Kultūros paveldo centras, steigėjas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos – biudžetinė kultūros įstaiga, veikusi Vilniuje, Ašmenos g. 10, Šnipiškių g. 3, Šv. Mykolo g. 10.
Istorija
Įsteigtas 1991 m. balandžio 2 d., 1991 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė potvarkiu Nr. 180p panaikinus Mokslinę metodinę kultūros paminklų apsaugos tarybą ir Paminklotvarkos departamentui leidus įsteigti Lietuvos kultūros paveldo mokslinį centrą. 1995 m. įstaiga reorganizuota ir pavadinta Kultūros paveldo centru. 2023 m. įstaiga reorganizuota - dalis prijungta prie Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, kita dalis - prie Kultūros infastruktūros cantro.
Veikla
Kultūros paveldo centras inventorizuodavo kultūros paveldą bei kaupia, tikslina ir sistemina duomenis apie jį, rengė medžiagą nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti. Renko ir kaupė medžiagą apie materialųjį kultūros paveldą, kultūros vertybes ir kultūros paminklus, atlikdavo istorinius ir fizinius tyrimus, susijusius su kultūros paveldu, bei kaupė, tvarkė ir rengė su tuo susijusius dokumentus ir informaciją, teikė sukauptus duomenis Kultūros paveldo departamentui.
1991–2005 m. tvarkė Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų, iki 1995 m. – naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašus, atliko jų paiešką, 1995–2005 m. vykdė nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių paiešką ir apskaitą, tvarkė kultūros vertybių registrą, rengė apskaitos dokumentus, propagavo ir tyrė kultūros paveldą. 2005 m. Kultūros vertybių registro tvarkymas perduotas Kultūros paveldo departamentui. Iki 2006 m. centrui priklausė Architektūros muziejus, leidykla „Savastis“.
Nuo 2006 iki 2023 Kultūros paveldo centras: rinko duomenis, būtinus inventorizavimui apie kultūros paveldą, ir turėjo tvarkyti kultūros paveldo inventorių; kaupė ir tvarkė dokumentus ir duomenis apie kultūros paveldą; rinko materialią kultūros paveldo išraišką apibūdinančią, fiksuojančią dabartį ir praeitį informaciją, ją kaupė, tikslino ir sistemino; atlieko istorinius ir fizinius tyrimus (išskyrus žvalgomuosius ir detaliuosius archeologinius tyrimus), susijusius su kultūros paveldu, bei kaupė, tvarkė ir rengė su tuo susijusius dokumentus ir informaciją; teikė sukauptus duomenis Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros miniterijos; vykdė specialiosios paveldosaugos bibliotekos veiklą.
Vien tik per 2020–2022 m. Kultūros paveldo centro metiniuose planuose yra: kasmet parengti 1060 vnt. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų projektų, 1100 objektų, saugomų tradicinių religinių konfesijų bažnyčiose ir siūlomų registruoti Kultūros vertybių registre kaip kilnojamosios kultūros vertybės ir statinių vertingosios savybės, apskaitos dokumentų projektus. Nuo 2021 m. Centro veikla papildyta naujomis užduotimis: teikti Kultūros paveldo departamentui inventoriaus anketas (2021 m. – 60 vnt., 2022 m. – 20 vnt.) ir skaitmeninti Centro paveldosaugos bibliotekos fondų dokumentus (kasmet po 2200 vnt.), susijusius su nekilnojamuoju kultūros paveldu, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir perduoti skaitmenines kopijas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai įkelti į Lietuvos suskaitmeninto kultūros paveldo vartus www.epaveldas.lt. Centras biudžetinių ir juridinių įstaigų bei privačių asmenų užsakymu atlieka nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų cheminius ir biologinius tyrimus, Kultūros paveldo centras inicijavo ir kartu su Kultūros infrastruktūros centru vykdo prevencinės kultūros paveldo objektų priežiūros projektą „FIXUS”, finansuojamą pagal EEE mechanizmą, yra tarptautinio kultūros paveldo festivalio ,,Heritas” organizacinis partneris, nuolat dalyvauja ,,Open house Vilnius” programoje.
Pastarųjų metų Kultūros paveldo centro struktūra, specialistų, specialiai pritaikytų ir įrengtų patalpų ištekliai: ADMINISTRACIJA (direktorius, direktoriaus pavaduotojas, kultūros projektų vadovas), BUHALTERIJA (vyriausiasis buhalteris, vyresnysis buhalteris, buhalteris), VIETŲ SKYRIUS (skyriaus vedėjas, du vyriausieji paminklotvarkininkai, trys vyresnieji paminklotvarkininkai, du paminklotvarkininkai), SODYBŲ SKYRIUS (skyriaus vedėjas, vyriausiasis paminklotvarkininkas, trys vyresnieji paminklotvarkininkai, du paminklotvarkininkai), URBANISTINIŲ VIETOVIŲ SKYRIUS (skyriaus vedėjas, vyriausiasis paminklotvarkininkas, keturi vyresnieji paminklotvarkininkai, du paminklotvarkininkai), STATINIŲ SKYRIUS (skyriaus vedėjas, keturi vyresnieji paminklotvarkininkai, du paminklotvarkininkai), KILNOJAMŲJŲ OBJEKTŲ SKYRIUS (skyriaus vedėjas, du vyriausieji paminklotvarkininkai, penki vyresnieji paminklotvarkininkai, paminklotvarkininkas), DETALIŲJŲ TYRIMŲ SKYRIUS (skyriaus vedėjas, vyriausiasis paminklotvarkininkas, du vyresnieji paminklotvarkininkai, trys paminklotvarkininkai, taip pat pritaikytos ir specialia stacionare įranga aprūpintos patalpos), KULTŪROS PAVELDO CENTRO PAVELDOSAUGOS BIBLIOTEKA (vedėjas, vyriausiasis archyvaras, vyresnysis archyvaras, bibliotekininkas, specialistas, taip pat pritaikytos ir specialia stacionare įranga aprūpintos patalpos), PROJEKTAS „FIXUS“ (projekto vadovas, finansininkas, juristas, viešųjų pirkimų specialistas, medžiagų tyrimų vadovas, prevencinės priežiūros specialistas-vadovas, trys prevencinės priežiūros specialistai-meistrai, prevencinės priežiūros specialistas-chemikas ir prevencinės priežiūros specialistas-biologas), BENDRASIS SKYRIUS (skyriaus vedėjas, penki vyriausieji specialistai, du vairuotojai-tiekėjai).
2021 metais Kultūros paveldo centras inicijavo projektą „1919 – 1940 m. žuvusių ir nuo žaizdų, ligų mirusių Lietuvos karių, šaulių, partizanų biografinių duomenų skaitmeninės bazės parengimas ir pateikimas viešajai prieigai“, įgyvendinamą Kultūros paveldo centro, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Vytauto Didžiojo karo muziejumi ir Lietuvos šaulių sąjunga. Projektą iš dalies finansavo LR Vyriausybės kanceliarija. Pradėta ir buvo numatyta rinkti ir skelbti duomenis apie visus 1918-1990 metų mūsų SAVANORIUS - 1941 metų birželio sukilėlius, Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidėjus ir platintojus, 1972 m. Kauno pavasario drąsuolius, Lietuvos Helsinkio grupės narius, Lietuvos laisvės lygos narius, 45 pabaltijiečių memorandumo signatarus, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikėjus – visus visus Lietuvos laisvės gynėjus. https://kpc.kpd.lt/savanoriai-203/lietuvos-laisves-gynejai-1918-1990/
2022 metais Kultųros paveldo centras savo lėšomos atgaivino Dvarų sodybų duomenų bazę, kurioje cituojami duomenys iš Lietuvos dvarų duomenų bazės, pradėtos rengti 2002 rugsėjį. Iki 2004 metų pabaigos duomenų bazė buvo užbaigta, įtraukiant į ją visas apskaitoje esančias dvarų sodybas. Taip pat iki 2004 metų pabaigos buvo parengtas Lietuvos dvarų sklaidos žemėlapis, kuris buvo sudarytas pagal tikslias dvarų sodybų GPS koordinates, panaudojant GIS pagrindą. 2004 metų Lietuvos dvarų duomenų bazės autorius Andrius Vinskas. Prie projekto taip pat prisidėjo: Vincas Brezgys (architektūra), Ričardas Stulpinas (architektūra), Andrius Kulikauskas (programavimas), Indrė Kačinskaitė (architektūra), Dalia Puodžiukienė (architektūros istorija), Jonas Nemanis (menotyra). Lietuvos dvarų duomenų bazės projektą finansavo Kultūros vertybių apsaugos departamentas (dabar Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos), Kultūros paveldo centras ir Kultūros ir sporto rėmimo fondas. https://kpc.kpd.lt/dvarai-227/dvaru-sodybos/
2023 metais, panaikinus Kultūros paveldo centro juridinio asmens statusą, 14 paveldosaugos specialistų nesutiko tęsti darbo santykių kitose institucijose.
Direktoriai
- Vitas Karčiauskas – 1991–2006 m.
- Virgilijus Kačinskas – 2006–2023 m.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kultūros paveldo centras, Kas yra Kultūros paveldo centras? Ką reiškia Kultūros paveldo centras?