Birželio trėmimai (est. juuniküüditamine, latv. jūnija deportācijas) – TSRS įvykdytas masinis dešimčių tūkstančių žmonių trėmimas iš 1940–1941 m. okupuotų teritorijų: Baltijos šalių, okupuotos Lenkijos (daugiausiai dabartinės Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos) ir Moldavijos.
Šis masinis trėmimas buvo surengtas vadovaujantis NKVD ir KGB nustatytomis gairėmis. Vyresniuoju trėmimo vykdytoju paskirtas TSRS Vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija. Oficialus slaptos operacijos pavadinimas buvo „Rezoliucija dėl socialiai svetimų elementų iškėlimo iš Baltijos respublikų, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldovos“. Areštus įvykdė milicija, bendradarbiaudama su vietinių komunistų partijų nariais.
Trėmimai
Trėmimai vyko nuo 1941 m. gegužės 22 d. iki birželio 20 d., prieš pat nacistinės Vokietijos invaziją į Tarybų Sąjungą. Tačiau trėmimų tikslas buvo ne sustiprinti teritorijų saugumą rengiantis vokiečių puolimui, o pašalinti tarybinės valdžios politinius oponentus.
Trėmimai įvyko praėjus metams po Baltijos šalių, Besarabijos bei šiaurinės Bukovinos okupacijos ir aneksijos, ir buvo nukreipti į „antitarybinius elementus“ – buvusius politikus, policininkus, pasiturinčius pramonininkus, žemės savininkus ir k.t. Okupuotoje Lenkijoje tai buvo ketvirtoji masinių trėmimų banga, šįkart skirta kovoti su „kontrrevoliucine“ Ukrainos nacionalistų organizacija.
Trėmimai vykdyti pagal Ivano Serovo sudarytas ir patvirtintas vadinamąsias Serovo instrukcijas. Žmonės buvo tremiami be teismo, ištisomis šeimomis. Vyrai dažniausiai buvo kalinami, dauguma jų mirė Sibiro kalėjimų stovyklose; moterys ir vaikai buvo apgyvendinti gyvenvietėseOmsko ir Novosibirsko srityse, Krasnojarske ir Altajaus krašte bei Kazachstane. Estijos tremtinių mirštamumas buvo 60 %.
Be trėmimų, birželio 22–27 d. Lietuvoje įvyko apie 40 masinių žudynių. Pavyzdžiui, Pravieniškių darbo stovykloje buvo nužudyta 230 lietuvių kalinių ir civilių gyventojų, o 15 kalinių įvykdyta mirties bausmė kalėjime Minske. Be to, po Birželio sukilimo NKVD nužudė 70–80 Lietuvos politinių kalinių Rainių miške.
Tremtinių skaičius
| Šalis prieš karą | Tremtinių skaičius | ||
|---|---|---|---|
| Į priverstines gyvenvietes (pagal oficialius NKVD pranešimus) | Į kalinių stovyklas bei priverstines gyvenvietes | Perdėta | |
| Estija | 5978 | 10000–11000 | |
| Latvija | 9546 | 15000 | |
| Lietuva | 10187 | 17500 | |
| Lenkija | 11329 (Vakarų Ukraina) 22353 (Vakarų Baltarusija) | 24412 (Vakarų Baltarusija) | 200000–300000 |
| Rumunija | 24360 | 300000 | |
Atminimas
Birželio trėmimai vaizduojami keliuose XXI a. antrojo dešimtmečio Baltijos šalių filmuose. 2013 m. lietuviškas filmas „Ekskursantė“ įvykius perteikia vaizduodamas dešimtmetės mergaitės, pabėgusios iš tremties stovyklos, istoriją. Tremtinių memuarais pagrįsti 2014 m. estiškas filmas „Skersvėjyje“ (est. Risttuules) bei 2016 m. latviškas filmas „Melanijos kronika“ (latv. Melānijas hronika).
Pastabos
- Moldavijos TSR bei Ukrainos TSR Černivcių sritis ir Izmailo sritis
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Birželio trėmimai, Kas yra Birželio trėmimai? Ką reiškia Birželio trėmimai?