Faistas

Faistas
𐘂𐘚𐘄
Φαιστός

Faisto rūmų griuvėsiai
Faistas
Koordinatės 35°03′05″ š. pl. 24°48′49″ r. ilg. / 35.05139°š. pl. 24.81361°r. ilg. / 35.05139; 24.81361
Vieta Graikija, Faistas
Regionas Kreta
Istorija
Pastatytas III tūkst. pr. m. e.
Sugriautas III a. pr. m. e.
Laikotarpis bronzos amžius, antika
Tauta minojiečiai
Informacija
Kasinėjimų datos nuo 1894 m.
Vikiteka VikitekaVikiteka
UNESCO (angl.) (pranc.): 1733

Faistas (linijinis A raštas: 𐘂𐘚𐘄 Pa-i-to, mikėn. gr. 𐀞𐀂𐀵 Pa-i-to, sen. gr. Φαιστός) – senosios Minojinės civilizacijos miestas ir valdovų rūmai. 2025 m. Faisto rūmai kartu su penkiais kitais rūmų kompleksais (Knosu, Malija, Zomintu, Zakru ir Kidonija) paskelbti UNESCO pasaulio paveldo objektu.

Geografija

Faisto miestas buvo Kretos salos pietuose, 62 km. į pietus nuo dabartinio Herakliono. Jis buvo įsikūręs didžiausioje Kretos lygumoje Mesaroje (gr. Μεσσαρά), esančioje į pietus nuo Idos kalno. Lyguma buvo labai tinkama žemdirbystei, iš čia buvo kasamas molis keramikai.

Toje pačioje lygumoje buvo ir kitos svarbios gyvenvietės: Agia Triada, Gortynė, Komas, Platanas, Apodulu ir kt. Agia Triada buvusi už 3 km. tarnavo kaip pagrindinis Faisto uostas, per kurį vyko prekyba su Egiptu, Sirija, Kipru ir kitais kraštais. Senovėje svarbūs keliai jungė Faistą su Knosu šiaurėje ir Malija rytuose.

Raida

Pirmieji gyventojai Faisto regione pradėjo gyventi jau IV tūkst. pr. m. e. viduryje, tačiau miestas ėmė formuotis III tūkst. pr. m. e. pabaigoje. Pasak vėlyvesnių graikų istorikų, Faistą (kaip ir Knosą bei Kidoniją) įkūrė karalius Minas, arba Heraklio sūnus Festas, kitų jis siejamas su legendiniu valdovu Radamantu.

Apie 2000 m. pr. m. e. čia išdygo monumentalus Faisto rūmų kompleksas, ir tai buvo vieni iš trijų rūmų Kretos saloje. Juose buvo šventyklos, susirinkimų aikštė, teatras ir kiti visuomeniniai pastatai. Į vakarus nuo rūmų pastatytas akropolis.

Dėl permainingų istorinių ir gamtinių kataklizmų II tūkst. pr. m. e. rūmai buvo sugriauti ir atstatyti tris kartus. Paskutinis sugriovimas buvo XV a. pr. m. e., po kurio rūmai neatsistatė. Tiesa, Homeras savo epuose mini Faistą kaip gausiai apgyvendintą miestą, kuris dalyvavo Trojos kare. Miestas į istorinius šaltinius sugrįžo VIII a. pr. m. e. kaip vienas senovės graikų polių. O po 500 metų jį sunaikino kaimyninis Gortynės polis, po kurio miestas nebeatsigavo.

Nors miestas nėra išlikęs, dabartinė Graikijos savivaldybė (Festas) pavadinta jo vardu.

Radiniai

Faistas naujai atrastas 1853 m., kuomet laivo kapitonas Thomas Spratt išsilaipino pietinėje Kretoje ir aprašė griuvėsius, pavadindamas juos castri. 1894, 1900–1920, 1950–1966, 2000–2004 ir vietovėje vyko archeologiniai kasinėjimai. Pastarieji tęsiasi nuo 2007 m. Jų dėka atkasti senoviniai Minojinės civilizacijos rūmai, Agia Triados gyvenvietė, rasta daug radinių.

Rūmai atspindi skirtingus Minojinės civilizacijos laikotarpius. Jie buvo maždaug 2/3 Knoso rūmų dydžio, ir juos sudarė kelių aukštų sudėtinga kambarių ir koridorių sistema. Pirmame aukšte buvo kulto pastatai ir teatras, centrinė aikštė ir monumentalūs vartai. Antrame aukšte buvo tarnų ir svečių kambariai. Viršutiniuose aukštuose greičiausiai buvo valdovų rezidencija, iš čia atsiverdavo vaizdai į apylinkes. Rūmuose buvo ir akmenimis grįstos duobės, vadinamosios kuluros, greičiausiai skirtos grūdams laikyti.

Faiste ranama ir šiek tiek keramikos, akmens dirbinių. Tiesa, atstatinėdami rūmus minojiečiai juos tvarkingai išvalydavo, todėl skirtingai negu Knose, radinių nėra gausu. Tarp jų yra nemažai linijinio A rašto įrašų, iš kurių ir seniausi žinomi mokslui. Iš viso rūmuose rasta 61 dokumentas šiuo raštu, daugiausia molinės lentelės, antspauduoti dokumentai. Labai svarbus radinys Faiste yra Faisto diskas, dvipusis diskas su įrašais kol kas neidentifikuotu neturinčiu analogų raštu, kuris rastas kartu su XVIII a. datuojamais daiktais.

Faiste randama nemažai keramikos dirbinių: figūrėlės, pitai (dideli laikymo indai) ir kt. Būdinga keramika – indai su ypač trapiomis, plonomis sienelėmis, greičiausiai imituojantys metalinius dirbinius.

Netoli Faisto rūmų buvo kapinės, kur laidoti valdovai. Yra ir prastuomenės kapų. Iš čia randama nemažai radinių.

Išnašos

  1. Minoan Palatial Centres
  2. Joseph W. Shaw, A Lm Ia Ceramic Kiln in South-Central Crete: Function and Pottery Production, 2001, ASCSA, 172 pages ISBN 0-87661-530-2
  3. Mellersh, H. E. L. (1967). Minoan Crete. Evans Brothers Limited London.
  4. Diodorus Siculus Bibliotheca historica
  5. Pausanias Description of Greece, Book II: Corinth (IV, 7),
  6. Mellersh, H. E. L. (1967). Minoan Crete. Evans Brothers Limited London.
  7. Hood, Sinclair (1981). The Minoans; The Story of Bronze Age Crete. Praeger Publishers Inc.
  8. Papapostolou, J. A. (1981). Crete: Knossos, Phaistos, Mallia, Aghia, Triadha, Zakros, and the Herakleion Museum. Clio Editions. pp. 72–73.
  9. Cucuzza, Nicola (1998). „Geometric Phaistos: a survey“. British School at Athens Studies. 2: 62–68. JSTOR 40960144.
  10. Spratt, T A B (1865). Travels and Researches in Crete. Vol. I. London: John Van Voorst. p. 1.
  11. Hawes, Charles Henry; Hawes, Harriet Boyd (1922). Crete, The Forerunner of Greece. London and New York Harper & Brothers.
  12. Branigan, Keith, "The earliest Minoan scripts – the pre-palatial background, Kadmos, vol. 8, no. 1, pp. 1–22, 1969
  13. La Rosa, Vincenzo (2012). „Phaistos“. In Cline, Eric (ed.). The Oxford Handbook of the Bronze Age Aegean. Oxford University Press. pp. 582–596. doi:10.1093/oxfordhb/9780199873609.013.0044. ISBN 978-0199873609.
  14. Hood, Sinclair (1981). The Minoans; The Story of Bronze Age Crete. Praeger Publishers Inc.

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Faistas, Kas yra Faistas? Ką reiškia Faistas?