Kidonija

Kidonija
𐀓𐀈𐀛𐀊 Κυδωνία
Minojinių rūmų griuvėsiai Kidonijoje
Kidonija
Koordinatės	35°31′2.28″ š. pl. 24°01′10.56″ r. ilg. / 35.5173000°š. pl. 24.0196000°r. ilg. / 35.5173000; 24.0196000
Vieta	Graikija, Chanija
Regionas	Kreta
Istorija
Pastatytas	III tūkst. pr. m. e.
Laikotarpis	bronzos amžius, antika
Tauta	minojiečiai, graikai
Informacija
Kasinėjimų datos	Nuo 1964
Vikiteka	VikitekaVikiteka
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1733

Kidonija (mikėn. gr. 𐀓𐀈𐀛𐀊 Ku-do-ni-ja, sen. gr. Κυδωνία = Kydōnía) – senovinis Graikijos miestas, buvęs dabartinėje Chanijoje, apgyvendintas nuo Neolito.

2025 m. minojiniai Kidonijos rūmai kartu su penkiais kitais rūmų kompleksais (Faistu, Knosu, Malija, Zomintu ir Zakru) paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Geografija

Kidonijos miestas buvo Kretos salos vakarinėje dalyje, 145 km. į vakarus nuo dabartinio Herakliono. Dabar čia yra Chanijos miesto šiaurinė dalis. Kidonija buvo kartu ir jūrinis uostas, iš kurio buvo patogu pasiekti Balkanus, Apeninus, Sicilijos ir Sardinijos salas.

Jis buvo įsikūręs Chanijos lygumoje drėkinamoje Tiflo ir Kolenio upių (senovės Jardanas). Toje pačioje lygumoje buvo ir kitos svarbios gyvenvietės: Malemė, Aptera, Polirenija, Polichnė ir kt. Pietuose lygumą ribojo Lefka Ori, arba Baltieji kalnai.

Chanijos lyguma senovėje buvo gyvenama kidonų genties (mikėn. gr. 𐀓𐀈𐀛𐀍 Ku-do-ni-jo, sen. gr. Κύδωνες = Kydōnes), kuri ir davė pavadinimą miestui. Keliama hipotezė, kad ši gentis savo kultūra ir galbūt kalba šiek tiek skyrėsi nuo likusių Kretos gyventojų (minojiečių).Homeras kidonus Odisėjoje išskiria nuo eteokretiečių ir pelasgų, kurie irgi gyveno Kretoje. Vėliau apie kidonus rašė antikos autoriai, tokie kaip Strabonas, jie minimi ir IV a. laiške.

Raida

Seniausi gyventojai Kidonijos regione apsigyveno greičiausiai jau vėlyvajame neolite. Minojinės civilizacijos laikais čia išdygo didelis miestas su rūmais, pagrindinis centras vakarinėje Kretos dalyje. Čia randami archyvai su lentelėmis, keramikos dirbtuvės ir pan.

XV a. pr. m. e. Kretoje įsigalėjus mikėniečiams, Kidonija toliau liko klestėti kaip svarbus jūrinis uostas. Tai liudija čia randami linijinio B rašto dirbiniai (Kidonija greta Knoso ir Malijos yra viena iš trijų vietovių su tokiais radiniais). Kidonijos keramika, vynas, aliejus ir kvapiosios medžiagos buvo eksportuojamos po visą Viduržemio jūrą nuo Sardinijos iki Kipro.

Nedaug apie Kidonija iš laikotarpio po XIII a. pr. m. e. Tiesa, Homero Odisėjoje kelis kartus minima kidonų gentis. Vėliau čia klestėjo Kidonijos polis. Senovės graikai Kidonijos įkūrėju laikė Kidoną, kuris kildinamas iš Mino dukters Akakalės ir Hermio arba Apolono. Per Peloponeso karą 429 m. pr. m. e. Kidonija buvo įtariama sudariusi sąjunga su Sparta, todėl ją užpuolė Atėnai. 220 m. pr. m. e. Kretos karų metu Kidonija susivienijo su Polirenija prieš Knosą.

69 m. pr. m. e. prie Kidonijos įvyko mūšis tarp graikų ir romėnų, ir Kretą nukariavo Romos imperija. Tiek romėnų, tiek Bizantijos imperijos laikais Kidonija klestėjo kaip stiprus Kretos ekonomikos centras. Po IX a. senasis miesto pavadinimas ėmė nykti, ir jį pakeitė Chanija.

Radiniai

Skirtingai nei Faisto ir Knoso miestai, kurie buvo palikti senovėje ir kurių likučiai yra atokiau nuo gyvenamų vietovių, Kidonijos miestas yra palaidotas po dabartine Chanija. Be to, jį sudaro Minojinis, romėnų, Bizantinis ir kiti sluoksniai, kas labai apsunkina archeologinius tyrimus. Dalis atkastų senovės griuvėsių žinomi kaip Casteli (Καστέλι). Keturis dešimtmečius čia vykę kasinėjimai ne tik įrodė Minojinės gyvenvietės egzistavimą, bet ir čia buvusius rūmus. Tai liudija, jog Kidonija buvo vienas iš svarbiausių Minojinės civilizacijos centrų su išvystytu valdymo aparatu ir klestinčia ekonomika.

Čia rasti rūmų likučiai yra didelės menės, šviesos šuliniai, ritualiniai baseinai, freskų tapyba, kolonos, sandėliai ir kanalizacijos sistemos. Taip pat ir kulto patalpos, būdingos Minojiniams rūmams. Čia rastas didelis archyvas su linijinio A rašto lentelėmis ir kitokiais įrašais. Jis yra antras pagal lentelių skaičių iš visų Minojinės civilizacijos archeologinių vietovių.

Vienas žymiausių radinių yra molinis antspaudas datuojamas XV a. pr. m. e., kuriame vaizduojamas miesto peizažas: daugiaaukščiai susigrūdę pastatai, miesto sienos su vartais. Virš jų vaizduojama vyriška figūra su ietimi, greičiausiai dievybė.

Po Chanijos miestu taip pat slepiasi kiti senosios Kidonijos statiniai bei Nekropolis.

• Minojinės Kidonijos archeologinė vietovė Chanijoje
• Archeologinės vietovės fragmentas
• Ankstyvosios Kidonijos keramikos pavyzdys
• XV a. pr. m. e. keramika
• Deivės antspaudas iš Kidonijos

Išnašos

1. Hooker, J. T. (1991). Linear B: An Introduction. Bristol Classical Press. p. 71. ISBN 978-0-906515-62-4.
2. Minoan Palatial Centres
3. Fritz Gschnitzer. Frühes Griechentum: Historische und sprachwissenschaftliche Beiträge // Kleine Schriften zum griechischen und römischen Altertum, Band 1. Franz Steiner Verlag. Stuttgart. 2001. Seiten=142/143. ISBN=3-515-07805-3
4. Odisėja 19:172.
5. "Chania - A City Of Many Tales". Chania - A City Of Many Tales. Retrieved 2024-04-03.
6. [Tzedakis and Chryssoulaki (1987) Neopalatial Architectural Elements in the Area of Chania. In the Function of the Minoan Palace, pp. 111-115]
7. Chania/Kydonia
8. Odisėja, 3:276
9. Chania/Kydonia
10. "ChaniaKastelli hill, Chania (1969–2014) - Kastelli hill, Chania (1969–2014)". Swedish Institute at Athens. Retrieved 2021-11-15.
11. Chania/Kydonia
12. Maria Andreadaki-Vlazaki, Khania (Kydonia) : a tour to sites of ancient memory (2009)