Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos gyventojų trėmimai Sovietų Sąjungos aukščiausios vadovybės nutarimais 1940 1953 m vykdytos masinės okupuotos Li
Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.
Lietuvos gyventojų trėmimai – Sovietų Sąjungos aukščiausios vadovybės nutarimais 1940–1953 m. vykdytos masinės okupuotos Lietuvos Respublikos gyventojų deportacijos į atokias Sovietų Sąjungos vietoves, ypač Sibirą. Iš viso yra žinoma apie 35 masinių trėmimų serijas įvykdytas Lietuvoje. Mažiausiai 130 000 žmonių, iš kurių 70% buvo moterys ir vaikai, buvo priverstinai vežami į darbo stovyklas ir specialias gyvenvietes atokiose Sovietų Sąjungos vietose, ypač Irkutsko srityje ir Krasnojarsko krašte. Tarp tremtinių buvo apie 4500 lenkų. Į Gulago darbo stovyklas buvo taip pat buvo ištremti Lietuvos partizanai ir jiems prijaučiantys bei politiniai kaliniai.
Civilių gyventojų trėmimai turėjo kelis tikslus: siekė numalšinti pasipriešinimą , spartino kolektyvizaciją ir tuo pačių išnaudojo tremtinius kaip neapmokamą darbo jėgą retai apgyvendintose Sovietų Sąjungos vietose. Tremtyje dėl prastų gyvenimo sąlygų mirė apie 28 000 lietuvių tremtinių. Po Stalino mirties 1953 m. tremtiniai buvo palaipsniui paleidžiami. Paskutiniai tremtiniai buvo paleisti tik 1963 m. Apie 60 000 pavyko grįžti į Lietuvą, o 30 000 buvo uždrausta grįžti į tėvynę. Panašūs trėmimai vyko Latvijoje ir Estijoje, tačiau taip pat vyko ir kitų Sovietų Sąjungos tautų trėmimai. Birželio 14-ąją Lietuva mini kasmetinę Gedulo ir vilties dieną ištremtiesiems atminti.
Istorinis kontekstas
1939 m. rugpjūtį nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo Rytų Europa buvo padalinta į įtakos zonas. Baltijos šalys tapo Sovietų sferos dalimi. 1940 m. birželio 14 d. Lietuva sulaukė sovietų ultimatumo. Netrukus į visas tris Baltijos šalis buvo įvesta sovietų kariuomenė ir šalys buvo okupuotos.
Sovietai perėmė trijų valstybių politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo kontrolę. Jie sparčiai įgyvendino sovietizavimo politiką: privačių įmonių nacionalizavimą, žemės reformą ruošiantis kolektyvizacijai, politinių, kultūrinių ir religinių organizacijų slopinimą. Politiniai aktyvistai ir kiti žmonės, paskelbti „liaudies priešais“, buvo suimti ir įkalinti. Su jais, 1941 m. birželį, prasidėjo pirmieji trėmimai. Tolimesnėms represijoms užkirto kelią nacių invazija į Sovietų Sąjungą. Per savaitę Lietuva atsidūrė nacistinės Vokietijos okupacijoje.
Nacistinei Vokietija pralaimint karą, 1944 m. liepą Raudonoji armija perėmė didžiąją dalį Lietuvos teritorijos. Daugelis Lietuvoje buvo pašaukti į kariuomenę (apie 80 000 karių). Vyrai išvengę šaukimo dažnai prisijungė prie Lietuvos partizanų. Ginkluotas pasipriešinimas įkvėpė pilietinį ir politinį nepaklusnumą, į kurį sovietai atsakė persekiojimais: egzekucijomis, areštais, trėmimais ir kitomis represijomis.
Trėmimų procedūros
Trėmimams buvo atvežti papildomi kariai, technika ir transporto priemonės. Tačiau patys trėmimai buvo atliekami griežtai paslaptyje. Viešai buvo paskelbtas tik vienintelis Juozo Bartašiūno įsakymas 1946 m. vasario mėnesį. Paprastai ginkluotos kareivių grupės apsupdavo tikslinį namą naktį. Tamsiu paros metu buvo didesnė tikimybė, kad visi bus namuose, o operaciją buvo lengviau nuslėpti, per daug neatkreipiant gyventojų dėmesio. Visiems viduje, įskaitant naujagimius ir pagyvenusius žmones, būdavo įsakyta susipakuoti maistą ir kitus būtiniausius daiktus (tikslus sąrašas, ką reikėtų ar galima pasiimti, skirdavosi ir dažnai priklausė nuo karių atlaidumo). Mėginimo priešintis ar bėgti atveju kariai atidengdavo ugnį arba sumušdavo. Dažnai šeimos būdavo atskiriamos ir pasitaikydavo atvejų, kai tėvai, vaikai ar sutuoktiniai savanoriškai prisistatydavo į traukinių stotį, kad būtų ištremti kartu su savo šeima. Tremiami žmonės dažniausiai būdavo vežami gyvuliniuose vagonuose be jokių papildomų įrengimų. Sąlygos buvo antisanitarinės, keleiviams dažnai trūkdavo maisto ir vandens. Kelionė dažnai trukdavo savaites, jei ne mėnesius. Traukinių operatoriai dažnai pranešdavo apie mirtį, ypač tarp vaikų ir pagyvenusių žmonių, dar nepasiekus kelionės tikslo. Vienu atveju traukinys su tremtiniais nulėkė nuo bėgių, žuvo 19 ir buvo sužeisti 57 žmonės. Nors oficialiose instrukcijose (pavyzdžiui, 1941 m. NKGB generolo Ivano Serovo nurodymuose) dažnai buvo numatytas sąlyginai švelnus elgesys su areštuojamaisiais, praktikoje prieš juos buvo smurtaujama, o jų turtas buvo plėšiamas.
Trėmimai
Pirmieji trėmimai 1941 m.
Pirmasis masinis trėmimas sovietinės valdžios buvo kruopščiai suplanuotas. Jau 1940 m. vasaros pabaigoje aukšti sovietų pareigūnai užsiminė apie planuojamus masinius areštus ir trėmimus. Netrukus NKVD pradėjo registruoti ir sekti visus „antisovietinius elementus“, t. y. asmenis, kurie buvo laikomi turintys antisovietines pažiūras vien dėl jų socialinės padėties, politinių pažiūrų, religinių įsitikinimų ir panašių savybių. Konkrečiai, buvo taikomasi į tarpukario Tautininkų sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos narius, policijos pareigūnus bei įvairių katalikiškų organizacijų narius. Iš viso NKVD skaičiavo, kad reikia nustatyti apie 320 000 asmenų arba apie 15% Lietuvos gyventojų, kurie skaičiuojant kartu su šeimos nariais sudarė apie pusę gyventojų. Siekiant pasiruošti operacijoms, NKVD sudarė sąrašus asmenų, kurie bus ištremti pirmosios bangos metu. Taip pat nustatė jiems inkriminuojamą priežastį, susekė jų šeimos narius ir nustatė jų gyvenamąją vietą. Sąrašas buvo nepastovus ir nuolat keitėsi. Pavyzdžiui, 1941 m. gegužės 13 d. ataskaitoje nurodyta 19 610 asmenų, kurie turėtų būti suimti ir ištremti, ir 2 954 asmenys, kurie buvo jų šeimos nariai. Po mėnesio, skaičiai pasikeitė į 8 598 tremiamus asmenis ir 13 654 tremiamus jų šeimos narius, o tai rodo ištisų sovietams nepalankių šeimų naikinimo politiką.
Pirmoji operacija prasidėjo birželio 13 d., penktadienio naktį. Ją vykdė NKVD ir NKGB kareiviai iš Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos.Ivanas Serovas išleido instrukcijas, kuriose buvo nurodyta, kaip tremtiniai turi būti sulaikomi ir gabenami į traukinius. Instrukcijose pabrėžta, kad trėmimai turi būti vykdomi kuo slapčiau, siekiant, kad būtų kuo mažiau panikos ir pasipriešinimo. Kiekvienai keturių narių vykdomajai grupei buvo nurodyta ištremti dvi šeimas. Pagal oficialius nurodymus kiekviena šeima galėjo pasiimti iki 100 kg maisto, drabužių, batų ir kitų būtiniausių daiktų, tačiau liudininkų duomenimis šių nurodymų dažniausiai buvo nesilaikoma. Dėl to daugelis šeimų buvo nepasiruošusios kelionei ar gyvenimui tremtyje. Pagal oficialius nurodymus, kuriuos pasirašė Mečislovas Gedvilas ir Icikas Meskupas-Adomas, tremtinių paliktas turtas turėjo būti padalintas į asmeninį turtą (drabužiai, patalynė, baldai, indai) ir kitą (nekilnojamasis turtas, prekybinis inventorius, meno dirbiniai, vertybiniai popieriai, gyvuliai, žemės ūkio technika). Asmeninis turtas turėjo būti perduotas tremtinio atstovui, kuris parduotų turtą ir perduotų pinigus savininkams. Kitas turtas turėjo būti konfiskuotas ir parduotas arba panaudotas sovietinės valdžios reikmėms. Šių nurodymų nebuvo laikomasi ir, remiantis žmonių liudijimais, palikto turto grobstymas buvo plačiai paplitęs.
Trėmimai tęsėsi, tačiau birželio 16 d. suskaičiuota, kad dar buvo neištremti 1400 asmenys. Sovietų pareigūnai, norėdami įvykdyti savo kvotas, birželio 16–18 dienomis skubiai suėmė 2000 asmenų. Naujojoje Vilnioje buvo sutelkti ešelonai su tremtiniais, kur vyrai (įvairia dingstimi, pvz. neva reikia papildomos dokumentų patikros, apklausos ar kt.) buvo atskirti nuo šeimų ir suvaryti į traukinius. Iš viso buvo 17 traukinių; jie išvyko birželio 19 d. ir pasiekė kelionės tikslą birželio 30 – liepos 9 dienomis. Birželio 19 d. parengtoje oficialioje NKVD ataskaitoje buvo suskaičiuoti 17 485 ištremti asmenys, tačiau ši statistika buvo neišsami, o dokumentai nepilni.Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra atsekęs ir publikavęs 16 246 tremtinių likimus.
Pirmos pokario tremtys
1944 m. nacistinės Vokietijos kariuomenė traukėsi palei visą Rytų frontą, o sovietų pajėgos Lietuvos teritoriją pasiekė 1944 m. viduryje. 1944 m. spalį sovietų pareigūnai, tarp jų ir Sergejus Kruglovas, organizavęs čečėnų ir ingušų trėmimus, jau siūlė tremti neva „banditų“ šeimas t. y. vyrų, vengusių šaukimo į Raudonąją armiją ir prisijungusių prie Lietuvos partizanų. Tačiau karo metu tokios priemonės nebuvo praktiškos. Vietoje to buvo ruošiamasi ištremti visus Lietuvos vokiečius, jų šeimas ir tolimesnius jų gimines. Ešelonas su 1000 tremtinių iš Kauno išvyko gegužės 3 d., o į paskirties vietą atvyko tik birželį. Šie tremtiniai buvo išnaudojami kaip neapmokamą darbo jėga medvilnės plantacijoms Vachšo upės slėnyje. Dėl ypač prastų gyvenimo sąlygų per pirmuosius dvejus metus mirė apie 580 tremtinių iš šios grupės.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto Lietuvos reikalų biuro pirmininkas Michailas Suslovas patvirtino sprendimą ištremti 50–60 šeimų iš kiekvienos apskrities. Lavrentijus Berija paruošė planą ir į pagalbą atsiuntė Bogdan Kobulov ir Arkady Apollonov. Buvo taikomasi į lietuvių partizanų šeimas, represijas derinant su „legalizacijos“ pasiūlymu: jei partizanai pasiduos, jų šeimos nenukentės. Tačiau tokie pažadai nebuvo ištesėti, o partizanų kurie "legalizavosi" sąrašai buvo naudojami kaip pagrindas tremtinių sąrašams. Per pusantro mėnesio buvo ištremta per 6000 asmenų. Daugumos šeimų turtas jau buvo konfiskuotas, todėl oficialūs sovietų nurodymai, kad šeima gali pasiimti iki 1500 kg turto dažniausiai buvo beprasmiai. Be NKVD kareivių, pagalbinėms pareigoms buvo naudojami naikintojų batalionai.
Nuo 1946 m. iki 1948 m. pradžios civilių trėmimai buvo palyginti nedideli. Pagrindinis represijų būdas buvo individualūs „liaudies priešų“ areštai ir vėlesni masiniai tokių kalinių trėmimai. Šie trėmimai buvo nukreipti prieš Lietuvos partizanus bei jų rėmėjus, o taip pat ir buožes bei buržuaziją.
Operacijos Vesna ir Priboi
Didžiausios trėmimų bangos įvykdytos 1948 m. gegužę, kai Operacijos Vesna metu iš Lietuvos buvo ištremta 40 000–50 000 asmenų, ir 1949 m. kovą, kai Operacijos Priboi metu buvo ištremta 28 656 asmenų. Trėmimus įsakė Sovietų Sąjungos Ministrų Taryba. Operacija Priboi tuo pačiu metu buvo vykdoma okupuotoje Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Operacija Vesna palietė tik Lietuvą, nes, manoma, pasipriešinimas sovietiniam režimui Lietuvoje buvo stipriausias. Oficialiai ši nauja politinių represijų banga ir toliau buvo nukreipta prieš partizanų šeimas ir jų rėmėjus. Tačiau taip pat buvo siekiama palaužti pasipriešinimą kolektyvizacijai, kuri reikalavo, kad valstiečiai į kolūkį atiduotų savo žemę, gyvulius ir žemės ūkio techniką. Tuomet ūkininkai dirbtų kolūkyje ir jiems būtų mokama dalis ūkio produkcijos bei pelno pagal darbo dienų skaičių. Tačiau savo noru į kolūkius stojo labai nedaug ūkininkų, nes tai reiškė privačios nuosavybės perdavimą okupacinei valdžiai ir įsijungimą į sistemą, kuri dažnai buvo lyginama su baudžiava.
Daugelis gyventojų bandė slėptis, kadangi nemaža dalis visuomenės jau buvo ankstesnių trėmimų liudininkais ir suprasdavo kada rengiamasi areštams (pvz., atvyksta nauji kareiviai ir transporto priemonės). Lietuvoje, remiantis oficialiais sovietiniais dokumentais, apie 13 700 išvengė nelaisvės. Todėl 1949 m. balandžio mėn. valdžia surengė papildomą trėmimą. Buvo parengtas apie 3000 asmenų sąrašas. Jie buvo įvertinti kaip ypač pavojingi, traktuojami kaip kaliniai ir išsiųsti į aukso kasyklas Bodaibe, Irkutsko srityje.
Operacija Osen ir paskutiniai trėmimai
Atrodė, kad 1947–1948 m. trėmimai pasiekė savo tikslus: 1949 m. spartėjo kolektyvizacija, o ginkluotas pasipriešinimas silpo. Tačiau kolektyvizacijos tempai Lietuvoje vis dar nebuvo tokie greiti kaip Latvijoje ar Estijoje, kur iki 1949 m. pabaigos buvo kolektyvizuoti atitinkamai 93% ir 80% ūkių. Todėl 1951 m. spalį įvyko dar vienas plataus masto trėmimas – Operacija Osen. Šie trėmimai buvo konkrečiai skirti buožėms ir tiems, kurie nestojo į kolūkius.
Gyvenimas tremtyje
Gyvenimo sąlygos
Gyvenimo sąlygos buvo įvairios ir labai priklausė nuo tremties geografinės vietos, vietinės infrastruktūros ir sąlygų bei tremtinių atliekamų darbų pobūdžio. Net oficialiose ataskaitose buvo pripažinta, kad trūko tinkamo būsto; pavyzdžiui, ataskaitoje iš Igarkos buvo aprašyti barakai su nesandariais stogais, be langų, lovų ir patalynės. Didžioji dalis lietuvių tremtinių buvo įdarbinti miško darbų ir medienos pramonėje. Tremtiniai negalėjo išvykti iš savo gyvenvietės ar pakeisti darbo; jų tremtys neturėjo nustatytos formalios pabaigos datos ir buvo skirtos visam gyvenimui. Tie, kurie bandė pabėgti arba „vengė dirbti“, buvo išsiųsti į kalinių stovyklas. 1945–1948 m. bandė pabėgti 1722 lietuviai; iki 1949 m. buvo sugauta 1070. 1948 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausioji Taryba priėmė griežtesnes bausmes: pabėgusiems buvo skiriama 20 metų, o bėgliams padedantiems – 5 metai kalėjimo. Vaikai, gimę tremtyje, buvo priskiriami tremtiniams ir su jais buvo elgiamasi taip pat, kaip ir su jų tėvais, išskyrus kai kurias išimtis mišrioms šeimoms.
Dėl prastų gyvenimo sąlygų, sunkaus fizinio darbo, maisto ir medicininės priežiūros trūkumo mirtingumas tremtyje buvo didelis, ypač tarp jaunimo ir pagyvenusių žmonių. Arvydo Anušausko skaičiavimais, 1945–1952 ir 1953–1958 metais mirė atitinkamai apie 16 500 ir 3 500 lietuvių; tačiau šie skaičiai apytiksliai nes MVD ir MGB dokumentai buvo neišsamūs ir su netikslumais. Į šį skaičių neįtraukta 8 000 mirusiųjų, kurie buvo ištremti 1941 m. Taigi bendras lietuvių tremtyje mirčių skaičius gali siekti apie 28 tūkst. Vaikai sudarė apie ketvirtadalį visų aukų.
- Lietuvių tremtinių namai Kolymoje, 1958 m.
- Tremtinių jurtos Sibiro arktiniuose regionuose pavyzdys (Lietuvos etnografijos muziejus).
- Politinė kalinė Onutė Milušauskaitė (suimta 1945 m. kaip Lietuvos partizanų pasiuntinė) prie dukters kapo Ust Omčiuge, 1955 m.
- Lietuviai tremtiniai išgauna dervą, Irkutsko apylinkės, 1956 m.
- Lietuviai tremtiniai stumia rastų vežimą, Inta, 1956 m.
Leidimai grįžti ir sugrįžimai
Po Stalino mirties 1953 m. Chruščiovas pradėjo „“ ir destalinizacija, kurios metu buvo laipsniškas tremtinių ir kalinių paleidimas. 1954 m. liepą tremtinių vaikai iki 16 metų buvo išbraukti iš tremtinių sąrašo, o bausmė už pabėgimą sumažinta nuo 20 iki 3 metų kalėjimo. Lietuvių paleidimas vyko lėtai. Kai 1954 m. buvo paskelbta amnestija vyresniems nei 55–60 metų, neįgaliems ar nepagydomai sergantiems žmonėms, speciali nuostata dėl „dėl visuomenės saugumo“ išbraukė lietuvius bei Ukrainos nacionalistų organizacijos narius. Tremtinių bylas pamažu kiekvienu konkrečiu atveju pradėjo peržiūrinėti LSSR Aukščiausioji Taryba. Sovietų aparačikai tremtinius vertino kaip grėsmę, ypač jei jie reikalavo grąžinti tremties metu konfiskuotą turtą. Leidimus grįžti lietuviams patvirtindavo tik ribotomis aplinkybėmis, lėtai, esant įvairaus pobūdžio biurokratinėms kliūtimis.
1956 ir 1957 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausioji Taryba pritarė didesnių tremtinių grupių, tarp jų ir lietuvių, paleidimui. Netrukus tremtiniai pradėjo grįžti masiškai, taip sukeldami sunkumų vietos komunistams. Tremtiniai, kurie prašydavo grąžinti konfiskuotą turtą, paprastai buvo laikomi nepatikimais ir reikalaujantys ypatingos priežiūros. Sovietų Lietuvos pareigūnai, tarp jų ir Antanas Sniečkus, parengė vietines administracines priemones, uždraudžiančias tremtinių sugrįžimą, bei kreipėsi į Maskvą, kad ši įgyvendintų tokią politiką. 1958 m. gegužę Sovietų Sąjunga peržiūrėjo savo politiką likusių tremtinių atžvilgiu: visi, nesusiję su Lietuvos partizanais, buvo paleisti, bet be teisės grįžti į Lietuvą. Paskutiniai lietuviai – partizanų giminės ir partizanai – buvo paleisti tik atitinkamai 1960 ir 1963 metais. Dauguma tremtinių, kurie buvo paleisti į laisvę 1958 m. gegužės sprendimu ar vėliau, į Lietuvą negrįžo.
Iš viso į Lietuvą grįžo apie 60 000 tremtinių. Tačiau jie susidūrė su tolesniais sunkumais: jų turtas buvo seniai išgrobstytas ir pasidalintas, jie patyrė diskriminaciją dėl darbo ir socialinių garantijų, jų vaikams buvo uždrausta įgyti aukštąjį išsilavinimą. Buvusiems tremtiniams, rezistentams ir jų vaikams nebuvo leista pilnai integruotis į visuomenę. Tokia politika paskatino žmonių grupės, kuri priešinosi režimui ir tęsė nesmurtinį pasipriešinimą, susikūrimą.
Suvestinė lentelė
| Metai | Data | Ištremtų asmenų skaičius | Tremties vieta |
|---|---|---|---|
| 1941 | birželio 14–17 d. (Birželio trėmimai) | 17485 | Altajaus kraštas, Komija, Tomsko sritis |
| 1945 | balandžio 20 d.–gegužės 3 d. (Lietuvos vokiečiai, su jais susiję asmenys, žmonės, kuriuos SSRS laikė kolaborantais, ir kt.) | 1048 | Stalinabado apylinkės (Tadžikija) |
| 1945 | liepos 17 d.–rugsėjo 3 d. | 6320 | Komija, Sverdlovsko sritis, Molotovo sritis |
| 1946 | vasario 18–21 d. | 2082 | Sverdlovsko sritis |
| 1947 | lapkričio 23–24 d., gruodžio mėnuo | 2782 | Tomsko sritis, Tiumenės sritis, Komija |
| 1948 | sausis–vasaris | 1156 | Tomsko sritis, Krasnojarsko kraštas |
| 1948 | gegužės 22–27 d. (operacija Vesna) | 40002 (per visus 1948 metus – beveik 44 000) | Krasnojarsko kraštas, Irkutsko sritis, Buriatija-Mongolija |
| 1949 | kovo 25–28 d. (operacija Priboi) | 29180 | Irkutsko sritis, Krasnojarsko kraštas |
| 1949 | balandžio 10–20 d. (operacijos Priboi baigiamasis etapas) | 3090 | Irkutsko sritis |
| 1949 | birželio 6 d. | 500 (apytiksliai) | Irkutsko sritis |
| 1949 | liepos 7 d. | 279 (per visus 1949 metus – apie 33 500) | Irkutsko sritis |
| 1950 | balandžio 14 d., rugsėjo 1–2, 19–20 d. | 1355 | Altajaus kraštas, Chabarovsko kraštas |
| 1951 | kovo 31 d.–balandžio 1 d. (operacija Šiaurė) | 433 | Irkutsko sritis, Tomsko sritis |
| 1951 | rugsėjo 19–21 d. | 3087 | Irkutsko sritis |
| 1951 | spalio 2–3 d. (operacija Osen) | 16150 | Krasnojarsko kraštas, Tomsko sritis |
| 1951 | lapkričio 30 d. | 452 (per visus 1951 metus – daugiau nei 21 000) | Altajaus kraštas |
| 1952 | sausio 23 d. | 2195 | Krasnojarsko kraštas |
| 1952 | liepos 6–7 d. | 465 | nežinoma |
| 1952 | rugpjūčio 5–6 d. | 359 (per visus 1952 metus – beveik 3000) | Krasnojarsko kraštas |
| Iš viso | 132000 (apytiksliai) |
Pastabos
- Pateikiamas pagal NKVD-MGB ataskaitas, parengtas iškart po trėmimo (vėlesnėse ataskaitose apvalinant dažnai būdavo pateikiami mažesni ištremtųjų skaičiai). Tikrasis skaičius buvo didesnis, nes sovietų pareigūnai neturėjo jokios paskatos rengti tikslias ir išsamias statistines ataskaitas.
Šaltiniai
- „Sovietų trėmimai Lietuvoje 1939–1941, 1944–1953 m.“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Nuoroda tikrinta 2024-03-16.
- „Lietuvos gyventojų trėmimai“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-03-16.
- Tininis 2003, p. 48.
- Anušauskas 2005, p. 302.
- Stravinskienė 2012, p. 44.
- „1941 M. birželio 14-18 d. trėmimai“ (PDF). Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-06-26. Nuoroda tikrinta 2014-04-20.
- BNS (2012-06-14). „Lithuania marks Mourning and Hope Day commemorating Soviet mass deportations“. 15 min. Nuoroda tikrinta 2014-04-19.
- Anušauskas 1996, p. 317.
- Anušauskas 1996, p. 322.
- Anušauskas 1996, p. 323.
- Anušauskas 1996, p. 324.
- Anušauskas 1996, p. 70.
- Anušauskas 1996, pp. 44–45.
- Anušauskas 1996, p. 80.
- Anušauskas 1996, pp. 83–89.
- Anušauskas 1996, pp. 89–91.
- Anušauskas 1996, p. 94.
- Anušauskas 1996, p. 82.
- Anušauskas 1996, pp. 95–96.
- Anušauskas 1996, p. 98.
- Anušauskas 1996, p. 99.
- Anušauskas 1996, p. 100.
- Anušauskas 1996, p. 106.
- Anušauskas 1996, pp. 101–104.
- Anušauskas 1996, pp. 292–293.
- Anušauskas 2005, p. 293.
- Anušauskas 1996, p. 294.
- Anušauskas 1996, p. 382.
- Anušauskas 1996, p. 313.
- Kasparas 1998.
- Anušauskas 2005, p. 295.
- Anušauskas 1996, p. 315.
- Anušauskas 2005, pp. 296–297.
- Anušauskas 1996, p. 319.
- Rahi-Tamm, Aigi; Kahar, Andres (2009). „The deportation Operation "Priboi" in 1949“ (PDF). In Hiio, Toomas; Maripuu, Meelis; Paavle, Indrek (eds.). Estonia Since 1944: Report of the Estonian International Commission for the Investigation of Crimes Against Humanity. Tallinn: Estijos tarptautinė komisija nusikaltimams žmoniškumui tirti. p. 310. ISBN 978-9949183005. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2019-03-28. Nuoroda tikrinta 2020-08-26.
- Fitzpatrick 1996, p. 129.
- Anušauskas 1996, p. 325.
- Anušauskas 2005, p. 300.
- Misiunas & Taagepera 1993, p. 102.
- „Paskutiniam trėmimui į Sibirą 70: operacija „Ruduo““. Tauragės krašto muziejus. 2021-10-01. Nuoroda tikrinta 2024-03-16.
- Anušauskas 1996, p. 326.
- Anušauskas 1996, p. 388.
- Anušauskas 1996, p. 386.
- Anušauskas 2002, p. 19.
- Bugaĭ 1996, p. 170.
- Pohl 1999, p. 46.
- Anušauskas 1996, p. 385.
- Anušauskas 1996, p. 391.
- Anušauskas 2002, p. 25.
- Anušauskas 1996, pp. 392–393.
- Anušauskas 1996, p. 393.
- Anušauskas 1996, pp. 393–394.
- Anušauskas 2005, p. 415.
- Anušauskas 1996, p. 396.
- Anušauskas 2005, pp. 417–418.
- Anušauskas 1996, pp. 397–398.
- Anušauskas 2005, p. 418.
- Vardys & Sedaitis 1997, p. 84.
- Anušauskas 2002, pp. 15–16.
Bibliografija
- Anušauskas, Arvydas (1996). Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais (PDF). Vilnius: Mintis. ISBN 5-417-00713-7. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-04-21.
- Anušauskas, Arvydas (2002). Deportations of the population in 1944–1953 (PDF). The International Commission for the Evaluation of the Crimes of the Nazi and Soviet Occupation Regimes in Lithuania. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-22.
- Anušauskas, Arvydas; et al., eds. (2005). Lietuva, 1940–1990. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. ISBN 9986-757-65-7.
- Bugaĭ, Nikolaĭ Fedorovich (1996). The Deportation of Peoples in the Soviet Union. Nova Publishers. ISBN 9781560723714.
- Fitzpatrick, Sheila (1996). Stalin's peasants: resistance and survival in the Russian village after collectivization. Oxford University Press. ISBN 9780195104592.
- Kasparas, Kęstutis (1998). „Okupantų veiksmai siekiant demoralizuoti ir dezorganizuoti pasipriešinimą 1945 m. vasarą“. Genocidas Ir Resistencija. 3. ISSN 1392-3463.
- Misiunas, Romuald; Taagepera, Rein (1993). The Baltic States: Years of Dependence 1940–1990 (revised leid.). University of California Press. ISBN 0-520-08228-1.
- Pohl, J. Otto (1999). Ethnic cleansing in the USSR, 1937-1949. Contributions to the study of world history. Greenwood Publishing Group. ISBN 9780313309212.
- Tininis, Vytautas (2003). Komunistinio režimo nusikaltimai Lietuvoje 1944-1953 (PDF). 2. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. ISBN 9955-423-18-8. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-04-21. Nuoroda tikrinta 2014-04-20.
- Vardys, Vytas Stanley; Sedaitis, Judith B. (1997). Lithuania: The Rebel Nation. Westview Series on the Post-Soviet Republics. WestviewPress. ISBN 0-8133-1839-4.
- Stravinskienė, Vitalija (2012). „Lietuvos lenkų trėmimai: 1941–1952 m.“. Istorija. Mokslo darbai. 87. ISSN 2029-7181.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m., Kas yra Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.? Ką reiškia Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.?
Lietuvos gyventoju tremimai Sovietu Sajungos auksciausios vadovybes nutarimais 1940 1953 m vykdytos masines okupuotos Lietuvos Respublikos gyventoju deportacijos į atokias Sovietu Sajungos vietoves ypac Sibira Is viso yra zinoma apie 35 masiniu tremimu serijas įvykdytas Lietuvoje Maziausiai 130 000 zmoniu is kuriu 70 buvo moterys ir vaikai buvo priverstinai vezami į darbo stovyklas ir specialias gyvenvietes atokiose Sovietu Sajungos vietose ypac Irkutsko srityje ir Krasnojarsko kraste Tarp tremtiniu buvo apie 4500 lenku Į Gulago darbo stovyklas buvo taip pat buvo istremti Lietuvos partizanai ir jiems prijauciantys bei politiniai kaliniai Tremties ekspozicija parke prie Marijampoles gelezinkelio stoties Civiliu gyventoju tremimai turejo kelis tikslus sieke numalsinti pasipriesinima spartino kolektyvizacija ir tuo paciu isnaudojo tremtinius kaip neapmokama darbo jega retai apgyvendintose Sovietu Sajungos vietose Tremtyje del prastu gyvenimo salygu mire apie 28 000 lietuviu tremtiniu Po Stalino mirties 1953 m tremtiniai buvo palaipsniui paleidziami Paskutiniai tremtiniai buvo paleisti tik 1963 m Apie 60 000 pavyko grįzti į Lietuva o 30 000 buvo uzdrausta grįzti į tevyne Panasus tremimai vyko Latvijoje ir Estijoje taciau taip pat vyko ir kitu Sovietu Sajungos tautu tremimai Birzelio 14 aja Lietuva mini kasmetine Gedulo ir vilties diena istremtiesiems atminti Istorinis kontekstasPagrindiniai straipsniai Baltijos saliu okupacija ir Lietuvos partizanai 1939 m rugpjutį nacistine Vokietija ir Sovietu Sajunga pasirase Molotovo Ribentropo pakta kuriuo Rytu Europa buvo padalinta į įtakos zonas Baltijos salys tapo Sovietu sferos dalimi 1940 m birzelio 14 d Lietuva sulauke sovietu ultimatumo Netrukus į visas tris Baltijos salis buvo įvesta sovietu kariuomene ir salys buvo okupuotos Sovietai pereme triju valstybiu politinio ekonominio ir kulturinio gyvenimo kontrole Jie sparciai įgyvendino sovietizavimo politika privaciu įmoniu nacionalizavima zemes reforma ruosiantis kolektyvizacijai politiniu kulturiniu ir religiniu organizaciju slopinima Politiniai aktyvistai ir kiti zmones paskelbti liaudies priesais buvo suimti ir įkalinti Su jais 1941 m birzelį prasidejo pirmieji tremimai Tolimesnems represijoms uzkirto kelia naciu invazija į Sovietu Sajunga Per savaite Lietuva atsidure nacistines Vokietijos okupacijoje Nacistinei Vokietija pralaimint kara 1944 m liepa Raudonoji armija pereme didziaja dalį Lietuvos teritorijos Daugelis Lietuvoje buvo pasaukti į kariuomene apie 80 000 kariu Vyrai isvenge saukimo daznai prisijunge prie Lietuvos partizanu Ginkluotas pasipriesinimas įkvepe pilietinį ir politinį nepaklusnuma į kurį sovietai atsake persekiojimais egzekucijomis arestais tremimais ir kitomis represijomis Tremimu procedurosMGB sprendimas pradeti byla pries įtariamajį partizanu remimu zmogu Tremimams buvo atvezti papildomi kariai technika ir transporto priemones Taciau patys tremimai buvo atliekami grieztai paslaptyje Viesai buvo paskelbtas tik vienintelis Juozo Bartasiuno įsakymas 1946 m vasario menesį Paprastai ginkluotos kareiviu grupes apsupdavo tikslinį nama naktį Tamsiu paros metu buvo didesne tikimybe kad visi bus namuose o operacija buvo lengviau nuslepti per daug neatkreipiant gyventoju demesio Visiems viduje įskaitant naujagimius ir pagyvenusius zmones budavo įsakyta susipakuoti maista ir kitus butiniausius daiktus tikslus sarasas ka reiketu ar galima pasiimti skirdavosi ir daznai priklause nuo kariu atlaidumo Meginimo priesintis ar begti atveju kariai atidengdavo ugnį arba sumusdavo Daznai seimos budavo atskiriamos ir pasitaikydavo atveju kai tevai vaikai ar sutuoktiniai savanoriskai prisistatydavo į traukiniu stotį kad butu istremti kartu su savo seima Tremiami zmones dazniausiai budavo vezami gyvuliniuose vagonuose be jokiu papildomu įrengimu Salygos buvo antisanitarines keleiviams daznai trukdavo maisto ir vandens Kelione daznai trukdavo savaites jei ne menesius Traukiniu operatoriai daznai pranesdavo apie mirtį ypac tarp vaiku ir pagyvenusiu zmoniu dar nepasiekus keliones tikslo Vienu atveju traukinys su tremtiniais nuleke nuo begiu zuvo 19 ir buvo suzeisti 57 zmones Nors oficialiose instrukcijose pavyzdziui 1941 m NKGB generolo Ivano Serovo nurodymuose daznai buvo numatytas salyginai svelnus elgesys su arestuojamaisiais praktikoje pries juos buvo smurtaujama o ju turtas buvo plesiamas TremimaiPirmieji tremimai 1941 m Gyvuliniai vagonai kuriuose buvo vezami tremtiniai Ekspozicija Naujosios Vilnios gelezinkelio stotyjePagrindinis straipsnis Birzelio tremimai Pirmasis masinis tremimas sovietines valdzios buvo kruopsciai suplanuotas Jau 1940 m vasaros pabaigoje auksti sovietu pareigunai uzsimine apie planuojamus masinius arestus ir tremimus Netrukus NKVD pradejo registruoti ir sekti visus antisovietinius elementus t y asmenis kurie buvo laikomi turintys antisovietines paziuras vien del ju socialines padeties politiniu paziuru religiniu įsitikinimu ir panasiu savybiu Konkreciai buvo taikomasi į tarpukario Tautininku sajungos ir Lietuvos sauliu sajungos narius policijos pareigunus bei įvairiu katalikisku organizaciju narius Is viso NKVD skaiciavo kad reikia nustatyti apie 320 000 asmenu arba apie 15 Lietuvos gyventoju kurie skaiciuojant kartu su seimos nariais sudare apie puse gyventoju Siekiant pasiruosti operacijoms NKVD sudare sarasus asmenu kurie bus istremti pirmosios bangos metu Taip pat nustate jiems inkriminuojama priezastį suseke ju seimos narius ir nustate ju gyvenamaja vieta Sarasas buvo nepastovus ir nuolat keitesi Pavyzdziui 1941 m geguzes 13 d ataskaitoje nurodyta 19 610 asmenu kurie turetu buti suimti ir istremti ir 2 954 asmenys kurie buvo ju seimos nariai Po menesio skaiciai pasikeite į 8 598 tremiamus asmenis ir 13 654 tremiamus ju seimos narius o tai rodo istisu sovietams nepalankiu seimu naikinimo politika Pirmoji operacija prasidejo birzelio 13 d penktadienio naktį Ja vykde NKVD ir NKGB kareiviai is Rusijos Ukrainos ir Baltarusijos Ivanas Serovas isleido instrukcijas kuriose buvo nurodyta kaip tremtiniai turi buti sulaikomi ir gabenami į traukinius Instrukcijose pabrezta kad tremimai turi buti vykdomi kuo slapciau siekiant kad butu kuo maziau panikos ir pasipriesinimo Kiekvienai keturiu nariu vykdomajai grupei buvo nurodyta istremti dvi seimas Pagal oficialius nurodymus kiekviena seima galejo pasiimti iki 100 kg maisto drabuziu batu ir kitu butiniausiu daiktu taciau liudininku duomenimis siu nurodymu dazniausiai buvo nesilaikoma Del to daugelis seimu buvo nepasiruosusios kelionei ar gyvenimui tremtyje Pagal oficialius nurodymus kuriuos pasirase Mecislovas Gedvilas ir Icikas Meskupas Adomas tremtiniu paliktas turtas turejo buti padalintas į asmeninį turta drabuziai patalyne baldai indai ir kita nekilnojamasis turtas prekybinis inventorius meno dirbiniai vertybiniai popieriai gyvuliai zemes ukio technika Asmeninis turtas turejo buti perduotas tremtinio atstovui kuris parduotu turta ir perduotu pinigus savininkams Kitas turtas turejo buti konfiskuotas ir parduotas arba panaudotas sovietines valdzios reikmems Siu nurodymu nebuvo laikomasi ir remiantis zmoniu liudijimais palikto turto grobstymas buvo placiai paplites Tremimai tesesi taciau birzelio 16 d suskaiciuota kad dar buvo neistremti 1400 asmenys Sovietu pareigunai noredami įvykdyti savo kvotas birzelio 16 18 dienomis skubiai sueme 2000 asmenu Naujojoje Vilnioje buvo sutelkti eselonai su tremtiniais kur vyrai įvairia dingstimi pvz neva reikia papildomos dokumentu patikros apklausos ar kt buvo atskirti nuo seimu ir suvaryti į traukinius Is viso buvo 17 traukiniu jie isvyko birzelio 19 d ir pasieke keliones tiksla birzelio 30 liepos 9 dienomis Birzelio 19 d parengtoje oficialioje NKVD ataskaitoje buvo suskaiciuoti 17 485 istremti asmenys taciau si statistika buvo neissami o dokumentai nepilni Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra atsekes ir publikaves 16 246 tremtiniu likimus Pirmos pokario tremtys Lietuviu tremtiniu grupe Irkutsko sritis 1956 m 1944 m nacistines Vokietijos kariuomene traukesi palei visa Rytu fronta o sovietu pajegos Lietuvos teritorija pasieke 1944 m viduryje 1944 m spalį sovietu pareigunai tarp ju ir Sergejus Kruglovas organizaves cecenu ir ingusu tremimus jau siule tremti neva banditu seimas t y vyru vengusiu saukimo į Raudonaja armija ir prisijungusiu prie Lietuvos partizanu Taciau karo metu tokios priemones nebuvo praktiskos Vietoje to buvo ruosiamasi istremti visus Lietuvos vokiecius ju seimas ir tolimesnius ju gimines Eselonas su 1000 tremtiniu is Kauno isvyko geguzes 3 d o į paskirties vieta atvyko tik birzelį Sie tremtiniai buvo isnaudojami kaip neapmokama darbo jega medvilnes plantacijoms Vachso upes slenyje Del ypac prastu gyvenimo salygu per pirmuosius dvejus metus mire apie 580 tremtiniu is sios grupes Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Sovietu Sajungos komunistu partijos centro komiteto Lietuvos reikalu biuro pirmininkas Michailas Suslovas patvirtino sprendima istremti 50 60 seimu is kiekvienos apskrities Lavrentijus Berija paruose plana ir į pagalba atsiunte Bogdan Kobulov ir Arkady Apollonov Buvo taikomasi į lietuviu partizanu seimas represijas derinant su legalizacijos pasiulymu jei partizanai pasiduos ju seimos nenukentes Taciau tokie pazadai nebuvo isteseti o partizanu kurie legalizavosi sarasai buvo naudojami kaip pagrindas tremtiniu sarasams Per pusantro menesio buvo istremta per 6000 asmenu Daugumos seimu turtas jau buvo konfiskuotas todel oficialus sovietu nurodymai kad seima gali pasiimti iki 1500 kg turto dazniausiai buvo beprasmiai Be NKVD kareiviu pagalbinems pareigoms buvo naudojami naikintoju batalionai Nuo 1946 m iki 1948 m pradzios civiliu tremimai buvo palyginti nedideli Pagrindinis represiju budas buvo individualus liaudies priesu arestai ir velesni masiniai tokiu kaliniu tremimai Sie tremimai buvo nukreipti pries Lietuvos partizanus bei ju remejus o taip pat ir buozes bei burzuazija Operacijos Vesna ir Priboi Sovietu MGB patvirtinta pasiruosimo tremimu operacijai schemaTremtiniai lageryje Irkutsko srityje 1955 m Desineje partizanu rysininke Albina Norkute Kairiene Pagrindiniai straipsniai Operacija Vesna ir Operacija Priboi Didziausios tremimu bangos įvykdytos 1948 m geguze kai Operacijos Vesna metu is Lietuvos buvo istremta 40 000 50 000 asmenu ir 1949 m kova kai Operacijos Priboi metu buvo istremta 28 656 asmenu Tremimus įsake Sovietu Sajungos Ministru Taryba Operacija Priboi tuo paciu metu buvo vykdoma okupuotoje Lietuvoje Latvijoje ir Estijoje Operacija Vesna paliete tik Lietuva nes manoma pasipriesinimas sovietiniam rezimui Lietuvoje buvo stipriausias Oficialiai si nauja politiniu represiju banga ir toliau buvo nukreipta pries partizanu seimas ir ju remejus Taciau taip pat buvo siekiama palauzti pasipriesinima kolektyvizacijai kuri reikalavo kad valstieciai į kolukį atiduotu savo zeme gyvulius ir zemes ukio technika Tuomet ukininkai dirbtu kolukyje ir jiems butu mokama dalis ukio produkcijos bei pelno pagal darbo dienu skaiciu Taciau savo noru į kolukius stojo labai nedaug ukininku nes tai reiske privacios nuosavybes perdavima okupacinei valdziai ir įsijungima į sistema kuri daznai buvo lyginama su baudziava Daugelis gyventoju bande sleptis kadangi nemaza dalis visuomenes jau buvo ankstesniu tremimu liudininkais ir suprasdavo kada rengiamasi arestams pvz atvyksta nauji kareiviai ir transporto priemones Lietuvoje remiantis oficialiais sovietiniais dokumentais apie 13 700 isvenge nelaisves Todel 1949 m balandzio men valdzia surenge papildoma tremima Buvo parengtas apie 3000 asmenu sarasas Jie buvo įvertinti kaip ypac pavojingi traktuojami kaip kaliniai ir issiusti į aukso kasyklas Bodaibe Irkutsko srityje Operacija Osen ir paskutiniai tremimai Pagrindinis straipsnis Operacija Osen Atrode kad 1947 1948 m tremimai pasieke savo tikslus 1949 m spartejo kolektyvizacija o ginkluotas pasipriesinimas silpo Taciau kolektyvizacijos tempai Lietuvoje vis dar nebuvo tokie greiti kaip Latvijoje ar Estijoje kur iki 1949 m pabaigos buvo kolektyvizuoti atitinkamai 93 ir 80 ukiu Todel 1951 m spalį įvyko dar vienas plataus masto tremimas Operacija Osen Sie tremimai buvo konkreciai skirti buozems ir tiems kurie nestojo į kolukius Gyvenimas tremtyjeGyvenimo salygos Gyvenimo salygos buvo įvairios ir labai priklause nuo tremties geografines vietos vietines infrastrukturos ir salygu bei tremtiniu atliekamu darbu pobudzio Net oficialiose ataskaitose buvo pripazinta kad truko tinkamo busto pavyzdziui ataskaitoje is Igarkos buvo aprasyti barakai su nesandariais stogais be langu lovu ir patalynes Didzioji dalis lietuviu tremtiniu buvo įdarbinti misko darbu ir medienos pramoneje Tremtiniai negalejo isvykti is savo gyvenvietes ar pakeisti darbo ju tremtys neturejo nustatytos formalios pabaigos datos ir buvo skirtos visam gyvenimui Tie kurie bande pabegti arba venge dirbti buvo issiusti į kaliniu stovyklas 1945 1948 m bande pabegti 1722 lietuviai iki 1949 m buvo sugauta 1070 1948 m Sovietu Sajungos Auksciausioji Taryba prieme grieztesnes bausmes pabegusiems buvo skiriama 20 metu o begliams padedantiems 5 metai kalejimo Vaikai gime tremtyje buvo priskiriami tremtiniams ir su jais buvo elgiamasi taip pat kaip ir su ju tevais isskyrus kai kurias isimtis misrioms seimoms Del prastu gyvenimo salygu sunkaus fizinio darbo maisto ir medicinines prieziuros trukumo mirtingumas tremtyje buvo didelis ypac tarp jaunimo ir pagyvenusiu zmoniu Arvydo Anusausko skaiciavimais 1945 1952 ir 1953 1958 metais mire atitinkamai apie 16 500 ir 3 500 lietuviu taciau sie skaiciai apytiksliai nes MVD ir MGB dokumentai buvo neissamus ir su netikslumais Į sį skaiciu neįtraukta 8 000 mirusiuju kurie buvo istremti 1941 m Taigi bendras lietuviu tremtyje mirciu skaicius gali siekti apie 28 tukst Vaikai sudare apie ketvirtadalį visu auku Lietuviu tremtiniu namai Kolymoje 1958 m Tremtiniu jurtos Sibiro arktiniuose regionuose pavyzdys Lietuvos etnografijos muziejus Politine kaline Onute Milusauskaite suimta 1945 m kaip Lietuvos partizanu pasiuntine prie dukters kapo Ust Omciuge 1955 m Lietuviai tremtiniai isgauna derva Irkutsko apylinkes 1956 m Lietuviai tremtiniai stumia rastu vezima Inta 1956 m Leidimai grįzti ir sugrįzimai Po Stalino mirties 1953 m Chrusciovas pradejo ir destalinizacija kurios metu buvo laipsniskas tremtiniu ir kaliniu paleidimas 1954 m liepa tremtiniu vaikai iki 16 metu buvo isbraukti is tremtiniu saraso o bausme uz pabegima sumazinta nuo 20 iki 3 metu kalejimo Lietuviu paleidimas vyko letai Kai 1954 m buvo paskelbta amnestija vyresniems nei 55 60 metu neįgaliems ar nepagydomai sergantiems zmonems speciali nuostata del del visuomenes saugumo isbrauke lietuvius bei Ukrainos nacionalistu organizacijos narius Tremtiniu bylas pamazu kiekvienu konkreciu atveju pradejo perziurineti LSSR Auksciausioji Taryba Sovietu aparacikai tremtinius vertino kaip gresme ypac jei jie reikalavo grazinti tremties metu konfiskuota turta Leidimus grįzti lietuviams patvirtindavo tik ribotomis aplinkybemis letai esant įvairaus pobudzio biurokratinems kliutimis 1956 ir 1957 m Sovietu Sajungos Auksciausioji Taryba pritare didesniu tremtiniu grupiu tarp ju ir lietuviu paleidimui Netrukus tremtiniai pradejo grįzti masiskai taip sukeldami sunkumu vietos komunistams Tremtiniai kurie prasydavo grazinti konfiskuota turta paprastai buvo laikomi nepatikimais ir reikalaujantys ypatingos prieziuros Sovietu Lietuvos pareigunai tarp ju ir Antanas Snieckus parenge vietines administracines priemones uzdraudziancias tremtiniu sugrįzima bei kreipesi į Maskva kad si įgyvendintu tokia politika 1958 m geguze Sovietu Sajunga perziurejo savo politika likusiu tremtiniu atzvilgiu visi nesusije su Lietuvos partizanais buvo paleisti bet be teises grįzti į Lietuva Paskutiniai lietuviai partizanu gimines ir partizanai buvo paleisti tik atitinkamai 1960 ir 1963 metais Dauguma tremtiniu kurie buvo paleisti į laisve 1958 m geguzes sprendimu ar veliau į Lietuva negrįzo Is viso į Lietuva grįzo apie 60 000 tremtiniu Taciau jie susidure su tolesniais sunkumais ju turtas buvo seniai isgrobstytas ir pasidalintas jie patyre diskriminacija del darbo ir socialiniu garantiju ju vaikams buvo uzdrausta įgyti aukstajį issilavinima Buvusiems tremtiniams rezistentams ir ju vaikams nebuvo leista pilnai integruotis į visuomene Tokia politika paskatino zmoniu grupes kuri priesinosi rezimui ir tese nesmurtinį pasipriesinima susikurima Suvestine lentele1941 1952 m tremimu suvestine Metai Data Istremtu asmenu skaicius Tremties vieta1941 07 14 birzelio 14 17 d Birzelio tremimai 17485 Altajaus krastas Komija Tomsko sritis1945 04 20 balandzio 20 d geguzes 3 d Lietuvos vokieciai su jais susije asmenys zmones kuriuos SSRS laike kolaborantais ir kt 1048 Stalinabado apylinkes Tadzikija 1945 07 17 liepos 17 d rugsejo 3 d 6320 Komija Sverdlovsko sritis Molotovo sritis1946 02 18 vasario 18 21 d 2082 Sverdlovsko sritis1947 12 lapkricio 23 24 d gruodzio menuo 2782 Tomsko sritis Tiumenes sritis Komija1948 01 sausis vasaris 1156 Tomsko sritis Krasnojarsko krastas1948 05 22 geguzes 22 27 d operacija Vesna 40002 per visus 1948 metus beveik 44 000 Krasnojarsko krastas Irkutsko sritis Buriatija Mongolija1949 03 25 kovo 25 28 d operacija Priboi 29180 Irkutsko sritis Krasnojarsko krastas1949 04 10 balandzio 10 20 d operacijos Priboi baigiamasis etapas 3090 Irkutsko sritis1949 06 06 birzelio 6 d 500 apytiksliai Irkutsko sritis1949 07 07 liepos 7 d 279 per visus 1949 metus apie 33 500 Irkutsko sritis1950 04 14 balandzio 14 d rugsejo 1 2 19 20 d 1355 Altajaus krastas Chabarovsko krastas1951 03 31 kovo 31 d balandzio 1 d operacija Siaure 433 Irkutsko sritis Tomsko sritis1951 09 20 rugsejo 19 21 d 3087 Irkutsko sritis1951 10 02 spalio 2 3 d operacija Osen 16150 Krasnojarsko krastas Tomsko sritis1951 11 30 lapkricio 30 d 452 per visus 1951 metus daugiau nei 21 000 Altajaus krastas1952 01 23 sausio 23 d 2195 Krasnojarsko krastas1952 07 06 liepos 6 7 d 465 nezinoma1952 08 05 rugpjucio 5 6 d 359 per visus 1952 metus beveik 3000 Krasnojarsko krastasIs viso 132000 apytiksliai PastabosPateikiamas pagal NKVD MGB ataskaitas parengtas iskart po tremimo velesnese ataskaitose apvalinant daznai budavo pateikiami mazesni istremtuju skaiciai Tikrasis skaicius buvo didesnis nes sovietu pareigunai neturejo jokios paskatos rengti tikslias ir issamias statistines ataskaitas Saltiniai Sovietu tremimai Lietuvoje 1939 1941 1944 1953 m Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras Nuoroda tikrinta 2024 03 16 Lietuvos gyventoju tremimai Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 03 16 Tininis 2003 p 48 Anusauskas 2005 p 302 Stravinskiene 2012 p 44 1941 M birzelio 14 18 d tremimai PDF Tarptautine komisija naciu ir sovietinio okupaciniu rezimu nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Suarchyvuotas originalas PDF 2011 06 26 Nuoroda tikrinta 2014 04 20 BNS 2012 06 14 Lithuania marks Mourning and Hope Day commemorating Soviet mass deportations 15 min Nuoroda tikrinta 2014 04 19 Anusauskas 1996 p 317 Anusauskas 1996 p 322 Anusauskas 1996 p 323 Anusauskas 1996 p 324 Anusauskas 1996 p 70 Anusauskas 1996 pp 44 45 Anusauskas 1996 p 80 Anusauskas 1996 pp 83 89 Anusauskas 1996 pp 89 91 Anusauskas 1996 p 94 Anusauskas 1996 p 82 Anusauskas 1996 pp 95 96 Anusauskas 1996 p 98 Anusauskas 1996 p 99 Anusauskas 1996 p 100 Anusauskas 1996 p 106 Anusauskas 1996 pp 101 104 Anusauskas 1996 pp 292 293 Anusauskas 2005 p 293 Anusauskas 1996 p 294 Anusauskas 1996 p 382 Anusauskas 1996 p 313 Kasparas 1998 Anusauskas 2005 p 295 Anusauskas 1996 p 315 Anusauskas 2005 pp 296 297 Anusauskas 1996 p 319 Rahi Tamm Aigi Kahar Andres 2009 The deportation Operation Priboi in 1949 PDF In Hiio Toomas Maripuu Meelis Paavle Indrek eds Estonia Since 1944 Report of the Estonian International Commission for the Investigation of Crimes Against Humanity Tallinn Estijos tarptautine komisija nusikaltimams zmoniskumui tirti p 310 ISBN 978 9949183005 Suarchyvuotas originalas PDF 2019 03 28 Nuoroda tikrinta 2020 08 26 Fitzpatrick 1996 p 129 Anusauskas 1996 p 325 Anusauskas 2005 p 300 Misiunas amp Taagepera 1993 p 102 Paskutiniam tremimui į Sibira 70 operacija Ruduo Taurages krasto muziejus 2021 10 01 Nuoroda tikrinta 2024 03 16 Anusauskas 1996 p 326 Anusauskas 1996 p 388 Anusauskas 1996 p 386 Anusauskas 2002 p 19 Bugaĭ 1996 p 170 Pohl 1999 p 46 Anusauskas 1996 p 385 Anusauskas 1996 p 391 Anusauskas 2002 p 25 Anusauskas 1996 pp 392 393 Anusauskas 1996 p 393 Anusauskas 1996 pp 393 394 Anusauskas 2005 p 415 Anusauskas 1996 p 396 Anusauskas 2005 pp 417 418 Anusauskas 1996 pp 397 398 Anusauskas 2005 p 418 Vardys amp Sedaitis 1997 p 84 Anusauskas 2002 pp 15 16 BibliografijaAnusauskas Arvydas 1996 Lietuviu tautos sovietinis naikinimas 1940 1958 metais PDF Vilnius Mintis ISBN 5 417 00713 7 Suarchyvuotas originalas PDF 2014 04 21 Anusauskas Arvydas 2002 Deportations of the population in 1944 1953 PDF The International Commission for the Evaluation of the Crimes of the Nazi and Soviet Occupation Regimes in Lithuania Suarchyvuotas originalas PDF 2011 07 22 Anusauskas Arvydas et al eds 2005 Lietuva 1940 1990 Vilnius Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimo centras ISBN 9986 757 65 7 Bugaĭ Nikolaĭ Fedorovich 1996 The Deportation of Peoples in the Soviet Union Nova Publishers ISBN 9781560723714 Fitzpatrick Sheila 1996 Stalin s peasants resistance and survival in the Russian village after collectivization Oxford University Press ISBN 9780195104592 Kasparas Kestutis 1998 Okupantu veiksmai siekiant demoralizuoti ir dezorganizuoti pasipriesinima 1945 m vasara Genocidas Ir Resistencija 3 ISSN 1392 3463 Misiunas Romuald Taagepera Rein 1993 The Baltic States Years of Dependence 1940 1990 revised leid University of California Press ISBN 0 520 08228 1 Pohl J Otto 1999 Ethnic cleansing in the USSR 1937 1949 Contributions to the study of world history Greenwood Publishing Group ISBN 9780313309212 Tininis Vytautas 2003 Komunistinio rezimo nusikaltimai Lietuvoje 1944 1953 PDF 2 Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademija ISBN 9955 423 18 8 Suarchyvuotas originalas PDF 2014 04 21 Nuoroda tikrinta 2014 04 20 Vardys Vytas Stanley Sedaitis Judith B 1997 Lithuania The Rebel Nation Westview Series on the Post Soviet Republics WestviewPress ISBN 0 8133 1839 4 Stravinskiene Vitalija 2012 Lietuvos lenku tremimai 1941 1952 m Istorija Mokslo darbai 87 ISSN 2029 7181