| Linijinis B raštas | |
|---|---|
| Tipas | skiemeninis |
| Naudojamas kalbose | senovės graikų kalba |
| Rašymo kryptis | iš dešinės į kairę |
| Laikotarpis | XV–XIII a. pr. m. e. |
| ISO 15924 | linb |
| Kilmė | linijinis A Linijinis B |
| Dukterinės sistemos | |
Linijinis B raštas – rašto sistema, naudota užrašyti senovės graikų kalbai Mikėnų civilizacijos laikotarpiu (mikėniečių graikų). Šis raštas naudotas nuo XV a. pr. m. e. vidurio iki XIII a. pr. m. e. pabaigos ir yra gerokai senesnis nei graikų raštas. Ši rašto sistema kildinama iš Kretos saloje naudoto linijinio A rašto, naudoto užrašyti vietinei nežinomos kilmės minojiečių kalbai. Manoma, kad linijinio B ženklai savo tarimu yra artimi linijinio A ženklams, tačiau dėl to diskutuojama.
Šį raštą 1952 m. iššifravo britų architektas Michael Ventris, ir iki dabar išlieka vienintelė iššifruota Egėjo civilizacijos rašto sistema, kai tuo tarpu Linijinis A raštas, Kipro-Minojinis raštas ir Kretos hieroglifai lieka neperskaityti.
Rašto struktūra
Linijinį B raštą sudaro apie 87 garsinių skiemeninių ženklų ir apie 100 ideogramų, kurios naudojamos kaip determinantai (patikslinti fonetiškai užrašyto žodžio prasmę), bet neturi fonetinės reikšmės. Taigi, iš viso apie 200 rašmenų. Jie visi kodifikuoti naudojant Emmett L. Bennett sukurtą sistemą.
Silabogramos
Skiemeniniai ženklai (silabogramos) tariami kaip atviri skiemenys, sudaryti iš priebalsio ir balsio. Žemiau pateikiama skemenų lentelė remiasi Ventris and Chadwick (1973), ir papildoma Bennet numeriais (pažymėti su asterisku *).
| Pagrindinių skiemenų lentelė | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| -a | -e | -i | -o | -u | ||||||
| 𐀀 | a *08 | 𐀁 | e *38 | 𐀂 | i *28 | 𐀃 | o *61 | 𐀄 | u *10 | |
| d- | 𐀅 | da *01 | 𐀆 | de *45 | 𐀇 | di *07 | 𐀈 | do *14 | 𐀉 | du *51 |
| j- | 𐀊 | ja *57 | 𐀋 | je *46 | 𐀍 | jo *36 | ||||
| k- | 𐀏 | ka *77 | 𐀐 | ke *44 | 𐀑 | ki *67 | 𐀒 | ko *70 | 𐀓 | ku *81 |
| m- | 𐀔 | ma *80 | 𐀕 | me *13 | 𐀖 | mi *73 | 𐀗 | mo *15 | 𐀘 | mu *23 |
| n- | 𐀙 | na *06 | 𐀚 | ne *24 | 𐀛 | ni *30 | 𐀜 | no *52 | 𐀝 | nu *55 |
| p- | 𐀞 | pa *03 | 𐀟 | pe *72 | 𐀠 | pi *39 | 𐀡 | po *11 | 𐀢 | pu *50 |
| q- | 𐀣 | qa *16 | 𐀤 | qe *78 | 𐀥 | qi *21 | 𐀦 | qo *32 | ||
| r- | 𐀨 | ra *60 | 𐀩 | re *27 | 𐀪 | ri *53 | 𐀫 | ro *02 | 𐀬 | ru *26 |
| s- | 𐀭 | sa *31 | 𐀮 | se *09 | 𐀯 | si *41 | 𐀰 | so *12 | 𐀱 | su *58 |
| t- | 𐀲 | ta *59 | 𐀳 | te *04 | 𐀴 | ti *37 | 𐀵 | to *05 | 𐀶 | tu *69 |
| w- | 𐀷 | wa *54 | 𐀸 | we *75 | 𐀹 | wi *40 | 𐀺 | wo *42 | ||
| z- | 𐀼 | za *17 | 𐀽 | ze *74 | 𐀿 | zo *20 | ||||
Greta pagrindinių skiemenų buvo vartojama nemažai skiemenų su dvibalsiais ir paminkštintais (arba jotizuotais) balsiais. Tačiau jie išlaiko tą pačią priebalso-balsio struktūrą:
| Papildomi skiemenys | |||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Rašmuo | 𐁀 | 𐁁 | 𐁂 | 𐁃 | 𐁄 | 𐁅 | 𐁇 | 𐁆 | 𐁈 | 𐁉 | 𐁊 | 𐁋 | 𐁌 | 𐁍 | |||||||||||||||
| Tarimas | a2 (ha) | a3 (ai) | au | dwe | dwo | nwa | pte | pu2 (phu) | ra2 (rya) | ra3 (rai) | ro2 (ryo) | ta2 (tya) | twe | two | |||||||||||||||
| Benneto numeris | *25 | *43 | *85 | *71 | *90 | *48 | *62 | *29 | *76 | *33 | *68 | *66 | *87 | *91 | |||||||||||||||
Dalies silabogramų fonetinės reikšmės lieka diskutuojamos:
| Abejojamo tarimo silabogramos | |||||||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Rašmuo | 𐁐 | 𐁑 | 𐁒 | 𐁓 | 𐁔 | 𐁕 | 𐁖 | 𐁗 | 𐁘 | 𐀎 | 𐁙 | 𐁚 | 𐁛 | 𐁜 | 𐁝 | ||||||||||||||
| Tarimas | *18 | *19 | *22 | *34 | *35 | *47 | *49 | pa3? | *63 | swi? | ju? | zu? | swa? | *83 | *86 | *89 | |||||||||||||
| Benneto numeris | *18 | *19 | *22 | *34 | *35 | *47 | *49 | *56 | *63 | *64 | *65 | *79 | *82 | *83 | *86 | *89 | |||||||||||||
Skiemeninis raštas nebuvo labai gerai pritaikytas graikų kalbai užrašyti. Pavyzdžiui, raštas neskyrė aspiruotų ir neaspiruotų, dusliųjų ir skardžiųjų balsių, nors jie egzistavo tuometinėje graikų kalboje. Pvz. 𐀁𐀒 e-ko gali reikšti arba egō („aš“) arba ekhō („turiu“). Nėra atskyrimo ir tarp l bei r: pvz. 𐀴𐀪𐀡 ti-ri-po tariamas tripos („trikojis“), o 𐀶𐀪𐀰 tu-ri-so – Tulisos (gr. Τυλισός).
Kadangi raštas leido fiksuoti tik atviruosius skiemenis, rašant buvo praleidžiami skiemens pradžioje esantys priebalsiai s- arba skiemens pabaigoje esantys priebalsiai -l, -m, -n, -r bei -s. Todėl 𐀟𐀔 pe-ma buvo skaitoma sperma (gr. σπέρμα, „sėkla“), 𐀀𐀵𐀫𐀦 a-to-ro-qo – anthrōquos (gr. ἄνθρωπος, „žmogus“), o 𐀏𐀒 ka-ko - khalkos („varis“). Lygiai taip, priebalsių grupės buvo užrašomos įterpiant „tyliuosius“ balsius. Todėl Knōsos (Knosas) buvo užrašomas kaip 𐀒𐀜𐀰 ko-no-so, o khrusos (gr. χρυσός, „auksas“) 𐀓𐀬𐀰 ku-ru-so.
Ideogramos
Ideogramos netariamos, tačiau naudojamos patikslinti žodžio prasmei, kategorijai, labai dažnai sutinkamos prieš skaičius. Dažniausiai jos reiškia matų vienetus, gyvūnus, ginklus ir kitokias daiktų kategorijas. Benneto numeracijoje jų kodai prasideda nuo 100.
| Rašmuo | Unicode | Bennett | CIPEM | Vertimas |
|---|---|---|---|---|
| 𐂀 | U+10080 | 100 A- | VIR vir | Vyras |
| 𐂁 | U+10081 | 102 A- | MUL mulier | Moteris |
| 𐂃 | U+10083 | 105 Ca S- | EQU equus | Arklys |
| 𐂄 | U+10084 | 105 Ca | EQUf | Kumelė |
| 𐂅 | U+10085 | 105 Ca | EQUm | Eržilas |
| 𐄿 | U+1013F | 110 | Z kotylai | Puodelis |
| 𐂎 | U+1008E | 120 E- F- | GRA grānum | Kviečiai |
| 𐂏 | U+1008F | 121 F- | HORD hordeum | Miežiai |
| 𐂕 | U+10095 | 130 | OLE ŏlĕum | Aliejus |
| 𐂖 | U+10096 | 131 | VIN vinum | Vynas |
Iššifravimas
XIX a. viduryje britų archeologas Arthur Evans gavo pirmąjį įrašą šiuo raštu rastą Kretoje ir spėjo, kad juo užrašoma nežinomos kilmės mikėniečių kalba. 1894 m. jis pradėjo kasinėjimus Knose norėdamas gauti daugiau pavyzdžių. Tyrinėdamas raštą, jis pasiūlė linijinio rašto pavadinimą, tuo pabrėždamas, kad jis skiriasi nuo hieroglifų (t. y. Kretos hieroglifų), kurie buvo daug sudėtingesnės struktūros. Evans identifikavo, kad raštas greičiausiai yra skiemeninis, ir vėliau suprato skirtumus tarp linijinio A ir linijinio B.
Buvo daug bandymų iššifruoti šį raštą. Čia dirbo mokslininkai Florence Stawell,Bedřich Hrozný, Alice Kober ir kiti. Emmett L. Bennett suklasifikavo rašmenis ir juos sukodavo sukurdamas visuotinai priimtą simbolių numeraciją.
1935 m. mokslo renginyje Londone pranešimą skaitė tuo metu 84 metų amžiaus Arthur Evans, o tarp klausytojų buvo paauglys Michael Ventris. 1940 m. jis išspausdino straipsnį Introducing the Minoan Language. Nors vėliau tapo architektu, jis toliau kaip savamokslis domėjosi šio rašto dešifravimu.
Ventris ir universiteto dėstytojas graikų kalbos specialistas John Chadwick aktyviai dirbo ties dešifravimu 1951–1953 m., remdamiesi ankstesnių tyrėjų įdirbiu. Pradėjęs identifikuoti tik Knoso rūmuose aptinkamus vietovardžius, Ventris nustatė, kad teksto kalba yra senovės graikų. Tai prieštaravo ankstesnėms hipotezėms, kad tekstai negali būti graikiški. Ši mintis susilaukė didžiulio mokslininkų pasipriešinimo. Nepaisant to, po truputį Ventris atradimas susilaukė pripažinimo, ir vedė į pilnutinį rašto iššifravimą.
Unicode
Linijinis B raštas buvo įtrauktas į Unicode Standartą 2003 m.
Linijinio B skiemenys koduojami U+10000–U+1007F. Linijinio B ideogramos koduojamos U+10080–U+100FF.
Papildomam skaitymui
- Bakker, Egbert J., ed., „A companion to the Ancient Greek language“, Oxford: Wiley-Blackwell, 2010 ISBN 978-1405153263
- Bennet, John, „Knossos in Context: Comparative Perspectives on the Linear B Administration of LM II–III Crete“, American Journal of Archaeology, vol. 94, no. 2, pp. 193–211, 1990
- Bennett, E.L., „Names for Linear B Writing and for its Signs“, Kadmos 2, pp. 98–123, 1963
- Bennett, E.L., „Linear B Sematographic Signs“, Minos Revista de filología egea 1, pp. 55–72, 1972
- Chadwick, John, „The decipherment of Linear B“, Cambridge, UK: Cambridge University Press, 1958
- Christidis, Anastasios-Phoivos, ed., „A history of Ancient Greek: From the beginnings to Late Antiquity“, Cambridge, UK: Cambridge University Press, 2007 ISBN 978-0521833073
- Colvin, Stephen C., „A historical Greek reader: Mycenaean to the koiné“, Oxford: Oxford University Press, 2007 ISBN 978-0199226597
- Morpurgo Davies, Anna, and Yves Duhoux, eds., „Linear B: A 1984 survey“, Louvain, Belgium: Peeters, 1985
- Duhoux, Yves, and Anna Morpurgo Davies, eds., „A companion to Linear B: Mycenaean Greek texts and their world“, Vol. 1, Louvain, Belgium: Peeters, 2008
- Fox, Margalit, „The Riddle of the Labyrinth“, Harper Collins Publishers Inc. New York, NY, 2013
- Freo, M. D., Nosch, M.-L., & Rougemont, F., „The Terminology of Textiles in the Linear B Tablets, including Some Considerations on Linear A Logograms and Abbreviations“, in C. Michel & M.-L. Nosch (Eds.). Textile Terminologies in the Ancient Near East and Mediterranean from the Third to the First Millennnia BC, (Vol. 8), Oxbow Books, pp. 338–373, 2010
- Halstead, Paul, „Late Bronze Age Grain Crops and Linear B Ideograms *65, *120, and *121“, The Annual of the British School at Athens, vol. 90, pp. 229–34, 1995
- Horrocks, Geoffrey, „Greek: A history of the language and its speakers“, 2nd ed., Oxford: Wiley-Blackwell, 2010 ISBN 978-1405134156
- Judson, Anna P., „The Undeciphered Signs of Linear B: Interpretation and Scribal Practices“, Cambridge: Cambridge University Press, 2020 ISBN 978-1108494724
- Judson, Anna P., „Learning to spell in Linear B: orthography and scribal training in Mycenaean Pylos“, The Cambridge Classical Journal, pp. 1–31, 2022
- Owens, Gareth, "Was Se-To-I-Ja at Archanes? ", KADMOS, vol. 33, no. 1, pp. 22–28, 1994
- Palaima, Thomas G., „The development of the Mycenaean writing system“, in Texts, tablets and scribes Edited by J. P. Olivier and T. G. Palaima, Suplementos a „Minos“ 10. Salamanca, Spain: Consejo Superior de Investigaciones Científicas, pp. 269–342, 1988
- Palmer, Leonard R., „The Greek language“, London: Faber & Faber, 1980 ISBN 978-0571113903
- Salgarella, Ester, „Drawing lines: The palaeography of Linear A and Linear B“, Kadmos, vol. 58, no. 1–2, pp. 61–92, 2019 doi:10.1515/kadmos-2019-0004
- E. Salgarella, „Aegean Linear Script(s). Rethinking the Relationship Between Linear A and Linear“, Cambridge: Cambridge University Press, 2020 ISBN 978-1-108-47938-7
- [4]Salgarella, Ester, and Anna P. Judson, „Signs of the times? Testing the chronological significance of Linear A and B palaeography“, Ariadne, pp. 359–379, 2025
- Srivatsan, Nikita, et al., „Neural Representation Learning for Scribal Hands of Linear B“, International Conference on Document Analysis and Recognition, Springer, Cham, 2021
- Ventris, Michael, and John Chadwick, „Documents in Mycenaean Greek“, 2nd ed. Cambridge, UK: Cambridge University Press, 1959
- Young, Douglas, "Is Linear B Deciphered? ", Arion: A Journal of Humanities and the Classics, vol. 4, no. 3, pp. 512–42, 1965
- John Killen, red. (2024). The New Documents in Mycenaean Greek: Volume 1: Introductory Essays. 1 t. Cambridge University Press. doi:10.1017/9781139029049. ISBN 978-0-521-83812-2.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Linijinis B raštas, Kas yra Linijinis B raštas? Ką reiškia Linijinis B raštas?