Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos kunigaikštystė sen Vidurio Lietuvos lietuvių tarme Lētuvās kunigīstē reikalingas šaltinis Ducatus Lituaniae auk
Lietuvos kunigaikštystė
Lietuvos kunigaikštystė (sen. Vidurio Lietuvos lietuvių tarme *Lētuvās kunigīstē[reikalingas šaltinis], Ducatus Lituaniae) – aukštaičių arba vad. „lietuvių genties“ (t. y. Rytų Lietuvos pilkapių kultūros nešėjų) IX-X a. ar XII a. pab. galbūt kartu su tuometiniais sukurtas valstybinis teritorinis darinys, tam tikra prasme tapatus hipotetinei „Lietuvos žemei“.
| Ducatus Lithuaniae Lietuvos kunigaikštystė | ||||
| Lietuvos karalystės dalis (1251-1263) LDK dalis (1263-1413 m.) | ||||
| ||||
| Sostinė | Voruta, Kernavė, Vilnius | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Kunigaikštis | ||||
| apie 1205 m. (pirmas žinomas) | Žvelgaitis | |||
| 1392–1413 (paskutinis) | Vytautas | |||
| Istorija | ||||
| - Susikūrė | IX amžius (?) m. | |||
| - Panaikinta | 1413 m. | |||
Iki XII/XIII a. gyvavo (?) kaip ankstyvoji feodalinė valstybė, XII/XIII-XV a. – kaip svarbiausia LDK sudėtinė dalis (dalinė kunigaikštystė). Visi žinomi jos valdovai kartu buvo ir Lietuvos didieji kunigaikščiai.
Pavadinimas
XI-XV a. šaltiniuose (vad. Brunono ciklo šaltiniuose, rusėnų metraščiuose, kryžiuočių kronikose ir kt.) Lietuvos kunigaikštystė (?) dažniausiai minima tiesiog „Lietuva“ arba „Lietuvos žemė“, o legendinėje dalyje (XV-XVI a.) − kaip „Užnerio žemė“; pradedant XIV a. ši kunigaikštystė kartais dar įvardijama (Petro Dusburgiečio kronikoje, Gedimino dokumentuose ir kitur) kaip „Aukštaitija“.
Arealas
Apėmė (senąją) Aukštaitiją (įskaitant gretimą dab. Baltarusijos pakraštį) be Nemuno, Neries ir Merkio tarpupio (pastarasis, kurio teritorija nuo LDK submonarcho Gedimino valdymo pradžios (?) sudarė Trakų kunigaikštystės teritorijos branduolį, Lietuvos kunigaikštystei jei ir priklausė, tai greičiausiai tik labai neilgą laiką), t. y. teritoriją, sutampančią su vad. puntininkavimo arealu (= su lietuvių k. aukštaičių tarmės rytų aukštaičių patarmės arealu).
Kokia buvo Lietuvos kunigaikštystės pradinė teritorija, tikrai nežinoma. Dauguma istorikų ją iš esmės tapatina su Nemuno, Neries ir Merkio tarpupyje hipotetiškai gyvavusios „gentinės/kiltinės Lietuvos“ teritorija; T. Baranauskas teigia, kad iš pradžių Lietuvos kunigaikštystė apėmė tik Ašmenos kraštą (t. y. (senosios) Aukštaitijos pietryčių dalį, XV-XVI a. dar vadintą „Panerio Lietuva“), o į „Užnerį“ ji esą išsiplėtusi jau po LDK susikūrimo (t. y. po XII a. pab.). Kita vertus, neatmestina ir „metraštinė“ „dar neišsiplėtusios“ Lietuvos kunigaikštystės lokalizacijos versija, anot kurios šis valstybinis darinys jo istorijos pradžioje apėmė teritoriją nuo Neries žemupio ir vidurupio (?) pietuose iki Dauguvos (ties dab. Daugpiliu?) ir „Latgalos sienos“ šiaurėje, t. y. visą vad. „Užnerį“ ir visą (?) Sėlą.
Kunigaikštystės šiaurvakarinė administracinė riba iš pradžių tikriausiai ėjo Šventosios upe ir Neries žemupiu, o pradedant Lietuvos kunigaikščio (ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio) Algirdo valdymu (?) – šiek tiek vakariau Šventosios žemupio bei vidurupio, − tikėtina, kad šią Vilniaus ir Žemaičių kunigaikštysčių tarpusavio ribą atkartojo 1413 m. sudarytų Vilniaus ir Trakų vaivadijų tarpusavio ribos šiaurinė dalis; pietvakarinė Lietuvos kunigaikštystės riba buvo Neries tėkmė tarp Šventosios ir Vokės įtakų, Vokės upė ir dab. pietų bei rytų aukštaičių tarmių arealus skirianti linija. Lietuvos kunigaikštystės rytinė ir pietrytinė ribos bent nuo XIV a. II pusės apytiksliai sutapo su tuometinių lietuvių ir baltarusių etnolingvistinių arealų tarpusavio riba.[reikalingas šaltinis]
Raida
Dauguma lietuvių istorikų mano Lietuvos kunigaikštystę egzistavus tik nuo XIII a., nors kartu kai kurie iš jų (pvz., E. Gudavičius) šį valstybinį teritorinį darinį yra linkę laikyti išaugusiu iš „gentinės Lietuvos“, t. y. iš Rytų Lietuvos pilkapių kultūros nešėjų etnoso/subetnoso sociopolitinių struktūrų. Iš nedaugelio tyrinėtojų, pripažįstančių Lietuvos kunigaikštystę egzistavus ir ankstesniais šimtmečiais, ypač paminėti XVI a. kronikininkas Motiejus Strijkovskis ir šiuo metu rašantis istorikas T. Baranauskas (apie jo teikiamą Lietuvos kunigaikštystės evoliucijos koncepciją žr. [1] Archyvuota kopija 2016-09-29 iš Wayback Machine projekto.), anot kurio Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė susikūrė būtent Lietuvos kunigaikštystės pagrindu, XII a. paskutiniaisiais dešimtmečiais ir XIII a. pr. prie šios kunigaikštystės prisijungus kitų baltų genčių ankstyviesiems valstybiniams dariniams.
Viena seniausių bei svarbiausių Lietuvos kunigaikštystės suvereno rezidencijų greičiausiai buvo Kernavė, o nuo XIII a. pr. (?) ar net nuo XII a. pab. nuolatinės kunigaikštystės sostinės vaidmenį atliko (archeologiniai duomenys leidžia daryti prielaidą, kad XII a. pab. ar XIII a. I pusėje Vilniaus Pilies kalno pietvakarinėje papėdėje, tiksliau, joje nuo II tūkstm. pr. gyvavusioje papilio gyvenvietėje įsikūrė kunigaikščio sodyba, o kartu, matyt, apsigyveno ir kažkiek tą sodybą turėjusių aptarnauti amatininkų).
1345 m. Lietuvos kunigaikštystė buvo padalinta tarp dviejų monarchų. Vakarinėse jos dalyse išskirta Trakų kunigaikštystė su sostine Trakuose. Rytinė dalis ir toliau buvo žinoma kaip Lietuvos kunigaikštystė, tačiau kad atskirti, ji istorikų paprastai vadinama Vilniaus kunigaikštyste. Paskutinis „Lietuvos kunigaikščiu“ (lot. dux Lithuaniae; nepainioti su „Lietuvos didžiojo kunigaikščio“ titulu) titulavęsis Lietuvos kunigaikštystės suverenas buvo 1392 m. šią kunigaikštystę kartu su kt. žemėmis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos gavęs Gardino, Volynės ir Trakų kunigaikštis Vytautas.
1397–1413 m. Lietuvos kunigaikštystė faktiškai turėjo seniūnijos statusą (plg. su panašiu Žemaičių kunigaikštystės statusu 1441–1795 m.), – 1397 m. pirmuoju ir paskutiniuoju Lietuvos kunigaikštystės seniūnu (arba „Vilniaus seniūnu“) buvo paskirtas Vytauto giminaitis bei rėmėjas Albertas Vaitiekus Manvydas (1413 m. tapo pirmuoju Vilniaus vaivada; mirė 1423 m.).
1413 m. Lietuvos kunigaikštystė buvo panaikinta, jos pagrindu sudarant Vilniaus vaivadiją (pastaroji iki 1564-1566 m. administracinių pertvarkymų apėmė daug didesnę teritoriją nei buv. Lietuvos kunigaikštystė).
Išnašos
- Dalis istorikų spėja, kad „pirminė“ Lietuvos kunigaikštystė pietvakariuose siekė Nemuno vidurupį bei Merkio žemupį, o į sumažintą Lietuvos ir naują Trakų kunigaikštystes ji esą galėjo būti padalyta apie XIII a. pab., kuomet LDK submonarchas Gediminas įsikūrė naujai pastatytoje Senųjų Trakų pilyje.
- Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V., Vilniaus žemutinės pilies teritorijos 1993 m. tyrimai, V., 1994 // Lietuvos istorijos institutas, f. 1, b. 2594, p. 76.
- Ivinskis Z., Lietuvos istorija: Iki Vytauto Didžiojo mirties, V., 1991, p. 308, 309.
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos kunigaikštystė, Kas yra Lietuvos kunigaikštystė? Ką reiškia Lietuvos kunigaikštystė?
Lietuvos kunigaikstyste sen Vidurio Lietuvos lietuviu tarme Letuvas kunigiste reikalingas saltinis Ducatus Lituaniae aukstaiciu arba vad lietuviu genties t y Rytu Lietuvos pilkapiu kulturos neseju IX X a ar XII a pab galbut kartu su tuometiniais sukurtas valstybinis teritorinis darinys tam tikra prasme tapatus hipotetinei Lietuvos zemei Ducatus Lithuaniae Lietuvos kunigaikstysteLietuvos karalystes dalis 1251 1263 LDK dalis 1263 1413 m IX amzius 1413 Location ofSostine Voruta Kernave VilniusValdymo forma MonarchijaKunigaikstis apie 1205 m pirmas zinomas Zvelgaitis 1392 1413 paskutinis VytautasIstorija Susikure IX amzius m Panaikinta 1413 m Kernave Lietuvos sostine 1000 1200 metais Iki XII XIII a gyvavo kaip ankstyvoji feodaline valstybe XII XIII XV a kaip svarbiausia LDK sudetine dalis daline kunigaikstyste Visi zinomi jos valdovai kartu buvo ir Lietuvos didieji kunigaiksciai PavadinimasXI XV a saltiniuose vad Brunono ciklo saltiniuose rusenu metrasciuose kryziuociu kronikose ir kt Lietuvos kunigaikstyste dazniausiai minima tiesiog Lietuva arba Lietuvos zeme o legendineje dalyje XV XVI a kaip Uznerio zeme pradedant XIV a si kunigaikstyste kartais dar įvardijama Petro Dusburgiecio kronikoje Gedimino dokumentuose ir kitur kaip Aukstaitija ArealasApeme senaja Aukstaitija įskaitant gretima dab Baltarusijos pakrastį be Nemuno Neries ir Merkio tarpupio pastarasis kurio teritorija nuo LDK submonarcho Gedimino valdymo pradzios sudare Traku kunigaikstystes teritorijos branduolį Lietuvos kunigaikstystei jei ir priklause tai greiciausiai tik labai neilga laika t y teritorija sutampancia su vad puntininkavimo arealu su lietuviu k aukstaiciu tarmes rytu aukstaiciu patarmes arealu Kokia buvo Lietuvos kunigaikstystes pradine teritorija tikrai nezinoma Dauguma istoriku ja is esmes tapatina su Nemuno Neries ir Merkio tarpupyje hipotetiskai gyvavusios gentines kiltines Lietuvos teritorija T Baranauskas teigia kad is pradziu Lietuvos kunigaikstyste apeme tik Asmenos krasta t y senosios Aukstaitijos pietryciu dalį XV XVI a dar vadinta Panerio Lietuva o į Uznerį ji esa issipletusi jau po LDK susikurimo t y po XII a pab Kita vertus neatmestina ir metrastine dar neissipletusios Lietuvos kunigaikstystes lokalizacijos versija anot kurios sis valstybinis darinys jo istorijos pradzioje apeme teritorija nuo Neries zemupio ir vidurupio pietuose iki Dauguvos ties dab Daugpiliu ir Latgalos sienos siaureje t y visa vad Uznerį ir visa Sela Kunigaikstystes siaurvakarine administracine riba is pradziu tikriausiai ejo Sventosios upe ir Neries zemupiu o pradedant Lietuvos kunigaikscio ir Lietuvos didziojo kunigaikscio Algirdo valdymu siek tiek vakariau Sventosios zemupio bei vidurupio tiketina kad sia Vilniaus ir Zemaiciu kunigaikstysciu tarpusavio riba atkartojo 1413 m sudarytu Vilniaus ir Traku vaivadiju tarpusavio ribos siaurine dalis pietvakarine Lietuvos kunigaikstystes riba buvo Neries tekme tarp Sventosios ir Vokes įtaku Vokes upe ir dab pietu bei rytu aukstaiciu tarmiu arealus skirianti linija Lietuvos kunigaikstystes rytine ir pietrytine ribos bent nuo XIV a II puses apytiksliai sutapo su tuometiniu lietuviu ir baltarusiu etnolingvistiniu arealu tarpusavio riba reikalingas saltinis RaidaDauguma lietuviu istoriku mano Lietuvos kunigaikstyste egzistavus tik nuo XIII a nors kartu kai kurie is ju pvz E Gudavicius sį valstybinį teritorinį darinį yra linke laikyti isaugusiu is gentines Lietuvos t y is Rytu Lietuvos pilkapiu kulturos neseju etnoso subetnoso sociopolitiniu strukturu Is nedaugelio tyrinetoju pripazįstanciu Lietuvos kunigaikstyste egzistavus ir ankstesniais simtmeciais ypac pamineti XVI a kronikininkas Motiejus Strijkovskis ir siuo metu rasantis istorikas T Baranauskas apie jo teikiama Lietuvos kunigaikstystes evoliucijos koncepcija zr 1 Archyvuota kopija 2016 09 29 is Wayback Machine projekto anot kurio Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste susikure butent Lietuvos kunigaikstystes pagrindu XII a paskutiniaisiais desimtmeciais ir XIII a pr prie sios kunigaikstystes prisijungus kitu baltu genciu ankstyviesiems valstybiniams dariniams Viena seniausiu bei svarbiausiu Lietuvos kunigaikstystes suvereno rezidenciju greiciausiai buvo Kernave o nuo XIII a pr ar net nuo XII a pab nuolatines kunigaikstystes sostines vaidmenį atliko archeologiniai duomenys leidzia daryti prielaida kad XII a pab ar XIII a I puseje Vilniaus Pilies kalno pietvakarineje papedeje tiksliau joje nuo II tukstm pr gyvavusioje papilio gyvenvieteje įsikure kunigaikscio sodyba o kartu matyt apsigyveno ir kazkiek ta sodyba turejusiu aptarnauti amatininku 1345 m Lietuvos kunigaikstyste buvo padalinta tarp dvieju monarchu Vakarinese jos dalyse isskirta Traku kunigaikstyste su sostine Trakuose Rytine dalis ir toliau buvo zinoma kaip Lietuvos kunigaikstyste taciau kad atskirti ji istoriku paprastai vadinama Vilniaus kunigaikstyste Paskutinis Lietuvos kunigaiksciu lot dux Lithuaniae nepainioti su Lietuvos didziojo kunigaikscio titulu titulavesis Lietuvos kunigaikstystes suverenas buvo 1392 m sia kunigaikstyste kartu su kt zememis is Lietuvos didziojo kunigaikscio Jogailos gaves Gardino Volynes ir Traku kunigaikstis Vytautas 1397 1413 m Lietuvos kunigaikstyste faktiskai turejo seniunijos statusa plg su panasiu Zemaiciu kunigaikstystes statusu 1441 1795 m 1397 m pirmuoju ir paskutiniuoju Lietuvos kunigaikstystes seniunu arba Vilniaus seniunu buvo paskirtas Vytauto giminaitis bei remejas Albertas Vaitiekus Manvydas 1413 m tapo pirmuoju Vilniaus vaivada mire 1423 m 1413 m Lietuvos kunigaikstyste buvo panaikinta jos pagrindu sudarant Vilniaus vaivadija pastaroji iki 1564 1566 m administraciniu pertvarkymu apeme daug didesne teritorija nei buv Lietuvos kunigaikstyste IsnasosDalis istoriku speja kad pirmine Lietuvos kunigaikstyste pietvakariuose sieke Nemuno vidurupį bei Merkio zemupį o į sumazinta Lietuvos ir nauja Traku kunigaikstystes ji esa galejo buti padalyta apie XIII a pab kuomet LDK submonarchas Gediminas įsikure naujai pastatytoje Senuju Traku pilyje Kuncevicius A Tautavicius A Urbanavicius V Vilniaus zemutines pilies teritorijos 1993 m tyrimai V 1994 Lietuvos istorijos institutas f 1 b 2594 p 76 Ivinskis Z Lietuvos istorija Iki Vytauto Didziojo mirties V 1991 p 308 309 Taip pat skaitykiteLietuva baltu zeme Vilniaus kunigaikstyste