Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Skitų kalbaKalbamaSkitijaKalbančiųjų skaičius Vieta pagal kalbančiųjų skaičiųmirusiKilmėindoeuropiečių 0 indoiranėnų ari
Skitų kalba
| Skitų kalba | |
| Kalbama | Skitija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | - |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | mirusi |
| Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų (arijų) iranėnų skitų |
| Rašto sistemos | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-3 | xsc |
Skitų kalba – senovės iranėnų kalba ar kalbų grupė, vartota Eurazijos stepėse gyvenusių skitų. Kalba priklausė , iš kurios išsirutuliojo dabartinės osetinų ir pamyriečių kalbos. Skitų tarmės buvo vartojamos plačioje Eurazijos stepių erdvėje nuo Vyslos ir Dunojaus vidurupio vakaruose iki Tarimo baseino rytuose. Atskiros skitų kiltys – sarmatai, , masagetai, alanai, kimerai ir kt. galėjo turėti savitas kalbas arba tarmes.
Skitų kalba tiesiogiai iš esmės nepaliudyta. Kai kurie skitų areale rasti nežinomi įrašai bandomi skaityti kaip skitiški (pvz., nežinomo rašto Isyko įrašas iš Kazachstano arba hetitų hieroglifų įrašas iš Irane). Žinoma keletas istoriniuose šaltiniuose minimų skitiškų asmenvardžių (pvz., skitų karalius *Pṛθ-tavā), dievavardžių (Tabiti (<tap- „kaisti“), pasak Herodoto, yra Hestija, Papaios (<pat- „ganyti, saugoti“) = Dzeusas, Api (<āp- „vanduo, upė“) = Gėja, Goitosyros ar Oitosyros (plg. av. gaēθa- „gyvūnas“ + sūra- „turtingas“ = Apolonas, Argimpasa ar Artimpasa (plg. av. āθra- „ugnis“) = Afroditė Uranija, Thagimasadas = Poseidonas). Taip pat Herodotas bei Plinijus Vyresnysis pateikia kelias skitiškas etimologijas. Dabartinių kalbininkų skitiškais laikomi didžiųjų Rytų Europos upių pavadinimai (Dunojus, Donas, Dniepras, Dniestras < *dānu „upė, vanduo“, sen. Volgos pavadinimas Rā < „drėgmė“), galimai – Obės pavadinimas (<āp- „vanduo, upė“).
Skitų kalba skiriama į dvi pagrindines šakas:
- skitų–sarmatų arba alanų kalbos, vartotos dab. Ukrainoje, pietų Rusijoje, Kazachstane; iš jų išsivystė dab. osetinų kalba;
- skitų–hotanų arba , vartotos Hotano karalystėje (dab. Rytų Turkestanas); su jomis susijusios dabar Pamyre vartojamos , .
Skitų kalbai turėjo būti artimos Vidurinėje Azijoje vartotos ir .
Šaltiniai
- Lubotsky, Alexander (2002). „Scythian elements in Old Iranian“ (PDF). 'Proceedings of the British Academy. The British Academy; azargoshnasp. 116: 189–202.
- Schmitt, Rüdiger (ed.), Compendium Linguarum Iranicarum, Reichert, 1989
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Skitų kalba, Kas yra Skitų kalba? Ką reiškia Skitų kalba?
Skitu kalbaKalbamaSkitijaKalbanciuju skaicius Vieta pagal kalbanciuju skaiciumirusiKilmeindoeuropieciu 0 indoiranenu ariju 0 0 iranenu 0 0 0 0 0 0 0 skituRasto sistemos Kalbos kodaiISO 639 3xsc Skitu kalba senoves iranenu kalba ar kalbu grupe vartota Eurazijos stepese gyvenusiu skitu Kalba priklause is kurios issirutuliojo dabartines osetinu ir pamyrieciu kalbos Skitu tarmes buvo vartojamos placioje Eurazijos stepiu erdveje nuo Vyslos ir Dunojaus vidurupio vakaruose iki Tarimo baseino rytuose Atskiros skitu kiltys sarmatai masagetai alanai kimerai ir kt galejo tureti savitas kalbas arba tarmes Skitu kalba tiesiogiai is esmes nepaliudyta Kai kurie skitu areale rasti nezinomi įrasai bandomi skaityti kaip skitiski pvz nezinomo rasto Isyko įrasas is Kazachstano arba hetitu hieroglifu įrasas is Irane Zinoma keletas istoriniuose saltiniuose minimu skitisku asmenvardziu pvz skitu karalius Pṛ8 tava dievavardziu Tabiti lt tap kaisti pasak Herodoto yra Hestija Papaios lt pat ganyti saugoti Dzeusas Api lt ap vanduo upe Geja Goitosyros ar Oitosyros plg av gae8a gyvunas sura turtingas Apolonas Argimpasa ar Artimpasa plg av a8ra ugnis Afrodite Uranija Thagimasadas Poseidonas Taip pat Herodotas bei Plinijus Vyresnysis pateikia kelias skitiskas etimologijas Dabartiniu kalbininku skitiskais laikomi didziuju Rytu Europos upiu pavadinimai Dunojus Donas Dniepras Dniestras lt danu upe vanduo sen Volgos pavadinimas Ra lt dregme galimai Obes pavadinimas lt ap vanduo upe Skitu kalba skiriama į dvi pagrindines sakas skitu sarmatu arba alanu kalbos vartotos dab Ukrainoje pietu Rusijoje Kazachstane is ju issivyste dab osetinu kalba skitu hotanu arba vartotos Hotano karalysteje dab Rytu Turkestanas su jomis susijusios dabar Pamyre vartojamos Skitu kalbai turejo buti artimos Vidurineje Azijoje vartotos ir SaltiniaiLubotsky Alexander 2002 Scythian elements in Old Iranian PDF Proceedings of the British Academy The British Academy azargoshnasp 116 189 202 Schmitt Rudiger ed Compendium Linguarum Iranicarum Reichert 1989