Laikinoji Nacionalinė Taryba

Pagrindinis puslapis | Laikinoji Nacionalinė Taryba
Laikinoji nacionalinė taryba
المجلس الوطني الانتقالي
al-majlis al-waṭanī al-intiqālī
Tarybos emblema
SutrumpinimasLNT
PirmtakasLiaudies kongresas
PerėmėjasNacionalinis kongresas
Įkūrimas2011 m. vasario 27 d.
Panaikinimas2012 m. rugpjūčio 8 d.
TipasLaikinoji Vyriausybė
Tikslas/susitelkimasSprendžiamoji asamblėja/patariamoji demokratija
BūstinėTripolis (2011–2012 m.)
Bengazis (2011 m.)
VietaLibija
Oficialios kalbosArabų
PirmininkasMustafa Abdul Jalil
Pirmininko pavaduotojasMustafa Honi
Ministras PirmininkasAbdurrahim El-Keib (2011–2012 m.)
Mahmudas Jibril (2011 m.)

Libijos laikinoji nacionalinė taryba (LNT) (arab. المجلس الوطني الإنتقالي‎ = al-majlis al-waṭanī al-intiqālī), dar žinoma kaip laikinoji nacionalinė taryba – buvusi de facto laikinoji Libijos vyriausybė, kurios pajėgos nuvertė ankstesnį Muammaro Gaddafi vadovaujamą režimą. Praėjus dešimčiai mėnesių po karo pabaigos, 2012 m. liepos 7 d. Libijoje įvyko Nacionalinio kongreso rinkimai ir rugpjūčio 8 d. LNT perdavė įgaliojimus naujai išrinktai asamblėjai.[1] Nacionalinė taryba šalyje siekė įvesti respublikinį valdymą.[2]

LNT buvo įkurta Bengazio mieste 2011 m. vasario 27 d., jos tikslas esąs būti „revoliucijos politiniu veidu“. 2011 m. kovo 5 d. taryba paskelbė pareiškimą, kad ji yra „vienintelis teisėtas organas, atstovaujantis Libijos žmones ir valstybę“ ir išrinkta de facto „vykdomoji komanda“. 2011 m. kovo 23 d. buvo suformuota vykdomoji valdyba, kuriai pirmininkavo Mahmudas Jibril. 2011 m. rugpjūčio mėn. LNT priėmė konstitucinę deklaraciją, kuria pagrindė šalies perėjimą prie konstitucinės demokratijos su renkama vyriausybe.

Taryba įgijo tarptautinį pripažinimą kaip teisėta Libijos valdymo institucija ir gavo vietą Jungtinėse Tautose. Taryba šalį vadino Libijos Respublika, o Gaddafi vyriausybė – Didžioji Socialistinė Liaudies Libijos Arabų Džamahirija.

Istorija

redaguoti

2011 m. sukilimas ir pilietinis karas

redaguoti

Po to, kai liaudies judėjimai nuvertė Tuniso ir Egipto valdovus, 2011 m. vasario mėn. Libijoje prasidėjo plataus masto sukilimas. Vasario 20 d. neramumai išplito į Tripolį. Daug Libijos teritorijos išslydo iš Gaddafio kontrolės, jose įsitvirtino anti-Gaddafi pajėgos. Rytuose opozicijos kovotojai įsitvirtino antrame pagal dydį mieste ir didžiausiame uoste – Bengazyje. Opozicija pradėjo formuoti veikiančią vyriausybę. Anti-Gaddafio pajėgos 2011 m. rugsėjo 28 d. įžygiavo į Surtą (M. Gaddafio gimtąjį miestą). Gaddafi šalininkai stabdė sukilėlių puolimą savo snaiperiais. Spalio 20 d. Surto mūšis baigėsi miesto užėmimu ir pulkininko Gaddafio nužudymu.

Bandymai suformuoti vyriausybę

redaguoti

2011 m. vasario 24 d. politikai, buvę karininkai, genčių vadai, akademikai ir verslininkai surengė susitikimą rytiniame mieste Beidoje. Posėdžiui pirmininkavo buvęs teisingumo ministras Mustafa Abdul Jalil, kuris atsistatydino iš Džamahirijos vyriausybės prieš keletą dienų. Delegatai aptarė pasiūlymus dėl laikinosios administracijos ir prašymą dėl JT intervencijos Libijoje. Susitikime buvo iškelta senoji Libijos vėliava.

Vasario 25 d. Al Džazira televizija pranešė, kad derybos vyksta tarp „asmenų iš Rytų ir Vakarų Libijos“ dėl laikinosios vyriausybės suformavimo. Kitą dieną buvo paskelbta, kad buvęs teisingumo ministras Mustafa Abdul Jalil Bengazyje vadovauja laikinosios institucijos formavimo procesui. Jalil pareiškė, kad „tik Gaddafi yra atsakingas už nusikaltimus Libijoje“, jis taip pat paragino Libijos vienybės ir kad Tripolis yra sostinė. Alternatyviosios vyriausybės formavimą rėmė Jungtinės Amerikos Valstijos. Libijos ambasadorius Jungtinėse Tautose, Ibrahim Omar Al Dabashi, pareiškė, kad jis palaikė naująją alternatyviąją vyriausybę „iš principo“.

Nacionalinės tarybos įkūrimas

redaguoti

Vasario 27 d. nacionalinė pereinamoji taryba buvo įkurta kaip „politinis revoliucijos veidas“. Tarybos atstovas Hafiz Ghoga pareiškė, kad Nacionalinė taryba yra ne laikinoji vyriausybė ir pridūrė, kad naujai suformuota taryba neturi kontaktų su užsienio vyriausybėmis bei nenori, kad jos kištųsi. Vėliau jis teigė, kad Jungtinių Tautų sankcionuoti bombardavimai nebūtų laikomi užsienio intervencija.

Al Džazira žurnalistas Bengazyje pranešė, kad visavertė laikinoji vyriausybė nebus sudaryta iki tol, kol Tripolis priklausys Gaddafi režimui. Tai prieštaravo Jalilo pareiškimui praėjusią dieną, apie laikinos vyriausybės suformavimą. Vėliau šie komentarai buvo patikslinti, kaip Jalilo „asmeninė nuomonė“.

Kovo 5 d. taryba paskelbė pareiškimą, jog ji yra „vienintelė visos Libijos atstovė“. Tarybos pirmininku tapo Mustafa Abdul Jalil.

Kovo 10 d. Prancūzija tapo pirmąja šalimi, kuri pripažino tarybą Libijos vienintele teisėta vyriausybe.

Tarptautiniai santykiai

redaguoti

Nacionalinės tarybos pripažinimas

redaguoti
Kelinta Šalis Pripažinimo statusas Pastabos
1 Prancūzija Pripažino 2011 m. kovo 10 d.Tai pirmoji šalis, kuri pripažino Libijos nacionalinę tarybą.[3]
2 Kataras Pripažino 2011 m. kovo 28 d.[4]
3 Maldyvai Pripažino 2011 m. balandžio 3 d.[5]
4 Italija Pripažino 2011 m. balandžio 4 d.[6]
5 Kuveitas Pripažino 2011 m. balandžio 13 d.[7]
6 Gambija Pripažino 2011 m. balandžio 22 d.[8]
7 Jordanija Pripažino 2011 m. gegužės 24 d.
8 Senegalas Pripažino 2011 m. gegužės 28 d.
9 Ispanija Pripažino 2011 m. birželio 8 d.
10 Australija Pripažino 2011 m. birželio 9 d.
11 Jungtiniai Arabų Emyratai Pripažino 2011 m. birželio 12 d.
12 Vokietija Pripažino 2011 m. birželio 13 d.
13 Kanada Pripažino 2011 m. birželio 14 d.
14 Panama Pripažino 2011 m. birželio 14 d.
15 Austrija Pripažino 2011 m. birželio 18 d.
16 Latvija Pripažino 2011 m. birželio 20 d.
17 Lietuva Pripažino 2011 m. birželio 20 d.
18 Danija Pripažino 2011 m. birželio 22 d.
19 Žaliasis Kyšulys Pripažino 2011 m. birželio 26 d.
20 BulgarijaPripažino 2011 m. birželio 28 d.
21 Kroatija Pripažino 2011 m. birželio 28 d.
22 Turkija Pripažino 2011 m. liepos 3 d.
23 Lenkija Pripažino 2011 m. liepos 8 d.
24 Nyderlandai Pripažino 2011 m. liepos 13 d.
25 Belgija Pripažino 2011 m. liepos 13 d.
26 Liuksemburgas Pripažino 2011 m. liepos 13 d.
27 Jungtinės Amerikos Valstijos Pripažino 2011 m. liepos 15 d.
28 Japonija Pripažino 2011 m. liepos 15 d.
29 Albanija Pripažino 2011 m. liepos 18 d.
30 Slovėnija Pripažino 2011 m. liepos 20 d.
31 Juodkalnija Pripažino 2011 m. liepos 21 d.
32 Jungtinė Karalystė Pripažino 2011 m. liepos 27 d.
33 Portugalija Pripažino 2011 m. liepos 28 d.
34 Gabonas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 12 d.
35 Tunisas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 20 d.
36 Naujoji Zelandija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 22 d.
37 Egiptas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 22 d.
38 Marokas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 22 d.
39 Airija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 22 d.
40 Omanas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
41 Bahreinas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
42 Nigerija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
43 Malta Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
44 Irakas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
45 Graikija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
46 Norvegija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
47 Libanas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 23 d.
48 Pietų Korėja Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
49 Sudanas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
50 Vengrija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
51 Čadas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
52 Etiopija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
53 Burkina Fasas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 24 d.
54 Kolumbija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
55 Serbija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
56 Bosnija ir Hercegovina Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
57 Mongolija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
58 Džibutis Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
59 Dramblio Kaulo Krantas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
60 Šiaurės Makedonija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 25 d.
61 Kipras Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
62 Malaizija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
63 Ruanda Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
64 Estija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
65 Beninas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 26 d.
66 Nigeris Pripažino 2011 m. rugpjūčio 27 d.
67 Togas Pripažino 2011 m. rugpjūčio 27 d.
68 Gvinėja Pripažino 2011 m. rugpjūčio 28 d.
69 Čekija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 29 d.
70 Filipinai Pripažino 2011 m. rugpjūčio 30 d.
71 Slovakija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 30 d.
72 Armėnija Pripažino 2011 m. rugpjūčio 31 d.
73 Rusija Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
74 Suomija Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
75 Rumunija Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
76 San Tomė ir Prinsipė Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
77 Ukraina Pripažino 2011 m. rugsėjo 1 d.
78 Azerbaidžanas Pripažino 2011 m. rugsėjo 2 d.
79 Botsvana Pripažino 2011 m. rugsėjo 2 d.
80 Kazachstanas Pripažino 2011 m. rugsėjo 5 d.
81 Centrinės Afrikos Respublika Pripažino 2011 m. rugsėjo 5 d.
82 Komorai Pripažino 2011 m. rugsėjo 5 d.
83 Seišeliai Pripažino 2011 m. rugsėjo 7 d.
84 Gana Pripažino 2011 m. rugsėjo 9 d.
85 Kinija Pripažino 2011 m. rugsėjo 12 d.
86 Afganistanas Pripažino 2011 m. rugsėjo 13 d.
87 Vietnamas Pripažino 2011 m. rugsėjo 14 d.
88 Čilė Pripažino 2011 m. rugsėjo 16 d.
89 Kosta Rika Pripažino 2011 m. rugsėjo 16 d.
90 Indija Pripažino 2011 m. rugsėjo 17 d.
91 Iranas Pripažino 2011 m. rugsėjo 18 d.
92 Pietų Afrikos Respublika Pripažino 2011 m. rugsėjo 20 d.
93 Uganda Pripažino 2011 m. rugsėjo 21 d.
94 Alžyras Pripažino 2011 m. rugsėjo 22 d.
95 Švedija Pripažino 2011 m. rugsėjo 24 d.
96 Kenija Pripažino 2011 m. rugsėjo 24 d.
97 Šveicarija Pripažino 2011 m. rugsėjo 29 d.
98 Jamaika Pripažino 2011 m. rugsėjo 29 d.
99 Somalis Pripažino 2011 m. rugsėjo 30 d.
100 Bangladešas Pripažino 2011 m. spalio 13 d.
101 Malis Pripažino 2011 m. spalio 27 d.
102 Pakistanas Pripažino 2011 m. lapkričio 3 d.
103 Bisau Gvinėja Pripažino 2011 m. lapkričio 16 d.
104 Mauritanija Pripažino 2011 m. lapkričio 25 d.
105 Eritrėja Pripažino 2011 m. lapkričio 30 d.
106 Saudo Arabija Pripažino 2012 m. sausio 1 d.
Kitos šalys, kurios remia ir 2011 m. rugsėjo 16 d. balsavo už Libijos vietos perleidimą Nacionalinei Tarybai, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje (JTGA).
 BrazilijaNeoficialūs santykiai
Balsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 GruzijaBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 IslandijaBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 MeksikaBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 SingapūrasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 SirijaBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 JemenasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 Šri LankaBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 ArgentinaBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 GvatemalaBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 BelizasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 Sent LusijaBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 PeruBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 ParagvajusBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 MoldavijaBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 AndoraBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 LichtenšteinasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 MonakasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 San MarinasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 IzraelisBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 MadagaskarasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 MauricijusBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 TailandasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 BrunėjusBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 Rytų TimorasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 VanuatuBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
 FidžisBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje
Pietų SudanasBalsavo už LNT Generalinėje Asamblėjoje

Ne JTO narės

redaguoti
Kelinta Šalis Pripažinimo statusas
1 Kosovas[9][10][11]Pripažino 2011 m. rugpjūčio 27 d.
2 Kinijos Respublika[12][13]Pripažino 2011 m. rugsėjo 16 d.
3 Vatikanas[14]Pripažino 2011 m. spalio 20 d.

Tarptautinės organizacijos

redaguoti
  •  Arabų lyga[15]
  •  Europos Sąjunga
  • Persijos įlankos arabų šalių bendradarbiavimo taryba
  • Afrikos Sąjunga
  • Karibų sandrauga
  • OPEC
  •  Jungtinės Tautos
  • Pasaulio Bankas

Nacionalinės tarybos nepripažinimas

redaguoti
  1.  Angola
  2.  Bolivija
  3.  Kuba
  4.  Kongo Demokratinė Respublika
  5.  Ekvadoras
  6.  Pusiaujo Gvinėja
  7.  Lesotas
  8.  Malavis
  9.  Namibija
  10.  Nikaragva
  11.  Esvatinis
  12.  Tanzanija
  13.  Venesuela
  14.  Zambija
  15.  Zimbabvė
  1. 2019-08-22 iš Wayback Machine projekto.
  2. 2011-03-10 iš Wayback Machine projekto.
  4. 2011-03-29 iš Wayback Machine projekto.
  5. 2011-07-26 iš Wayback Machine projekto.
  6. 2012-03-06 iš Wayback Machine projekto.
  7. . Agenzia Giornalistica Italia. 2011-04-04. Suarchyvuotas originalas 2017-01-01. Nuoroda tikrinta 2011-04-04.
  8. . AFP/Zawya.com. 2011-04-22. Suarchyvuotas originalas 2011-08-10. Nuoroda tikrinta 2011-04-22.
  9. „MFA welcomes the democratic transition in Libya“. Ministry of Foreign Affairs of the Republic of Kosovo. 2011-08-27. Nuoroda tikrinta 2011-08-23.
  10. „Nigeria, Egypt, Kosovo among Latest Recognizers of Libyan Rebels“. novinite.com. 2011-08-23. Nuoroda tikrinta 2011-08-24.
  11. „Kosova officially recognizes the Libyan National Council as the sole governing authority“. Kosovo MFA. 2011-08-27. Nuoroda tikrinta 2011-08-27.
  12. [China's government formally recognized transitional government of Libya] (kinų). Ministry of Foreign Affairs of the Republic of China. 2011-09-16. Suarchyvuotas originalas 2019-05-18. Nuoroda tikrinta 2011-09-16.
  13. . Focus Taiwan. Suarchyvuotas originalas 2012-08-26. Nuoroda tikrinta 2011-09-16.
  14. Satter, Raphael (2011-10-20). . Atlanta Journal-Constitution. Suarchyvuotas originalas 2020-02-03. Nuoroda tikrinta 2011-10-20.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Laikinoji Nacionalinė Taryba, Kas yra Laikinoji Nacionalinė Taryba? Ką reiškia Laikinoji Nacionalinė Taryba?

Pagrindinis puslapis | Į viršų