Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

TSRS tautų tremtysIštuštėjęs Krymo totorių kaimas netoli iškart po 1945 m kuomet buvo ištremti visi Krymo totoriai Vieta

TSRS tautų tremtys

  • Pagrindinis puslapis
  • TSRS tautų tremtys
TSRS tautų tremtys
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
TSRS tautų tremtys

Ištuštėjęs Krymo totorių kaimas netoli , iškart po 1945 m., kuomet buvo ištremti visi Krymo totoriai.
Vieta TSRS ir jos okupuotos šalys
Taikinys (-iai) Buožės, valstiečiai, tautinės mažumos, (okupuotų) užsienio valstybių piliečiai
Data 1930–1952
Išpuolio tipas  etninis valymas, , genocidas,
Žuvusiųjų ~800 000–1 500 000
Nusikaltimas (-ai) GPU / NKVD
Motyvas Rusifikacija,kolonializmas, pigi darbo jėga priverstinio darbo stovykloms

TSRS tautų tremtys arba SSRS tautų tremtys – 1930–1952 m. laikotarpiu Tarybų Sąjungos vyriausybės, vadovaujamos Josifo Stalino ir vidaus reikalų komisaro Lavrentijaus Berijos, vykdyta politika, kuria priverstinai perkelti (ištremti) įvairių grupių gyventojai. Šiuos veiksmus galima suskirstyti į šias plačias kategorijas: „antisovietinių“ asmenų trėmimai, ištisų tautybių deportacijos, darbo jėgos perkėlimas ir organizuota imigracija siekiant užpildyti etniškai išvalytas teritorijas. Gyventojų , pradėtas vykdyti dar Lenino, davė precedentą trėmimams klasės pagrindu, 1937 m. korėjiečių deportacija – trėmimams tautybės pagrindu.

Daugeliu atvejų tremties tikslas buvo mažai apgyvendintos atokios vietovės, įskaitant priverstinio darbo stovyklas. Į TSRS gilumą tremti ir užsienio šalių piliečiai. Apskaičiuota, kad iš viso deportacijos paveikė mažiausiai 6 mln. žmonių. 1930–1931 metais ištremta 1,8 mln. buožių, 1 mln. valstiečių ir tautinių mažumų 1932–1939 m., apie 3,5 mln. etninių mažumų 1940–1952 m.

Sovietiniuose archyvuose užfiksuota 390 000 mirčių dėl prievartinio išbuožinimo ir iki 400 000 mirčių tarp 1940–1949 m. laikotarpio tremtinių. Istorikų skaičiavimais, bendras mirčių skaičius dėl trėmimų siekia 1–1,5 mln. Šiuolaikiniai istorikai šiuos trėmimus linkę klasifikuoti kaip nusikaltimus žmoniškumui, etninį persekiojimą, etninį valymą. Du pragaištingiausi trėmimai, Krymo totorių deportacija ir čečėnų bei ingušų deportacija, buvo pripažinti genocidu Ukrainos ir Europos parlamentų. 1991 m. balandžio 26 d. Rusijos Socialistinės Federacinės Tarybų Respublikos Aukščiausioji Taryba, vadovaujama jos pirmininko Boriso Jelcino, priėmė Represuotų tautų reabilitacijos įstatymą, kurio antras straipsnis pasmerkė visas masines deportacijas kaip „Stalino šmeižimo ir genocido politiką“.

Sovietų Sąjunga taip pat organizuodavo trėmimus okupuotose teritorijose – per trėmimus gyvybių neteko 50 000 Baltijos šalių gyventojų, taip pat tokiu būdu nužudyta 300 000–360 000 vokiečių iš rytinės Europos dalies.

Mirčių skaičius

Istorikų skaičiuojama, kad tremčių aukų skaičius svyruoja nuo 800 000 iki 1 500 000.

Tremties žmonių mirčių skaičius, 1930–1950 m.
Grupė Numatomas mirčių skaičius Nuorodos
Buožės 1930–1937 m. 389 521
Čečėnai 100 000–400 000
Lenkai 90 000
Korėjiečiai 16 500–40 000
Estai 5 400
Latviai 17 400
Lietuviai 28 000
Suomiai 18 800
Vengrai 15 000–20 000
Karačiajai 13 100–35 000
Pavolgio vokiečiai 42 823–228 800
Kalmukai 12 600–48 000
Ingušai 20 300–23 000
Balkarai 7 600–11 000
Krymo totoriai 34 300–109 956
Meschetijos turkai 12 859–50 000
IŠ VISO 824 203–1 514 877

Į sąrašą nepatenka keli šimtai tūkstančių vokiečių, deportuotų po Antrojo pasaulinio karo iš okupuotų teritorijų rytinėje Europoje.

Šaltiniai

  1. UNPO: Chechnya: European Parliament recognizes the genocide of the Chechen People in 1944
  2. Rosefielde, Steven (2009). Red Holocaust. Routledge. p. 84. ISBN 978-0-415-77757-5.
  3. Perovic, Jeronim (2018 m. birželio mėn.). Perovic, Jeronim (2018). From Conquest to Deportation: The North Caucasus under Russian Rule. Oxford University Press. ISBN 9780190934675. OCLC 1083957407. p. 320. ISBN 9780190934675.
  4. Burds, Jeffrey (2007-04-01). „The Soviet War against 'Fifth Columnists': The Case of Chechnya, 1942–4“. Journal of Contemporary History. 42 (2): 267–314. doi:10.1177/0022009407075545. S2CID 159523593.
  5. Grieb 2014, p. 930.
  6. Werth 2004, p. 73.
  7. Bekus 2010, p. 42.
  8. Casey Michael (2022 m. rugpjūčio 9 d.). „Russia’s Crimes of Colonialism“. Wall Street Journal.
  9. Ellman 2002, p. 1158.
  10. Werth 2004.
  11. Polian 2004.
  12. (2009). Red Holocaust. Routledge. p. 83. ISBN 978-0-415-77757-5.
  13. Ellman 2002.
  14. Pohl 1997.
  15. Vertreibung und Vertreibungsverbrechen 1945–1978. Bericht des Bundesarchivs vom 28 Mai 1974. Archivalien und ausgewälte Erlebenisberichte, Bonn 1989, pp. 40–41, 46–47, 51–53)
  16. Pohl 1999, p. 46.
  17. Pohl, J. Otto (1999).
  18. Frucht 2004, p. 28.
  19. Pohl 1999, p. 14.
  20. Rywkin 1994, p. 67.
  21. Pettai & Pettai 2014, p. 55.
  22. D.M. Ediev (2004). „Demograficheskie poteri deportirovannykh narodov SSSR“. Stavropol: Polit.ru. Suarchyvuotas originalas 2017-09-23. Nuoroda tikrinta 2017-09-23.
  23. Bognár 2012, p. 56.
  24. Buckley, Ruble & Hofmann 2008, p. 207.
  25. Pohl 2000, p. 267.
  26. Williams 2015, p. 109.
  27. Allworth, Edward (1998). The Tatars of Crimea: Return to the Homeland: Studies and Documents. Durham: Duke University Press. ISBN 9780822319948. LCCN 97019110. OCLC 610947243. pg 6
  28. Hall, M. Clement (2014). The Crimea. A very short history. ISBN 978-1-304-97576-8.
  29. Jones, Stephen F. (1993). "Meskhetians: Muslim Georgians or Meskhetian Turks? A Community without a Homeland". Refuge. 13 (2): 14–16.

Bibliografija

  • Bekus, Nelly (2010). Struggle Over Identity: The Official and the Alternative "Belarusianness". Budapest: . ISBN 9789639776685. LCCN 2010008736.
  • Bognár, Zalán (2012). „A kárpátaljai magyar és német polgári lakosság tömeges elhurcolása szovjet hadifogságba“ [The deportation of masses of Hungarian and German civilians from Subcarpathia to Soviet prisoner of war camps]. Orpheus Noster (vengrų). Budapest: Károli Gáspár Református Egyetem. 4 (2): 46–60.
  • Buckley, Cynthia J.; Ruble, Blair A.; Hofmann, Erin Trouth (2008). Migration, Homeland, and Belonging in Eurasia. . p. 207. ISBN 978-0801890758. LCCN 2008-015571.
  • Ellman, Michael (2002). „Soviet Repression Statistics: Some Comments“ (PDF). Europe-Asia Studies. 54 (7): 1151–1172. doi:10.1080/0966813022000017177. JSTOR 826310. S2CID 43510161. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018 m. balandžio 27 d.
  • Frucht, Richard C. (2004). Eastern Europe: an introduction to the people, lands, and culture. 2. ABC-CLIO. p. 28. ISBN 978-1576078006.
  • Grieb, Christiane (2014). „War Crimes, Soviet, World War II“. In C. Dowling, Timothy (red.). Russia at War: From the Mongol Conquest to Afghanistan, Chechnya, and Beyond. ABC-CLIO. ISBN 9781598849486. LCCN 2014017775.
  • Pettai, Eva-Clarita; Pettai, Vello (2014). Transitional and Retrospective Justice in the Baltic States. Kembridžo universiteto leidykla. ISBN 978-1107049499. LCCN 2014-043729.
  • Pohl, J. Otto (1997). The Stalinist Penal System. McFarland. ISBN 0786403365.
  • Pohl, J. Otto (1999). Ethnic Cleansing in the USSR, 1937–1949. Westport, CT: . ISBN 978-0-313-30921-2. LCCN 98-046822.
  • Pohl, J. Otto (2000). „Stalin's genocide against the "Repressed Peoples"“. Journal of Genocide Research. 2 (2): 267–293. doi:10.1080/713677598. S2CID 59194258.
  • Polian, Pavel (2004). Against Their Will: The History and Geography of Forced Migrations in the USSR. Budapest: . ISBN 978-9-639-24168-8.
  • Rywkin, Michael (1994). Moscow's Lost Empire. Routledge. ISBN 9781315287713. LCCN 93029308.
  • Werth, Nicolas (2004). „Strategies of Violence in the Stalinist USSR“. In Rousso, Henry; Golsan, Richard Joseph (eds.). Stalinism and Nazism: History and Memory Compared. Nebraskos universiteto leidykla. ISBN 9780803290006. LCCN 2003026805.
  • Williams, Brian Glyn (2015). The Crimean Tatars: From Soviet Genocide to Putin's Conquest. Londonas, Niujorkas: Oksfordo universiteto leidykla. ISBN 9780190494728. LCCN 2015033355.

Taip pat skaitykite

  • Lietuvos gyventojų trėmimai 1940–1953 m.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 18:36

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie TSRS tautų tremtys, Kas yra TSRS tautų tremtys? Ką reiškia TSRS tautų tremtys?

TSRS tautu tremtysIstustejes Krymo totoriu kaimas netoli iskart po 1945 m kuomet buvo istremti visi Krymo totoriai Vieta TSRS ir jos okupuotos salysTaikinys iai Buozes valstieciai tautines mazumos okupuotu uzsienio valstybiu pilieciaiData 1930 1952Ispuolio tipas etninis valymas genocidas Zuvusiuju 800 000 1 500 000Nusikaltimas ai GPU NKVDMotyvas Rusifikacija kolonializmas pigi darbo jega priverstinio darbo stovykloms TSRS tautu tremtys arba SSRS tautu tremtys 1930 1952 m laikotarpiu Tarybu Sajungos vyriausybes vadovaujamos Josifo Stalino ir vidaus reikalu komisaro Lavrentijaus Berijos vykdyta politika kuria priverstinai perkelti istremti įvairiu grupiu gyventojai Siuos veiksmus galima suskirstyti į sias placias kategorijas antisovietiniu asmenu tremimai istisu tautybiu deportacijos darbo jegos perkelimas ir organizuota imigracija siekiant uzpildyti etniskai isvalytas teritorijas Gyventoju pradetas vykdyti dar Lenino dave precedenta tremimams klases pagrindu 1937 m korejieciu deportacija tremimams tautybes pagrindu Daugeliu atveju tremties tikslas buvo mazai apgyvendintos atokios vietoves įskaitant priverstinio darbo stovyklas Į TSRS giluma tremti ir uzsienio saliu pilieciai Apskaiciuota kad is viso deportacijos paveike maziausiai 6 mln zmoniu 1930 1931 metais istremta 1 8 mln buoziu 1 mln valstieciu ir tautiniu mazumu 1932 1939 m apie 3 5 mln etniniu mazumu 1940 1952 m Sovietiniuose archyvuose uzfiksuota 390 000 mirciu del prievartinio isbuozinimo ir iki 400 000 mirciu tarp 1940 1949 m laikotarpio tremtiniu Istoriku skaiciavimais bendras mirciu skaicius del tremimu siekia 1 1 5 mln Siuolaikiniai istorikai siuos tremimus linke klasifikuoti kaip nusikaltimus zmoniskumui etninį persekiojima etninį valyma Du pragaistingiausi tremimai Krymo totoriu deportacija ir cecenu bei ingusu deportacija buvo pripazinti genocidu Ukrainos ir Europos parlamentu 1991 m balandzio 26 d Rusijos Socialistines Federacines Tarybu Respublikos Auksciausioji Taryba vadovaujama jos pirmininko Boriso Jelcino prieme Represuotu tautu reabilitacijos įstatyma kurio antras straipsnis pasmerke visas masines deportacijas kaip Stalino smeizimo ir genocido politika Sovietu Sajunga taip pat organizuodavo tremimus okupuotose teritorijose per tremimus gyvybiu neteko 50 000 Baltijos saliu gyventoju taip pat tokiu budu nuzudyta 300 000 360 000 vokieciu is rytines Europos dalies Mirciu skaiciusIstoriku skaiciuojama kad tremciu auku skaicius svyruoja nuo 800 000 iki 1 500 000 Tremties zmoniu mirciu skaicius 1930 1950 m Grupe Numatomas mirciu skaicius NuorodosBuozes 1930 1937 m 389 521Cecenai 100 000 400 000Lenkai 90 000Korejieciai 16 500 40 000Estai 5 400Latviai 17 400Lietuviai 28 000Suomiai 18 800Vengrai 15 000 20 000Karaciajai 13 100 35 000Pavolgio vokieciai 42 823 228 800Kalmukai 12 600 48 000Ingusai 20 300 23 000Balkarai 7 600 11 000Krymo totoriai 34 300 109 956Meschetijos turkai 12 859 50 000IS VISO 824 203 1 514 877 Į sarasa nepatenka keli simtai tukstanciu vokieciu deportuotu po Antrojo pasaulinio karo is okupuotu teritoriju rytineje Europoje SaltiniaiUNPO Chechnya European Parliament recognizes the genocide of the Chechen People in 1944 Rosefielde Steven 2009 Red Holocaust Routledge p 84 ISBN 978 0 415 77757 5 Perovic Jeronim 2018 m birzelio men Perovic Jeronim 2018 From Conquest to Deportation The North Caucasus under Russian Rule Oxford University Press ISBN 9780190934675 OCLC 1083957407 p 320 ISBN 9780190934675 Burds Jeffrey 2007 04 01 The Soviet War against Fifth Columnists The Case of Chechnya 1942 4 Journal of Contemporary History 42 2 267 314 doi 10 1177 0022009407075545 S2CID 159523593 Grieb 2014 p 930 Werth 2004 p 73 Bekus 2010 p 42 Casey Michael 2022 m rugpjucio 9 d Russia s Crimes of Colonialism Wall Street Journal Ellman 2002 p 1158 Werth 2004 Polian 2004 2009 Red Holocaust Routledge p 83 ISBN 978 0 415 77757 5 Ellman 2002 Pohl 1997 Vertreibung und Vertreibungsverbrechen 1945 1978 Bericht des Bundesarchivs vom 28 Mai 1974 Archivalien und ausgewalte Erlebenisberichte Bonn 1989 pp 40 41 46 47 51 53 Pohl 1999 p 46 Pohl J Otto 1999 Frucht 2004 p 28 Pohl 1999 p 14 Rywkin 1994 p 67 Pettai amp Pettai 2014 p 55 D M Ediev 2004 Demograficheskie poteri deportirovannykh narodov SSSR Stavropol Polit ru Suarchyvuotas originalas 2017 09 23 Nuoroda tikrinta 2017 09 23 Bognar 2012 p 56 Buckley Ruble amp Hofmann 2008 p 207 Pohl 2000 p 267 Williams 2015 p 109 Allworth Edward 1998 The Tatars of Crimea Return to the Homeland Studies and Documents Durham Duke University Press ISBN 9780822319948 LCCN 97019110 OCLC 610947243 pg 6 Hall M Clement 2014 The Crimea A very short history ISBN 978 1 304 97576 8 Jones Stephen F 1993 Meskhetians Muslim Georgians or Meskhetian Turks A Community without a Homeland Refuge 13 2 14 16 BibliografijaBekus Nelly 2010 Struggle Over Identity The Official and the Alternative Belarusianness Budapest ISBN 9789639776685 LCCN 2010008736 Bognar Zalan 2012 A karpataljai magyar es nemet polgari lakossag tomeges elhurcolasa szovjet hadifogsagba The deportation of masses of Hungarian and German civilians from Subcarpathia to Soviet prisoner of war camps Orpheus Noster vengru Budapest Karoli Gaspar Reformatus Egyetem 4 2 46 60 Buckley Cynthia J Ruble Blair A Hofmann Erin Trouth 2008 Migration Homeland and Belonging in Eurasia p 207 ISBN 978 0801890758 LCCN 2008 015571 Ellman Michael 2002 Soviet Repression Statistics Some Comments PDF Europe Asia Studies 54 7 1151 1172 doi 10 1080 0966813022000017177 JSTOR 826310 S2CID 43510161 Suarchyvuotas originalas PDF 2018 m balandzio 27 d Frucht Richard C 2004 Eastern Europe an introduction to the people lands and culture 2 ABC CLIO p 28 ISBN 978 1576078006 Grieb Christiane 2014 War Crimes Soviet World War II In C Dowling Timothy red Russia at War From the Mongol Conquest to Afghanistan Chechnya and Beyond ABC CLIO ISBN 9781598849486 LCCN 2014017775 Pettai Eva Clarita Pettai Vello 2014 Transitional and Retrospective Justice in the Baltic States Kembridzo universiteto leidykla ISBN 978 1107049499 LCCN 2014 043729 Pohl J Otto 1997 The Stalinist Penal System McFarland ISBN 0786403365 Pohl J Otto 1999 Ethnic Cleansing in the USSR 1937 1949 Westport CT ISBN 978 0 313 30921 2 LCCN 98 046822 Pohl J Otto 2000 Stalin s genocide against the Repressed Peoples Journal of Genocide Research 2 2 267 293 doi 10 1080 713677598 S2CID 59194258 Polian Pavel 2004 Against Their Will The History and Geography of Forced Migrations in the USSR Budapest ISBN 978 9 639 24168 8 Rywkin Michael 1994 Moscow s Lost Empire Routledge ISBN 9781315287713 LCCN 93029308 Werth Nicolas 2004 Strategies of Violence in the Stalinist USSR In Rousso Henry Golsan Richard Joseph eds Stalinism and Nazism History and Memory Compared Nebraskos universiteto leidykla ISBN 9780803290006 LCCN 2003026805 Williams Brian Glyn 2015 The Crimean Tatars From Soviet Genocide to Putin s Conquest Londonas Niujorkas Oksfordo universiteto leidykla ISBN 9780190494728 LCCN 2015033355 Taip pat skaitykiteLietuvos gyventoju tremimai 1940 1953 m

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Mildronatas

  • Liepa 17, 2025

    Mikas Masys

  • Liepa 17, 2025

    Mikalojus Zaviša

  • Liepa 17, 2025

    Mikalojus Viesiolovskis

  • Liepa 17, 2025

    Mikalojus Tryzna

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje