmininku Vilniaus ziniu leidejas inzinierius Petras Vileisis gydytojas Antanas Vileisis advokatas Jonas Vileisis kunigai Juozapas Kukta ir Vladas Mironas literatas Kazys Puida ir dailininkas A Zmuidzinavicius Komitetas paskelbe Atsisaukima į visuomene kuriuo kviete į busima paroda siusti eksponatus bei remti renginį aukomis Buvo issiuntineti kvietimai lietuviu kilmes dailininkams visais ju zinomais adresais pranesimai lietuviu draugijoms uzsienyje didziausiu Prancuzijos Anglijos JAV Rusijos ir Lenkijos laikrasciu redakcijoms Dailininkai netruko atsiliepti jie siunte savo kurinius o provincijos inteligentai ir dvasininkai rinko parodai skirtus liaudies amatu dirbinius Su P Vileisiu susitarus del patalpu neseniai pastatytuose rumuose Antakalnyje dab Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas ir sukaupus pakankamai eksponatu prasidejo parodos rengimo darbai Parodos organizatorims dailininkai M K Ciurlioniui A Zmuidzinaviciui P Rimsai talkino jaunos gydytojos ir literate Ona Pleiryte Puidiene Pirmoji lietuviu dailes paroda atidaryta 1906 m gruodzio 27 d 1907 m sausio 9 d ir veike iki 1907 m vasario 15 d kovo 1 d Ji turejo didelį pasisekima ja aplanke per du tukstancius ziurovu ne mazesnis buvo spaudos demesys Parodoje dalyvavo 23 profesionalus dailininkai architektai ir 68 kaimo meistrai Buvo eksponuota 242 aliejumi tapyti kuriniai ir akvareles piesiniai architekturos projektai skulpturos darbai ir 206 tautodailes dirbiniai Draugijos steigimasParodos pasisekimas padejo įgyvendinti jau kelerius metus puoseleta ideja įsteigti dailininkus vienijancia draugija 1907 m pavasarį A Zmuidzinavicius M K Ciurlionis P Rimsa ir advokatas J Vileisis parenge busimos draugijos įstatus Rugsejo 2 15 d susauktas steigiamasis draugijos posedis kuriame įregistruoti pirmieji 15 nariu ir isrinkta valdyba pirmininku tapo A Zmuidzinavicius sekretoriumi J Vileisis izdininke S Gimbutaite nariais M K Ciurlionis ir P Rimsa Bendrieji sio susivienijimo tikslai buvo suformuluoti įstatuose pletoti ir lavinti lietuviu daile vienyti ir artinti visu dailes saku artistus teikti medziagiskaja ir doriskaja pagelba artistams ir dailininkams ypac tiems kurie nori lavinties savo specijaliskumuose lavinti dailes skonį tarp Lietuvos zmoniu rinkti dailes darbus įvairiuose zmoniu tvermes apsireiskimuose Nariais galejo buti visi prijauciantys draugijos siekiams bei norintys dalyvauti jos veikloje sumokeje nario mokestį ir pasirenge draugija remti finansiskai Ankstyvuoju savo veiklos laikotarpiu Lietuviu dailes draugija vienijo 369 narius Dauguma ju buvo įvairiu profesiju zmones mokytojai teisininkai gydytojai dvasininkai pramonininkai finansininkai gyvene ne tik Lietuvoje bet ir Lenkijoje Vokietijoje Jungtinese Amerikos Valstijose Rusijoje Latvijoje Estijoje Paciu dailininku draugijoje buvo 21 A Zmuidzinavicius draugijos valdybos pirmininku isbuvo juo per visa draugijos veikimo laikotarpį iki 1915 m ir 1926 1928 m VeiklaLietuviu dailes draugija surenge 11 apzvalginiu dailes parodu Vilniuje Kaune Siauliuose 1910 m Rygoje ir dvi M K Ciurlionio kurybos parodas Vilniuje ir Sankt Peterburge rupinosi dailes propaganda rinko liaudies meno eksponatus surenge konkursu selpe dailininkus isleido knygu A Jaroseviciaus Lietuviu kryziai 1912 m kuriniu reprodukciju dailetyros veikalu V Biciuno Mikalojus Konstantinas Ciurlionis 1927 m Lietuviu tautodaile 1929 m 1908 m M K Ciurlionio iniciatyva prie Lietuviu dailes draugijos įkurtas muzikos fondas 1913 m įkurta kuri rupinosi dailininko kurybos issaugojimu Draugijos nariaiDraugijos veikloje be jos organizatoriu dalyvavo Tadas Daugirdas Juozas Gedminas Petras Kalpokas Juozapas Kukta Jonas Mackevicius Kazys Puida Justinas Vienozinskis Juozas Zikaras SaltiniaiLietuviu dailes draugija Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 157 psl Lietuviu dailes draugijos įstatai Vilnius 1907 Lietuviu literaturos ir tautosakos instituto biblioteka Lietuviu dailes atgimimo simtmetis Lietuvos dailes muziejus Archyvuota kopija 2007 08 21 is Wayback Machine projekto Lietuviu dailes draugija Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 157 psl