- Kitos reikšmės – Jučiai (reikšmės).
Jučiai (vok. Judtschen, nuo 1938 m. birželio 6 d. vok. Kanthausen, 1945–1946 m. rus. Йудчен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Vesiolovka, rus. Весёловка) – gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Černiachovsko rajone, Unguros upės kairiajame krante, 10 km į vakarus nuo Gumbinės, prie geležinkelio. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Svobodos kaimo gyvenvietės kaimas.
| Jučiai vok. Judtschen, Kanthausen rus. Весёловка | |
|---|---|
| Kanto namas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė | Rusija |
| Sritis | Kaliningrado sritis |
| Rajonas | Černiachovsko rajonas |
| Gyventojų | 269 |
| Pašto kodas | 238161 |
| Tel. kodas | (+7) 40141 |
| Kirčiavimas | Jučiai̇̃ |
Etimologija
Manoma, kad pavadinimas – asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo lietuvininko Jotze pavardės, kuris XVI a. viduryje gyveno gretimuose Lampsėdžiuose.
Istorija
Nadruvos žemės kaimo pavadinimas lietuviškos kilmės.
Prie Jučių, tarp dviejų į Ungurą įtekančių upelių, yra nadruvių piliakalnis. Nuo 1525 m. Jučių valsčiaus centras. Iki 1709–1711 m. maro bei bado Jučiuose ir apylinkėse gyveno vien lietuvininkai (apie 98 proc.). Po Didžiosios Prūsijos kolonizacijos atsikėlė vokiečių kolonistų, prancūzų iš Šveicarijos, daugiausia evangelikai reformatai. Jiems 1727 m. pastatyta bažnyčia, kurioje vėliau pamaldos vyko ir evangelikams liuteronams. Jučiai tapo šveicarų kolonijos, vienos didžiausių Mažojoje Lietuvoje, centru. Apie 1727 m. įsteigta pradžios mokykla. XX a. pradžioje Jučius sudarė netaisyklingas keliolikos sodybų gatvinis kaimas, keliolika vienkiemių aplink jį, geležinkelio stotis; buvo akivaizdžių senovės rėžinės žemėvaldos liekanų. 1939 m. gyveno 374 žmonės.
1736–1818 m. Prūsijos karalystės Lietuvos departamento, 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Gumbinės apskrities kaimas. 1938 m. pervadintas Imanuelio Kanto vardu. 1946 m. balandžio 7 d. – rugsėjo 6 d. Gumbinės rajono (Гумбинненский район), vėliau Gusevo rajono kaimas, 1947 m. birželio 17 d. – 2008 m. birželio 30 d. Černiachovsko rajono Krasnopolianskojės apylinkės kaimas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1736–1818 m. | Lietuvos departamentas | Prūsijos karalystė |
| 1818–1945 m. | Gumbinės apskritis | Gumbinės apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Krasnopolianskojės apylinkė Černiachovsko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Svobodos kaimo gyvenvietė Černiachovsko municipalinis rajonas | Kaliningrado sritis |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1998 m. | |||||
| 1905 m. | 1910 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 311 | 300 | 363 | 374 | ||
| 1989 m.sur. | 1998 m. | - | - | ||
| 220 | 189 | - | - | ||
| |||||
Žymūs žmonės
- Jučiuose 1746–1750 m. gyveno žymus filosofas, Karaliaučiaus universiteto absolventas Imanuelis Kantas, Jučiuose dirbęs reformatų kunigo D. E. Anderšo šeimos vaikų mokytoju. Susižavėjęs vietos lietuvių kalba ją vėliau gynė nuo germanizuotojų. 1938 m. kaimas pervadintas filosofo garbei Kanthausen. Priešais buvusią Jučių kleboniją po II pasaulinio karo kurį laiką stovėjo I. Kanto paminklas, tačiau 1975 m. vaikėzai nudaužė galvą, o dar vėliau buvo sugriautas ir trijų dalių pjedestalas.
- XIX a. pabaigoje tautosakininkas Vilius Kalvaitis kaime užrašė daug lietuvių pavardžių, surinko smulkiosios tautosakos.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jučiai (Vesiolovka), Kas yra Jučiai (Vesiolovka)? Ką reiškia Jučiai (Vesiolovka)?