Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas galutinai susiformavo XVI a viduryje kai valstybė Lenki
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas galutinai susiformavo XVI a. viduryje, kai valstybė Lenkijos pavyzdžiu buvo suskirstyta į vaivadijas ir pavietus.
Iki XV a.
XIII a. Mindaugui suvienijus Lietuvos kunigaikštystę, ją sudarė keliolika lietuvių-aukštaičių žemių: Upytė, Neris, Lietuva, Nalšia ir t. t. Jos XV-XVI a. tapo svarbios sudarant administracinius junginius - valsčius ir pavietus.
Susikūrus LDK ir valstybei plečiantis, į jos sudėtį patekdavo įvairios Rusios kunigaikštystės. Jos buvo įtraukiamos kaip savotiški administraciniai vienetai (tokiu būdu pati Lietuvos kunigaikštystė irgi tapo vienu iš jų). Tai - taip vadinamos dalinės kunigaikštystės. Dažniausiai jose likdavo valdyti vietos (arba lietuviškos) kunigaikščių dinastijos (pvz. Polocko, Smolensko, Voluinės, Černigovo, Kijevo, kunigaikštysčių atveju).
XIV a. viduryje labai išaugusi Lietuvos kunigaikštystė skilo į dvi atskiras kunigaikštystes - Trakų (jai priklausė ir Žemaitija) ir Vilniaus. XIV a. 2-ojoje pusėje pradėtos steigti apskritys (pvz., Paštuvos, Trakų, Veliuonos, Vilniaus).
Šis dalinių kunigaikštysčių prijungimas tęsėsi iki pat XV a. pirmosios pusės. Tuo metu LDK teritorija išsiplėtė iki maksimumo. Be rusėnų kunigaikštysčių Polocko, Černigovo, Kijevo, Smolensko, Voluinės žemėse, LDK valdė ir totoriškas žemes Didžiojoje Dykroje. Jos siuzerenitetą taip pat pripažino ir grupė smulkių kunigaikštysčių rytuose - vadinamosios Okos aukštupio kunigaikštystės.
Reformos XV-XVI a.
Pačioje XIV a. pabaigoje, siekiant centralizuoti valdymą, kunigaikštystės buvo palaipsniui naikinamos, ir jose paskiriami Lietuvos vietininkai. Tuo būdu jos tapdavo (ar seniūnijomis) ir tiesiogiai priklausė Lietuvos kunigaikštystei. Jau 1390 m. sukurta . Vėliau taip atsitiko su Smolensko, Vitebsko ir kitomis kunigaikštystėmis, esančiomis daugiausia dabartinės Baltarusijos teritorijoje.
XV a. pradžioje Vytautas Didysis inicijavo administracines reformas. Sekant Lenkijos pavyzdžiu, senosios feodalinės kunigaikštystės pradėtos versti vaivadijomis, bet procesas vyko lėtai. 1413 m. buvo įsteigtos 2 "lietuviškos" vaivadijos – Trakų vaivadija ir Vilniaus vaivadija, o Smolensko vaivadija įkurta tik 1508 m. Tada imtos steigti ir apskritys (pavietai), pavaldžios vaivadijoms. Po šių ankstyvųjų reformų LDK sudarė 9 vaivadijos: Trakų, Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Smolensko, Černigovo, Kijevo, Voluinės ir .
Per XV a. II pusę ir XVI a. pirmąją pusę LDK neteko daug teritorijų: rytinės dalinės kunigaikštystės perėjo į Maskvos pusę. Dėl to prarastos dauguma Černigovo, Smolensko žemių teritorijų.
Per 1564–1566 metų LDK teritorines, administracines, bajorų teismų ir politines reformas galutinai nusistovėjo valstybės administracinė struktūra: panaikintos visos kunigaikštystės, suformuotos naujos vaivadijos (reformų metu Vilniaus vaivadija buvo gerokai apkarpyta), jos buvo suskirstytos į apskritis (išsamiau žr. ). Kai kurios apskritys maždaug prilygo senesniajam valsčiui, kitos apėmė po kelis valsčius. Jos tapo bajorų luomo savivaldos, teismo, politiniu ir kariniu vienetu. Paviete veikė žemės teismas, , seimelis, čia buvo maršalka, pakamaris, vėliavininkas, vaiskis, mokesčių rinkikas, o nuo 1793 metų – kaštelionas.
Po šių reformų LDK turėjo 13 vaivadijų su 30 pavietų.
1569–1793 metai
1569 m. sudarant Liublino uniją LDK neteko apie trečdalio teritorijos, t. y. keturių savo pietinių ir vakarinių vaivadijų (Voluinės vaivadija, Palenkės vaivadija, Braclavo vaivadija, Kijevo vaivadija), kurios perėjo Lenkijos karalystei.
Nuo 1569 m. iki 1772 metų nusistovėjo pastovi LDK vaivadijų sistema, ir jų sienos mažai kito. LDK buvo 9 vaivadijos (22 pavietai) ir Žemaitijos seniūnija (išsamiau žr. čia). Tiesa, viena iš vaivadijų, Smolensko vaivadija, ilgesnę dalį laiko buvo tik nominali - jos teritorijas valdė MDK. Nepaisant to, į vaivadiją buvo skiriami pareigūnai.
Livonijos vaivadija, Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė nuo 1589 m. tapo vasaline LDK ir Lenkijos valda. Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės dalis buvo tiesiogiai pavaldi LDK.
1772-1795 metai
Po Pirmojo ATR padalijimo 1772 m. LDK liko 7 vaivadijos, 2 kunigaikštystės ir 22 apskritys (išsamiau žr. čia). 1790 m. buvo atkurta Vitebsko vaivadija (centras – ). 1791 m. lapkritį buvo priimtas administracinio-teritorinio suskirstymo įstatymas, pagal kurį LDK buvo suskirstyta į 10 vaivadijų ir 34 apskritis (išsamiau žr. čia).
Po Antrojo ATR padalijimo LDK liko tik Žemaitijos seniūnija ir Trakų vaivadija, taip pat Vilniaus, Naugarduko, Bresto vaivadijų dalis. 1793 m. lapkritį Gardino seimas priėmė naują Lietuvos administracinio suskirstymo įstatymą, kuris LDK teritoriją suskirstė į 8 vaivadijas ir 24 apskritis (išsamiau žr. čia). Nemažai naujųjų vaivadijų buvo sukurtos senųjų apskričių pagrindu.
1795 m. visa LDK administracinė sistema buvo panaikinta. Ją pakeitė Rusijos imperijos gubernijų, o Užnemunėje - Prūsijos provincijų sistema.
Vaivadijos
| Vaivadija | Įkūrimo metai | Likimas |
| Vilniaus vaivadija | 1413 | Iš jos dalies suformuotos Minsko, Naugarduko vaivadijos. 1791 m. neteko didelės dalies teritorijos. 1793 m. atskirta Breslaujos vaivadija |
| Trakų vaivadija | 1413 | Iš jos dalies suformuotos Palenkės, Naugarduko ir Bresto vaivadijos. 1793 m. atskirtos Merkinės ir Gardino vaivadijos |
| Žemaitijos seniūnija | 1413 | Iš jos 1793 m. suformuota Žemaitijos vaivadija |
| Voluinės vaivadija | 1464–1466 | 1569 m. perėjo Lenkijos karalystei |
| Kijevo vaivadija | 1471 | 1569 m. perėjo Lenkijos karalystei |
| Polocko vaivadija | 1504 | 1773 m. neteko didžiosios dalies teritorijos, kuri atiteko Rusijai. Centras perkeltas į Usačę. Panaikinta 1793 m. |
| Naugarduko vaivadija | 1507 | 1791 m. neteko didžiosios dalies teritorijos, kuri atiteko Rusijai. |
| Vitebsko vaivadija | 1511 | 1773 m. neteko beveik visos teritorijos, kuri atiteko Rusijai. Nominaliai išliko iki 1793 m. |
| Palenkės vaivadija | 1514 | 1569 m. perėjo Lenkijos karalystei |
| Livonijos vaivadija | 1561 | 1772 m. atiteko Rusijai. |
| Braclavo vaivadija | 1564 | 1569 m. perėjo Lenkijos karalystei |
| Lietuvos Brastos vaivadija (Brastos vaivadija) | 1566 | 1791 m. neteko dalies teritorijos, kuri atiteko Rusijai. |
| Minsko vaivadija | 1566 | 1791 m. atiteko Rusijai. |
| Mstislavlio vaivadija | 1569 | 1772 m. atiteko Rusijai. |
| Smolensko vaivadija | 1608 | 1514-1611 ir po 1667 m. teritorijas valdė Rusija. Nominaliai išliko iki 1793 m. |
- Prijungta prie LDK.
- 1514 m. užėmė Rusija, bet 1611 m. sugrąžinta LDK.
Šaltiniai
- Enciklopedija „Lietuva“, I tomas. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 20 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas, Kas yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas? Ką reiškia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis suskirstymas?
Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes administracinis suskirstymas galutinai susiformavo XVI a viduryje kai valstybe Lenkijos pavyzdziu buvo suskirstyta į vaivadijas ir pavietus Iki XV a LDK sudetis 1430 m XIII a Mindaugui suvienijus Lietuvos kunigaikstyste ja sudare keliolika lietuviu aukstaiciu zemiu Upyte Neris Lietuva Nalsia ir t t Jos XV XVI a tapo svarbios sudarant administracinius junginius valscius ir pavietus Susikurus LDK ir valstybei pleciantis į jos sudetį patekdavo įvairios Rusios kunigaikstystes Jos buvo įtraukiamos kaip savotiski administraciniai vienetai tokiu budu pati Lietuvos kunigaikstyste irgi tapo vienu is ju Tai taip vadinamos dalines kunigaikstystes Dazniausiai jose likdavo valdyti vietos arba lietuviskos kunigaiksciu dinastijos pvz Polocko Smolensko Voluines Cernigovo Kijevo kunigaikstysciu atveju XIV a viduryje labai isaugusi Lietuvos kunigaikstyste skilo į dvi atskiras kunigaikstystes Traku jai priklause ir Zemaitija ir Vilniaus XIV a 2 ojoje puseje pradetos steigti apskritys pvz Pastuvos Traku Veliuonos Vilniaus Sis daliniu kunigaikstysciu prijungimas tesesi iki pat XV a pirmosios puses Tuo metu LDK teritorija issiplete iki maksimumo Be rusenu kunigaikstysciu Polocko Cernigovo Kijevo Smolensko Voluines zemese LDK valde ir totoriskas zemes Didziojoje Dykroje Jos siuzereniteta taip pat pripazino ir grupe smulkiu kunigaikstysciu rytuose vadinamosios Okos aukstupio kunigaikstystes Reformos XV XVI a LDK vaivadijos 1566 m Pacioje XIV a pabaigoje siekiant centralizuoti valdyma kunigaikstystes buvo palaipsniui naikinamos ir jose paskiriami Lietuvos vietininkai Tuo budu jos tapdavo ar seniunijomis ir tiesiogiai priklause Lietuvos kunigaikstystei Jau 1390 m sukurta Veliau taip atsitiko su Smolensko Vitebsko ir kitomis kunigaikstystemis esanciomis daugiausia dabartines Baltarusijos teritorijoje XV a pradzioje Vytautas Didysis inicijavo administracines reformas Sekant Lenkijos pavyzdziu senosios feodalines kunigaikstystes pradetos versti vaivadijomis bet procesas vyko letai 1413 m buvo įsteigtos 2 lietuviskos vaivadijos Traku vaivadija ir Vilniaus vaivadija o Smolensko vaivadija įkurta tik 1508 m Tada imtos steigti ir apskritys pavietai pavaldzios vaivadijoms Po siu ankstyvuju reformu LDK sudare 9 vaivadijos Traku Vilniaus Polocko Vitebsko Smolensko Cernigovo Kijevo Voluines ir Per XV a II puse ir XVI a pirmaja puse LDK neteko daug teritoriju rytines dalines kunigaikstystes perejo į Maskvos puse Del to prarastos dauguma Cernigovo Smolensko zemiu teritoriju Per 1564 1566 metu LDK teritorines administracines bajoru teismu ir politines reformas galutinai nusistovejo valstybes administracine struktura panaikintos visos kunigaikstystes suformuotos naujos vaivadijos reformu metu Vilniaus vaivadija buvo gerokai apkarpyta jos buvo suskirstytos į apskritis issamiau zr Kai kurios apskritys mazdaug prilygo senesniajam valsciui kitos apeme po kelis valscius Jos tapo bajoru luomo savivaldos teismo politiniu ir kariniu vienetu Paviete veike zemes teismas seimelis cia buvo marsalka pakamaris veliavininkas vaiskis mokesciu rinkikas o nuo 1793 metu kastelionas Po siu reformu LDK turejo 13 vaivadiju su 30 pavietu 1569 1793 metaiLDK 1586 m Lietuvos administracinis suskirstymas XVII a 1569 m sudarant Liublino unija LDK neteko apie trecdalio teritorijos t y keturiu savo pietiniu ir vakariniu vaivadiju Voluines vaivadija Palenkes vaivadija Braclavo vaivadija Kijevo vaivadija kurios perejo Lenkijos karalystei Nuo 1569 m iki 1772 metu nusistovejo pastovi LDK vaivadiju sistema ir ju sienos mazai kito LDK buvo 9 vaivadijos 22 pavietai ir Zemaitijos seniunija issamiau zr cia Tiesa viena is vaivadiju Smolensko vaivadija ilgesne dalį laiko buvo tik nominali jos teritorijas valde MDK Nepaisant to į vaivadija buvo skiriami pareigunai Livonijos vaivadija Kurso ir Ziemgalos kunigaikstyste nuo 1589 m tapo vasaline LDK ir Lenkijos valda Kurso ir Ziemgalos kunigaikstystes dalis buvo tiesiogiai pavaldi LDK 1772 1795 metaiATR vaivadijos 1789 m Vaivadijos 1793 m Po Pirmojo ATR padalijimo 1772 m LDK liko 7 vaivadijos 2 kunigaikstystes ir 22 apskritys issamiau zr cia 1790 m buvo atkurta Vitebsko vaivadija centras 1791 m lapkritį buvo priimtas administracinio teritorinio suskirstymo įstatymas pagal kurį LDK buvo suskirstyta į 10 vaivadiju ir 34 apskritis issamiau zr cia Po Antrojo ATR padalijimo LDK liko tik Zemaitijos seniunija ir Traku vaivadija taip pat Vilniaus Naugarduko Bresto vaivadiju dalis 1793 m lapkritį Gardino seimas prieme nauja Lietuvos administracinio suskirstymo įstatyma kuris LDK teritorija suskirste į 8 vaivadijas ir 24 apskritis issamiau zr cia Nemazai naujuju vaivadiju buvo sukurtos senuju apskriciu pagrindu 1795 m visa LDK administracine sistema buvo panaikinta Ja pakeite Rusijos imperijos guberniju o Uznemuneje Prusijos provinciju sistema VaivadijosVaivadija Įkurimo metai LikimasVilniaus vaivadija 1413 Is jos dalies suformuotos Minsko Naugarduko vaivadijos 1791 m neteko dideles dalies teritorijos 1793 m atskirta Breslaujos vaivadijaTraku vaivadija 1413 Is jos dalies suformuotos Palenkes Naugarduko ir Bresto vaivadijos 1793 m atskirtos Merkines ir Gardino vaivadijosZemaitijos seniunija 1413 Is jos 1793 m suformuota Zemaitijos vaivadijaVoluines vaivadija 1464 1466 1569 m perejo Lenkijos karalysteiKijevo vaivadija 1471 1569 m perejo Lenkijos karalysteiPolocko vaivadija 1504 1773 m neteko didziosios dalies teritorijos kuri atiteko Rusijai Centras perkeltas į Usace Panaikinta 1793 m Naugarduko vaivadija 1507 1791 m neteko didziosios dalies teritorijos kuri atiteko Rusijai Vitebsko vaivadija 1511 1773 m neteko beveik visos teritorijos kuri atiteko Rusijai Nominaliai isliko iki 1793 m Palenkes vaivadija 1514 1569 m perejo Lenkijos karalysteiLivonijos vaivadija 1561 1772 m atiteko Rusijai Braclavo vaivadija 1564 1569 m perejo Lenkijos karalysteiLietuvos Brastos vaivadija Brastos vaivadija 1566 1791 m neteko dalies teritorijos kuri atiteko Rusijai Minsko vaivadija 1566 1791 m atiteko Rusijai Mstislavlio vaivadija 1569 1772 m atiteko Rusijai Smolensko vaivadija 1608 1514 1611 ir po 1667 m teritorijas valde Rusija Nominaliai isliko iki 1793 m Prijungta prie LDK 1514 m uzeme Rusija bet 1611 m sugrazinta LDK SaltiniaiEnciklopedija Lietuva I tomas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 20 psl