1564 1566 m. LDK reforma

1564–1566 m. LDK vykdytos reformos daugelyje valstybės sričių – krašto apsaugos (karo), valstybės valdymo (administravimo), teismų sistemos ir savivaldos.

Šios reformos sekė po 1547 m. LDK valdose pradėtos Valakų reformos (tęsėsi iki aštuntojo dešimtmečio), kuria Vakarų Europos šalių pavyzdžiu buvo siekiama padidinti žemės ūkio efektyvumą, taip pat 1559 m. vykdytos valstybinių miškų revizijos. Reformos buvo susijusios su LDK bajorų siekiais gerinti luomo padėtį Lenkijos bajorų pavyzdžiu, kartu sudarytos prielaidos bendros valstybės sukūrimui.

Administracinis padalinimas

XVI a. pradžioje vietoj ankstesnių kunigaikštysčių buvo suformuotos vaivadijos, jų vietininkai gavo vaivadų pareigas. LDK teritorija suskirstyta į 15 vaivadijų su 30 pavietų. Sudarius Liublino uniją LDK liko 10 vaivadijų su 24 pavietais.

Reformos metu didesnės vaivadijos suskirstytos į pavietus. Vilniaus vaivadijoje išskirti Ašmenos, Lydos, Vilkmergės (Ukmergės) ir Breslaujos, o iš Trakų vaivadijoje – Gardino, Kauno ir Upytės pavietai.

Vietos valdymas (administravimas)

1565 m. gruodžio 30 d. LDK išleido privilegiją, kuria įsteigė seimelius. Pavieto ir vaivadijų bajorai įgavo teisę dalyvauti valstybės valdyme – šalia įprastų valstybės pareigūnų veiklos įvairiais valstybės valdymo klausimais (priešseiminiai, reliaciniai, elekciniai ir kt.) buvo pradėta šaukti pavieto seimelius. Šalia įprastų reikalų seimeliai rinkdavo kandidatus į žemės teismą, kitus pavieto urėdus, taip pat atstovus į seimą, surašydavo jiems instrukcijas.

Teismų sistema

Iki reformos teismų sistema buvo nenuosekli ir atskira kiekvienam luomui. Valstiečių teismus keitė dvaro teismas, kuriame teisė atitinkamai LDK vietinininkai arba patys bajorai. Atskirus teismus turėjo dvasiškiai, miestų gyventojai ir žydai. Bajorų ginčus spręsdavo LDK teismas, kur teisė jis pats arba paskirti urėdai – vietininkai, seniūnai, vaivados. Pastarųjų sprendimai galėjo būti skundžiami pačiam LDK.

1564 m. LDK didikai atsisakė teisminių privilegijų ir sutiko paklusti bendram su visais bajorais teismui, procesas baigtas 1566 m. priėmus II Lietuvos statutą.

Naująją teismų sistemą sudarė trys teismai:

• Pavieto žemės teismas – civilinės bylos (dėl turto), vadovavo bajorų specialiame seimelyje rinktas teisėjas
•  – baudžiamosios bylos, vadovavo vaivada arba pavieto seniūnas (kartais jie paskirdavo vietininkus ir teisėjus)
•  – bylos dėl žemių ribų (ežių), vadovavo pakamaris

Pažymėtina, kad administracinių vienetų ir teismų vadovai buvo tie patys.

Išnašos

1. Alfredas Bumblauskas. Senosios Lietuvos istorija (1009-1795). R. Paknio leidykla, 2005 m. ISBN 9986-830-89-3. P. 253

Nuorodos

• [1] Archyvuota kopija 2010-05-07 iš Wayback Machine projekto.