Linijinis A raštasTipas skiemeninisNaudojamas kalboseRašymo kryptis iš dešinės į kairęLaikotarpis XVIII XV a pr m e ISO

Linijinis A raštas

Tipas	skiemeninis
Naudojamas kalbose
Rašymo kryptis	iš dešinės į kairę
Laikotarpis	XVIII–XV a. pr. m. e.
ISO 15924	lina
Unicode
Genealogija
Kilmė	Linijinis A
Dukterinės sistemos	linijinis B raštas,

Linijinis A raštas – rašto sistema, naudota Mino civilizacijos laikotarpiu Kretos saloje. Šis raštas naudotas nuo XVIII a. pr. m. e. iki XV a. pr. m. e., ir juo greičiausiai buvo užrašoma vietinė , kurios lingvistinė priklausomybė neidentifikuota. Seniausias žinomas užrašas aptinkamas Faiste ir datuojamas ne vėliau nei 1700 m. pr. m. e.. Rašto vartosena nutrūko XV a. pr. m. e.

Kurį laiką linijinis A raštas buvo naudotas paraleliai su Kretos hieroglifais, kurie yra seniausia žinoma rašto forma Europoje. Abu raštai dalinasi nemaža simbolių aibe, todėl keliama hipotezė, kad linijinis A raštas išsivystė iš Kretos hieroglifų. Vėliau, XVI a. pr. m. e., jo pagrindu (ar jo įtakoje) susikūrė Kipro saloje ir linijinis B raštas, pritaikytas rašyti Mikėnų graikų kalbai.

Irašai linijiniu A raštu randami Kretos saloje, bet taip pat ir už jos ribų: Egėjo jūros salose (Kiteroje, Santorine, Mele, Samotrakėje), žemyninėje Graikijoje, Mažojoje Azijoje (Milete, Trojoje) ir Sirijoje. Iš viso žinoma 1427 įrašų (molinės lentelės, anspaudai, akmeninės aukojimo lentelės, įrašai ant indų, plaukų smeigtukai ir pan.). Dažniausiai įrašau yra trumpi, ir viso bendras tekstų ilgis sudaro apie 7362 ženklų.

Rašmenys

Skirtingai nei iš jo kildinamas linijinis B raštas, linijinis A iki dabar nėra iššifruotas. Abu raštai dalijasi didžiule bendra simbolių aibe. Dažniausiai sutariama, kad linijinio A ženklai savo tarimu yra artimi linijinio B ženklams, tačiau dėl to diskutuojama.

Didžiausia problema linijinio A rašto dešifravime yra tai, kad įrašų juo yra ypač mažai, jie dažnai kartojasi arba sudaromi pagal tą pačią struktūrą. Be to, juo užrašyta visiškai nežinoma kalba, ir be dvikalbio įrašo dešifravimas yra labai komplikuotas. Net ir pritaikius žinomus rašmenų tarimus, tekstai yra nesuprantami.

Kaip ir linijinio B atveju, linijinį A raštą sudaro garsiniai skiemeniniai ženklai (silabogramos), ideogramos, dažniausiai reiškiančios kiekius, tūrius arba gyvūnų kategorijas. Linijiniame A gausu ligatūrų. Iš viso suskaičiuojama apie 300 skirtingų rašmenų, iš kurių apie 90 naudojami visuotinai

Visus žinomus rašmenis suklasifikavo ir sunumeravo mokslininkas , ir panašūs ženklai dalijasi tais pačiais kodais su linijiniu B raštu. Į UNICODE linijinio A rašmenys įtraukti 2014 m.

Linijinio A inventorius pagal su galimais linijinio B atitikmenimis

*01	da 𐀅	*21	qi 𐘏	*31	sa 𐘞	*54	wa 𐘮	*76	rya 𐁈	*123	„prieskoniai“ 𐂑
*02	ro 𐀫	*21	„avis“ 𐘐	*34		*55	nu? 𐀝	*77	ka 𐀏	*131a	„vynas“ 𐙍
*03	pa 𐀞	*21	„avinas“ 𐘑	*37	ti 𐀴	*56	pa₂ 𐘰	*78	qe 𐀤	*131b	„vynas“ 𐙎
*04	te 𐘃	*22	pi₂ 𐘒	*38	e 𐘡	*57	ja 𐘱	*79	do? 𐙀	*131c	„vynas“ 𐙏
*05	to 𐀵	*22	„ožka“ 𐘓	*39	pi 𐀠	*58	su 𐀱	*80	ma 𐀔	*164
*06	na 𐀙	*22	„ožys“ 𐘔	*40	wi 𐀹	*59	ta 𐀲	*81	ku 𐀓	*171
*07	di 𐀇	*23	mu 𐀘	*41	si 𐀯	*60	ra 𐀨	*82	swa? 𐁚	*180
*08	a 𐀀	*23	„jautis“ 𐘖	*44	ke 𐀐	*61	o 𐀃	*85	au 𐙄	*188
*09	se 𐀮	*24	ne 𐀚	*45	de 𐀆	*65	ju? 𐀎	*86	𐁜	*191	„šalmas“
*10	u 𐀄	*26	ru 𐀬	*46	je 𐀋	*66	tya 𐁋	*87	twe 𐁌	*301
*11	po 𐀡	*27	re 𐀩	*47	𐁔	*67	ki 𐀑	100/ 102	„vyras“ 𐂀	*302
*13	me 𐀕	*28	i 𐀂	*49	𐁕	*69	tu 𐀶	*118	„talentas“ 𐄷	*303
*16	qa 𐀣	*28b		*50	pu 𐀢	*70	ko 𐀒	*120	„kvietys“ 𐂎	*304
*17	za 𐀼	*29	phu 𐁆	*51	du 𐀉	*73	mi 𐀖	*120b		*305
*20	zo 𐀿	*30	ni 𐀛	*53	ri 𐀪	*74	ze 𐀽	*122	„alyvuogė“ 𐂐	*306

Išnašos

Olivier, J.P. (1986). „Cretan Writing in the Second Millennium B.C.“ World Archaeology. 17 (3): 377–389. doi:10.1080/00438243.1986.9979977. ISSN 0043-8243.
Hutchinson R.W., „Prehistoric Crete“, London, 1962
Woudhuizen, Fred C. (2016). Documents in Minoan Luwian, Semitic, and Pelasgian. Amsterdam: Nederlands Archeologisch Historisch Genootschap. ISBN 9789072067197. OCLC 1027956786.
Cacciafoco, Francesco Perono (January 2014). Linear A and Minoan. The riddle of unknown origins. Linear a and Minoan. The Riddle of Unknown Origins (slides). Nuoroda tikrinta 13 July 2020 – per „Academia.edu“.^{[neveikianti nuoroda]}
Winterstein, Gregoire; Cacciafoco, Francesco Perono; Petrolito, Ruggero; Petrolito, Tommaso (2015). „Minoan linguistic resources: The Linear A digital corpus“. Proceedings of the 9th SIGHUM Workshop on Language Technology for Cultural Heritage, Social Sciences, and Humanities (LaTeCH) – per „Academia.edu“.
Brent Davis, Minoan Stone Vessels with Linear A Inscriptions. AEGAEUM, 36. Leuven; Liège: Peeters, 2014. xxiv, 421. ISBN 9789042930971
Hooker, J. T. „Problems and Methods in the Decipherment of Linear A.“, Journal of the Royal Asiatic Society of Great Britain and Ireland, no. 2, Royal Asiatic Society of Great Britain and Ireland, 1975, pp. 164–72
Ventris and Chadwick (1973), page 37, quotes Bennett: "where the same sign is used in both Linear A and B there is no guarantee that the same value is assigned to it. "
Salgarella, Ester (2022). „Linear A“. In Hornblower, Simon; Spawforth, Antony; Eidinow, Esther (eds.). Oxford Classical Dictionary. Oxford University Press.
Tomas, Helena (2012). „Cretan Hieroglyphic and Linear A“. In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 113–125.
[1] Michael Everson, „N3973: Revised proposal for encoding the Linear A script in the SMP of the UCS“, Working Group Document, ISO/IEC JTC1/SC2/WG2, 2010-12-28
Bennett, E. L. Jr., „Mycenaean Studies Proceedings of the Third International Colloquium for Mycenaean Studies held at 'Wingspread', 4—8 September 1961“, ed. Madison: University of Wisconsin Press, 1964
Davis, Brent. 2010. Introduction to Aegean pre-Alphabetic Scripts. Kubaba 1, pp. 38–61.. P. 51–54.

[1] Olivier, J.P. (1986). „Cretan Writing in the Second Millennium B.C.“ World Archaeology. 17 (3): 377–389. doi:10.1080/00438243.1986.9979977. ISSN 0043-8243.

[2] Hutchinson R.W., „Prehistoric Crete“, London, 1962

[3] Woudhuizen, Fred C. (2016). Documents in Minoan Luwian, Semitic, and Pelasgian. Amsterdam: Nederlands Archeologisch Historisch Genootschap. ISBN 9789072067197. OCLC 1027956786.

[Cacciafoco-4] Cacciafoco, Francesco Perono (January 2014). Linear A and Minoan. The riddle of unknown origins. Linear a and Minoan. The Riddle of Unknown Origins (slides). Nuoroda tikrinta 13 July 2020 – per „Academia.edu“.^{[neveikianti nuoroda]}

[Winterstein2015-5] Winterstein, Gregoire; Cacciafoco, Francesco Perono; Petrolito, Ruggero; Petrolito, Tommaso (2015). „Minoan linguistic resources: The Linear A digital corpus“. Proceedings of the 9th SIGHUM Workshop on Language Technology for Cultural Heritage, Social Sciences, and Humanities (LaTeCH) – per „Academia.edu“.

[6] Brent Davis, Minoan Stone Vessels with Linear A Inscriptions. AEGAEUM, 36. Leuven; Liège: Peeters, 2014. xxiv, 421. ISBN 9789042930971

[7] Hooker, J. T. „Problems and Methods in the Decipherment of Linear A.“, Journal of the Royal Asiatic Society of Great Britain and Ireland, no. 2, Royal Asiatic Society of Great Britain and Ireland, 1975, pp. 164–72

[8] Ventris and Chadwick (1973), page 37, quotes Bennett: "where the same sign is used in both Linear A and B there is no guarantee that the same value is assigned to it. "

[9] Salgarella, Ester (2022). „Linear A“. In Hornblower, Simon; Spawforth, Antony; Eidinow, Esther (eds.). Oxford Classical Dictionary. Oxford University Press.

[10] Tomas, Helena (2012). „Cretan Hieroglyphic and Linear A“. In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 113–125.

[11] [1] Michael Everson, „N3973: Revised proposal for encoding the Linear A script in the SMP of the UCS“, Working Group Document, ISO/IEC JTC1/SC2/WG2, 2010-12-28

[12] Bennett, E. L. Jr., „Mycenaean Studies Proceedings of the Third International Colloquium for Mycenaean Studies held at 'Wingspread', 4—8 September 1961“, ed. Madison: University of Wisconsin Press, 1964

[13] Davis, Brent. 2010. Introduction to Aegean pre-Alphabetic Scripts. Kubaba 1, pp. 38–61.. P. 51–54.