Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vilniaus archeologijos komisija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vilniaus archeologijos komisija arba Vilniaus laikinoji archeologijos komisija – pirmoji archeologijos organizacija Lietuvoje, veikusi 1856-1864 m.
Istorija
Iniciatorius Eustachijus Tiškevičius, dar 1846 m. savo namuose Vilniuje atidaręs lietuviškų senienų kabinetą, kurį galėjo aplankyti kiekvienas norintis. Bet privatus ir neoficialus muziejus negalėjo aprėpti plačių E. Tiškevičiaus bei jo bendraminčių mokslinių ir kultūrinių aspiracijų, todėl 1848 m. kreipėsi į Vilniaus generalgubernatorių, siūlydamas įsteigti Vilniuje Provincijos muziejų, tačiau šis sumanymas nebuvo įgyvendintas. Tik Vilniaus generalgubernatoriumi tapęs Vladimiras Nazimovas palaikė jo idėją, o 1855 m. gegužės 11 d. caras Aleksandras II pasirašė įsaką dėl Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos ir Senienų muziejaus įkūrimo. Buvusio Vilnius universiteto bibliotekos patalpose Eustachijus Tiškevičius 1856 m. įkūrė Senienų muziejų, kuriam padovanojo savo daugiau kaip 2000 vienetų archeologijos ir 3000 numizmatikos rinkinius, apie 3000 tomų retų knygų ir 1000 graviūrų bei paveikslų. Muziejus perėmė ir Vilniaus universiteto mineralogijos, zoologijos ir numizmatikos kabinetų fondus.
Muziejaus idėjas susilaukė visuomenės palaikymo – 1858 m. muziejui aukojo 195 žmonės, o 1862 m. aukotojų buvo 323, jie muziejui padovanojo 6595 eksponatus. Daugiausia lankytojų muziejus susilaukė 1862 m., kai jo sales aplankė 10 360 žmonių.
Komisija
Komisiją sudarė jos pirmininkas Eustachijus Tiškevičius ir 15 tikrųjų narių: istorikas , komisijos sekretorius , prelatas , istorikai Juozapas Ignotas Kraševskis, Adomas Honoris Kirkoras, , Teodoras Narbutas, rašytojas Ignacas Chodzka, poetai Liudvikas Kondratovičius–Sirokomlė, Pavelas Kukolnikas, Adomas Pliateris, astronomas Matvejus Gusevas ir kiti. Be to, į komisiją įėjo 9 nariai-bendradarbiai: skulptorius Henrikas Dmachauskas, Laurynas Ivinskis, kalbininkas Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis, gydytojas ir leidėjas Jonas Kazimieras Vilčinskis, leidėjas Adomas Zavadskis, vėliau - Mikalojus Akelaitis ir kiti.
Tarp 18 komisijos narių-rėmėjų buvo grafai Marijonas Čapskis, Irenėjus Kleopas Oginskis, Konstantinas Tiškevičius, . Komisijos garbės nariai, mokėję po 30 rublių sidabru metinį mokestį buvo kunigaikštis Mikalojus Radvila, , Motiejus Valančius.
Pirmasis komisijos posėdis įvyko 1856 m. sausio 11 (dab. sausio 24) d. ir ji rinkdavosi kiekvieno mėnesio 11 d. Komisija organizavo senienų rinkimą, pirmuosius archeologinius kasinėjimus, kelionę Nerimi ir kitus renginius.
Likvidavimas
Po 1863 m. sukilimo pradėjęs naikinti Lietuvos tautinę savimonę generalgubernatorius Michailas Muravjovas 1864 m. archeologijos komisiją uždarė. Mineralų kolekcija perduota Vilniaus gimnazijai, fortifikacijos brėžiniai ir modeliai – Vilniaus karo mokyklai, didžioji dalis archeologinių radinių ir meno kolekciją atiduota Rumiancevo muziejui, o mokslinė biblioteka su Senienų muziejumi pertvarkyta į viešąją biblioteką. Tačiau didžioji dalis šioje bibliotekoje buvusių vertybių 1915 m. evakuota į Maskvos Rusų muziejų, dalis į Ermitažą. Tik negausius komisijos sukauptų vertybių likučius perėme dab. Lietuvos nacionalinis muziejus.
Literatūra
- Egidijus Aleksandravičius. Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai, Vilnius: Mokslas, 1989.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus archeologijos komisija, Kas yra Vilniaus archeologijos komisija? Ką reiškia Vilniaus archeologijos komisija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vilniaus archeologijos komisija arba Vilniaus laikinoji archeologijos komisija pirmoji archeologijos organizacija Lietuvoje veikusi 1856 1864 m Karolis Ripinskis Vladimiras Nazimovas XIX a vid popierius litografijaIstorijaIniciatorius Eustachijus Tiskevicius dar 1846 m savo namuose Vilniuje atidares lietuvisku senienu kabineta kurį galejo aplankyti kiekvienas norintis Bet privatus ir neoficialus muziejus negalejo aprepti placiu E Tiskeviciaus bei jo bendraminciu moksliniu ir kulturiniu aspiraciju todel 1848 m kreipesi į Vilniaus generalgubernatoriu siulydamas įsteigti Vilniuje Provincijos muzieju taciau sis sumanymas nebuvo įgyvendintas Tik Vilniaus generalgubernatoriumi tapes Vladimiras Nazimovas palaike jo ideja o 1855 m geguzes 11 d caras Aleksandras II pasirase įsaka del Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos ir Senienu muziejaus įkurimo Buvusio Vilnius universiteto bibliotekos patalpose Eustachijus Tiskevicius 1856 m įkure Senienu muzieju kuriam padovanojo savo daugiau kaip 2000 vienetu archeologijos ir 3000 numizmatikos rinkinius apie 3000 tomu retu knygu ir 1000 graviuru bei paveikslu Muziejus pereme ir Vilniaus universiteto mineralogijos zoologijos ir numizmatikos kabinetu fondus Muziejaus idejas susilauke visuomenes palaikymo 1858 m muziejui aukojo 195 zmones o 1862 m aukotoju buvo 323 jie muziejui padovanojo 6595 eksponatus Daugiausia lankytoju muziejus susilauke 1862 m kai jo sales aplanke 10 360 zmoniu KomisijaKomisija sudare jos pirmininkas Eustachijus Tiskevicius ir 15 tikruju nariu istorikas komisijos sekretorius prelatas istorikai Juozapas Ignotas Krasevskis Adomas Honoris Kirkoras Teodoras Narbutas rasytojas Ignacas Chodzka poetai Liudvikas Kondratovicius Sirokomle Pavelas Kukolnikas Adomas Pliateris astronomas Matvejus Gusevas ir kiti Be to į komisija įejo 9 nariai bendradarbiai skulptorius Henrikas Dmachauskas Laurynas Ivinskis kalbininkas Ambraziejus Pranciskus Kasarauskis gydytojas ir leidejas Jonas Kazimieras Vilcinskis leidejas Adomas Zavadskis veliau Mikalojus Akelaitis ir kiti Tarp 18 komisijos nariu remeju buvo grafai Marijonas Capskis Irenejus Kleopas Oginskis Konstantinas Tiskevicius Komisijos garbes nariai mokeje po 30 rubliu sidabru metinį mokestį buvo kunigaikstis Mikalojus Radvila Motiejus Valancius Pirmasis komisijos posedis įvyko 1856 m sausio 11 dab sausio 24 d ir ji rinkdavosi kiekvieno menesio 11 d Komisija organizavo senienu rinkima pirmuosius archeologinius kasinejimus kelione Nerimi ir kitus renginius LikvidavimasPo 1863 m sukilimo pradejes naikinti Lietuvos tautine savimone generalgubernatorius Michailas Muravjovas 1864 m archeologijos komisija uzdare Mineralu kolekcija perduota Vilniaus gimnazijai fortifikacijos breziniai ir modeliai Vilniaus karo mokyklai didzioji dalis archeologiniu radiniu ir meno kolekcija atiduota Rumiancevo muziejui o moksline biblioteka su Senienu muziejumi pertvarkyta į viesaja biblioteka Taciau didzioji dalis sioje bibliotekoje buvusiu vertybiu 1915 m evakuota į Maskvos Rusu muzieju dalis į Ermitaza Tik negausius komisijos sukauptu vertybiu likucius pereme dab Lietuvos nacionalinis muziejus LiteraturaEgidijus Aleksandravicius Kulturinis sajudis Lietuvoje 1831 1863 m Organizaciniai kulturos ugdymo aspektai Vilnius Mokslas 1989