Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jazlovecas ukr Язловець kaimas Ukrainoje Ternopilio srities Jazlovecas ukr Язловець Kaimo centreJazlovecas48 57 35 š pl
Jazlovecas
Jazlovecas (ukr. Язловець) – kaimas Ukrainoje: Ternopilio srities .
| Jazlovecas ukr. Язловець | |
|---|---|
| Kaimo centre | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Ukraina |
| Sritis | Ternopolio sritis |
| Rajonas | |
| Gyventojų | 617 |
| Plotas | 2,29 km² |
| Tankumas | 269 žm./km² |
| Vikiteka | Jazlovecas |
Geografija
Per kaimą teka Jazlovčiko upelis, kuris neša vandenis į Olchoveco upę (Strypos intakas). Apylinkės centras Jazlovecas išsidėstęs stačiame Olchoveco kairiajame krante, yra nutolęs 14 km nuo rajono centro Bučačo. Pasiekiamas keliu Т 2016, kuris veda į tarptautinę automagistralę E85 Klaipėda–Aleksandropolis.
Apylinkėms būdingi lapuočių miškai, dvi (vieno ir 4,5 ha ploto) ąžuolų giraitės yra paimtos valstybės apsaugon. Jazlovece veikia vidurinė ir muzikos mokyklos, kultūros namai su biblioteka, pašto skyrius, felčerių punktas ir prekybos įmonės.
Istorija
Apylinkėse nuo seno (4000–2800 m. pr. m. e.) jau buvo gyventa, tai patvirtina iškasami Tripolės kultūros radiniai. Pagal legendą, pirmuoju gyventoju buvo LDK totorius, kurio vardu vėliau ir buvo pavadintas kaimas. Kūrėsi jis prie prekybinio kelio iš Lvovo į Moldaviją, žinomo „Via Valahica“ vardu. Kai 1432 m. spalio 15 d. Ldk Žygimantas Kęstutaitis atsisakė LDK valdomos Podolės su kai kuriomis kaimynininėmis vietovėmis, ši teritorija perėjo Lenkijos priklausomybėn.
Jazlovecą ilgą laiką valdė istorijai nežinomi asmenys, kol Jogailos bendražygis, padėjęs jam kovoje su Švitrigaila, Bučačo valdytojas Teodoras Bučackis (Abdank herbas), 1436 m. vesdamas vieno iš jų dukterį Kotryną, kaimą gavo kaip kraitį. Nuo to laiko giminė pradėjo vadintis Jazloveckiais, gindami savo valdas jie pasistatė mūro pilį. Išsdėstęs prie prekybinio kelio, Jazlovecas XV a. vidury suklestėjo. Lvovo pirkliai 1460 m. skundėsi Kazimierui Jogailaičiui, kad Podolėje silpnina jų miestą, tad netrukus šie turgūs buvo uždrausti. Jomarkų rengimo teisę Jazlovecas atgavo tik 1519 m., matyt tai padėjo ekonomikai, nes jau po ketverių metų ATR valdovas Žygimantas Senasis gyvenvietei suteikė Magdeburgo miesto teises. XVI a. Jazlovecas buvo vienas didesnių krašto miestelių, iki 1772 m. administraciškai jis įėjo į Podolės vaivadijos Červonogrado pavietą (seniūniją).
1549 m. naujasis šeimininkas vietinę katalikų bažnyčią pervedė į kalvinizmą, 1550–1556 m. rekonstravo pilį. Jo sūnus 1583 m. į miestelį pasikvietė dominikonus ir Jazlovecas vėl grįžo į katalikybę. Apie 1589 m. buvo įkurta dominikonams priklausiusi Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčia, kuri palaipsniui tapo Jazloveckių giminės laidojimo vieta.
Miestelyje kūrėsi armėnai, 1611 m. Jazloveco savininkas Jurgis Radvila patvirtino gyventojų teises ir pareigas. 1643 m. minima armėnų katalikų katedra, gyvenvietėje rezidavo jų arkivyskupas ir veikė vienuolynas.
Bogdano Chmelnickio sukilimo metu prie jo prisijungė keletas miestiečių, slopinimo metu už bausmę jie buvo „pasodinti ant kuolų“. Po Radvilų miestelį valdė , Bogušiai, , , Tiškevičiai, Volskiai, . Vėliau jis perėjo nuosavybėn, po to valdė palikuonys. Jazlovece įsteigė pauliečių vienuolyną, vėliau kūrėsi dominikonai.
1672 m. miestelį laikinai užėmė Hüseyino Paşos vadovaujamas turkų osmanų kariuomenė, o 1676 m. jį galutinai okupavo Damasko valdovo İbrahimo Paşos Şeytano kariai. Katalikų vienuoliai buvo išvaryti, vienuolynas nugriautas. Turkai atstatė ir naujomis fortifikacijomis sustiprino pilį. 1684 m. Jano Sobieskio kariuomenė per vad. kraštą išvadavo. Išvyti armėnai 1700 m. sugrįžo į miestelį, bet jų buvęs vaidmuo jau buvo prarastas. Magdeburgo teises miesteliui suteikiantis dokumentas dingo, o ir Jazlovece tebuvo likę tik 243 gyventojai.
Po Koncepolskių miestelio valdymą į savo rankas perėmė Jurgis Aleksandras Liubomirskis. 1746 m. Jazloveco savininku tapo kaštelionas Stanislavas Poniatovskis (paskutiniojo ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio tėvas), kuris Žemutinę pilies dalį perstatė į rūmus, įsteigė veislinį žirgyną. 1772 m., per Pirmąjį ATR padalijimą Jazlovecas atiteko Habsburgų monarchijai. 1772 m. miestelį nusipirko Jozefas Potockis, o 1783 m. jis perėjo į valstybės rankas. 1778 m. uždarytas dominikonų vienuolynas, o 1798 m. Jazlovecas oficialiai neteko miesto teisių.
1809 m. buvusi armėnų bažnyčia perduota graikų katalikams, 1819 m. pradėjo veikti mokykla. 1839 m. gyd. Michaelis Antonijus Grossmanas įsteigė kurortinę ligoninę su voniomis. 1841 m. miestelį valdyti pradėjo baronas .
- Šv.Mikalojaus cerkvė (buvusi armėnų katalikų katedra, virš įėjimo išlikęs užrašas armėnų kalba)
- Apgriuvusi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (2014 m.)
- Sinagoga (XX a. pr. nuotrauka)
- Blažovskių koplyčia kapinėse
1853 m. (būsima palaimintoji) įsteigė , tais pačiais metais baronas Blažovskis įsteigtam vienuolynui dovanojo buv. Poniatovskių rūmus. XIX a. antroje pusėje prasidėjo ukrainiečių tautinis atgimimas, miestelyje įsteigta jų skaitykla, tarpusavio skolinamoji kasa, sporto draugijos padalinys. XIX–XX a. sandūroje vyko emigraciją į JAV.
Pirmojo pasaulinio karo metais Jazlovecas buvo sugriautas, po lenkų–ukrainiečių karo metu vykusių jis įėjo į Lenkijos Respublikos sudėtį. 1929 m. jame gyveno 1982 žmonės, 1939 m. buvo 59 % lenkų, 24 % žydų, 17 % ukrainiečių.
1939 m. Jazlovecas, kaip ir visa Vakarų Ukraina, atiteko TSRS. Po metų patvirtintas kaimo statusas. Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas nacistinės Vokietijos. Pokaryje įėjo į Ukrainos TSR Ternopolio sritį, nuo 1962 m. buvo Bučačo rajono sudėtyje ir 1947–1991 m. vadinamas Jablonivka.
Buvę Poniatovskių rūmai–vienuolynas
1649–1658 m. Aleksandras Koncepolskis pastatė Žemutinę pilį, apsauginėmis sienomis sujungtą su ant kalvos stovinčia senąja Viršutine pilimi. XVIII a. Jazlovecą įsigijęs Stanislovas Poniatovskis Žemutinę pilį perstatė, paversdamas ją gyvenamaisiais rūmais (tai U formos dviaukštis pastatas su kiek aukštesniais įvažiavimo vartais). Apie tuos laikus primena savininkų herbai frontone: dešinėje Konstancijos Čartoriskos Vytis, kairėje Stanislavo Poniatovskio Veršiukas. Apačioje – Baltojo erelio ordinas, kuriuo buvo apdovanotas savininkas. Karūna virš herbų primena, kad tai valstybei valdovą davusi šeima, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis Jazlovece vaikystėje gyveno. Iš kiemo pusės išliko užrašas virš vartų: lot. Honestus rumor alterum est patrimonium – liet. Gera garbė yra antras palikimas.
1853 m. rūmus perėmė Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolynas. Vienuolės išvystė aktyvią sielovadinę veiklą, krašte plačiai garsėjo vienuolyne stovėjusi Švč. Mergelės Marijos Jazlovietės skulptūra. Ją Romoje iš iškalė žinomas lenkų skulptorius . 1939 m. apeigų metu skulptūrą karūnavo katalikų tuometinis arkivyskupas . Po Antrojo pasaulinio karo vienuolynas buvo uždarytas, 1946 m. vienuolėms leista išvykti į Lenkijos (Mazovijos vaivadija), kartu pasiimant Švč. Mergelės Marijos Jazlovietės skulptūrą.
Nuo 1999 m. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserų vienuolynas vėl veikia senose patalpose (išskyrus vieną flygelį, kuriame įsikūrusi plaučių ligų ligoninė–profilaktoriumas). Kaime pastatyta Švč. Mergelės Marijos Jazlovietės skulptūros kopija. Šiandieną buvę Poniatovskių rūmai su parku yra bene dažniausiai lankomas turistinis objektas Jazlovece.
- Buvę Poniatovskių rūmai (dabar vienuolynas ir ligoninė)
- Herbai frontone: kairėje Poniatovskių Veršiukas, dešinėje – ČartoriskiųVytis.
- Lotyniškas užrašas virš vartų
- Vienuolių kolumbariumas, jame palaidota ir palaimintoji
Žymūs žmonės
- Mikalojus Gomulka (1535–1591) – Renesanso laikų lenkų kompozitorius ir muzikantas
- Karolis Dominykas Vitkovskis (1860–1910) – lenkų kilmės JAV tapytojas portretistas
- Levko Begerskis, slp. Donas (1922–1951) – ukrainiečių antisovietinio pasipriešinimo rezistentas
- Romanas Teljovičius (g. 1945 m.) – ukrainiečių mokslininkas fizikas
- Romanas Vilgušinskis (g. 1963 m.) – ukrainiečių skulptorius
Šaltiniai
- Jazłowiec // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego. T. III: Haag – Kępy. Warszawa, 1882
- Jazłowiec, pow. buczacki // Słownik geograficzny Królestwa Polskiego. T. XV, cz. 2: Januszpol – Wola Justowska. Warszawa, 1902
- Barącz, S. Pamiątki jazłowieckie. – Lwów : Drukarnia Zakładu Narodowego im. Ossolińskich, 1862
- Przewodnik po powiecie Buczackim / opracował W. Urbański. — Stanisławów : drukarnia L. Gallera, 1931
- Kościół p.w. Wniebowzięcia Najświętszej Maryi Panny. Jazłowiec Archyvuota kopija 2017-10-23 iš Wayback Machine projekto.
- Zamek Jazłowiec
- Adam Wartalski. Jazłowiec – zarys dziejów
- Липа К. Язловець // Енциклопедія історії України : у 10 т. / редкол.: В. А. Смолій (голова) та ін. ; Інститут історії України НАН України. – К. : Наук. думка, 2013. – Т. 10 : Т – Я. – С. 729–730 ISBN 978-966-00-1359-9
- Язловець // castles.com.ua
- Язловець // ukraine.kingdom.kiev.ua
- с. Язловець. Тернопільська область, Бучацький район
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jazlovecas, Kas yra Jazlovecas? Ką reiškia Jazlovecas?
Jazlovecas ukr Yazlovec kaimas Ukrainoje Ternopilio srities Jazlovecas ukr Yazlovec Kaimo centreJazlovecas48 57 35 s pl 25 26 32 r ilg 48 95972 s pl 25 44222 r ilg 48 95972 25 44222 Jazlovecas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe UkrainaSritis Ternopolio sritisRajonasGyventoju 2007 617Plotas 2 29 km Tankumas 2007 269 zm km Vikiteka JazlovecasGeografijaJazlovecas 1650 m zemelapyje Per kaima teka Jazlovciko upelis kuris nesa vandenis į Olchoveco upe Strypos intakas Apylinkes centras Jazlovecas issidestes staciame Olchoveco kairiajame krante yra nutoles 14 km nuo rajono centro Bucaco Pasiekiamas keliu T 2016 kuris veda į tarptautine automagistrale E85 Klaipeda Aleksandropolis Apylinkems budingi lapuociu miskai dvi vieno ir 4 5 ha ploto azuolu giraites yra paimtos valstybes apsaugon Jazlovece veikia vidurine ir muzikos mokyklos kulturos namai su biblioteka pasto skyrius felceriu punktas ir prekybos įmones IstorijaApylinkese nuo seno 4000 2800 m pr m e jau buvo gyventa tai patvirtina iskasami Tripoles kulturos radiniai Pagal legenda pirmuoju gyventoju buvo LDK totorius kurio vardu veliau ir buvo pavadintas kaimas Kuresi jis prie prekybinio kelio is Lvovo į Moldavija zinomo Via Valahica vardu Kai 1432 m spalio 15 d Ldk Zygimantas Kestutaitis atsisake LDK valdomos Podoles su kai kuriomis kaimynininemis vietovemis si teritorija perejo Lenkijos priklausomyben Pilies griuvesiai 2012 m Jazloveco gyventojas 1836 m Jazloveca ilga laika valde istorijai nezinomi asmenys kol Jogailos bendrazygis padejes jam kovoje su Svitrigaila Bucaco valdytojas Teodoras Bucackis Abdank herbas 1436 m vesdamas vieno is ju dukterį Kotryna kaima gavo kaip kraitį Nuo to laiko gimine pradejo vadintis Jazloveckiais gindami savo valdas jie pasistate muro pilį Issdestes prie prekybinio kelio Jazlovecas XV a vidury suklestejo Lvovo pirkliai 1460 m skundesi Kazimierui Jogailaiciui kad Podoleje silpnina ju miesta tad netrukus sie turgus buvo uzdrausti Jomarku rengimo teise Jazlovecas atgavo tik 1519 m matyt tai padejo ekonomikai nes jau po ketveriu metu ATR valdovas Zygimantas Senasis gyvenvietei suteike Magdeburgo miesto teises XVI a Jazlovecas buvo vienas didesniu krasto miesteliu iki 1772 m administraciskai jis įejo į Podoles vaivadijos Cervonogrado pavieta seniunija 1549 m naujasis seimininkas vietine kataliku baznycia pervede į kalvinizma 1550 1556 m rekonstravo pilį Jo sunus 1583 m į miestelį pasikviete dominikonus ir Jazlovecas vel grįzo į katalikybe Apie 1589 m buvo įkurta dominikonams priklausiusi Svc Mergeles Marijos Dangun emimo baznycia kuri palaipsniui tapo Jazloveckiu gimines laidojimo vieta Miestelyje kuresi armenai 1611 m Jazloveco savininkas Jurgis Radvila patvirtino gyventoju teises ir pareigas 1643 m minima armenu kataliku katedra gyvenvieteje rezidavo ju arkivyskupas ir veike vienuolynas Bogdano Chmelnickio sukilimo metu prie jo prisijunge keletas miestieciu slopinimo metu uz bausme jie buvo pasodinti ant kuolu Po Radvilu miestelį valde Bogusiai Tiskeviciai Volskiai Veliau jis perejo nuosavyben po to valde palikuonys Jazlovece įsteige paulieciu vienuolyna veliau kuresi dominikonai 1672 m miestelį laikinai uzeme Huseyino Pasos vadovaujamas turku osmanu kariuomene o 1676 m jį galutinai okupavo Damasko valdovo Ibrahimo Pasos Seytano kariai Kataliku vienuoliai buvo isvaryti vienuolynas nugriautas Turkai atstate ir naujomis fortifikacijomis sustiprino pilį 1684 m Jano Sobieskio kariuomene per vad krasta isvadavo Isvyti armenai 1700 m sugrįzo į miestelį bet ju buves vaidmuo jau buvo prarastas Magdeburgo teises miesteliui suteikiantis dokumentas dingo o ir Jazlovece tebuvo like tik 243 gyventojai Po Koncepolskiu miestelio valdyma į savo rankas pereme Jurgis Aleksandras Liubomirskis 1746 m Jazloveco savininku tapo kastelionas Stanislavas Poniatovskis paskutiniojo ATR valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio tevas kuris Zemutine pilies dalį perstate į rumus įsteige veislinį zirgyna 1772 m per Pirmajį ATR padalijima Jazlovecas atiteko Habsburgu monarchijai 1772 m miestelį nusipirko Jozefas Potockis o 1783 m jis perejo į valstybes rankas 1778 m uzdarytas dominikonu vienuolynas o 1798 m Jazlovecas oficialiai neteko miesto teisiu 1809 m buvusi armenu baznycia perduota graiku katalikams 1819 m pradejo veikti mokykla 1839 m gyd Michaelis Antonijus Grossmanas įsteige kurortine ligonine su voniomis 1841 m miestelį valdyti pradejo baronas Jazloveco vaizdas nuo pilies puses Dailininkas M Sozanskis 1900 m Dievo Motinos skulpturos karunavimo svente 1939 m Sv Mikalojaus cerkve buvusi armenu kataliku katedra virs įejimo islikes uzrasas armenu kalba Apgriuvusi Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia 2014 m Sinagoga XX a pr nuotrauka Blazovskiu koplycia kapinese 1853 m busima palaimintoji įsteige tais paciais metais baronas Blazovskis įsteigtam vienuolynui dovanojo buv Poniatovskiu rumus XIX a antroje puseje prasidejo ukrainieciu tautinis atgimimas miestelyje įsteigta ju skaitykla tarpusavio skolinamoji kasa sporto draugijos padalinys XIX XX a sanduroje vyko emigracija į JAV Pirmojo pasaulinio karo metais Jazlovecas buvo sugriautas po lenku ukrainieciu karo metu vykusiu jis įejo į Lenkijos Respublikos sudetį 1929 m jame gyveno 1982 zmones 1939 m buvo 59 lenku 24 zydu 17 ukrainieciu 1939 m Jazlovecas kaip ir visa Vakaru Ukraina atiteko TSRS Po metu patvirtintas kaimo statusas Antrojo pasaulinio karo metu buvo okupuotas nacistines Vokietijos Pokaryje įejo į Ukrainos TSR Ternopolio sritį nuo 1962 m buvo Bucaco rajono sudetyje ir 1947 1991 m vadinamas Jablonivka Buve Poniatovskiu rumai vienuolynas1649 1658 m Aleksandras Koncepolskis pastate Zemutine pilį apsauginemis sienomis sujungta su ant kalvos stovincia senaja Virsutine pilimi XVIII a Jazloveca įsigijes Stanislovas Poniatovskis Zemutine pilį perstate paversdamas ja gyvenamaisiais rumais tai U formos dviaukstis pastatas su kiek aukstesniais įvaziavimo vartais Apie tuos laikus primena savininku herbai frontone desineje Konstancijos Cartoriskos Vytis kaireje Stanislavo Poniatovskio Versiukas Apacioje Baltojo erelio ordinas kuriuo buvo apdovanotas savininkas Karuna virs herbu primena kad tai valstybei valdova davusi seima Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis Stanislovas Augustas Poniatovskis Jazlovece vaikysteje gyveno Is kiemo puses isliko uzrasas virs vartu lot Honestus rumor alterum est patrimonium liet Gera garbe yra antras palikimas 1853 m rumus pereme Svc Mergeles Marijos Nekaltojo Prasidejimo seseru vienuolynas Vienuoles isvyste aktyvia sielovadine veikla kraste placiai garsejo vienuolyne stovejusi Svc Mergeles Marijos Jazlovietes skulptura Ja Romoje is iskale zinomas lenku skulptorius 1939 m apeigu metu skulptura karunavo kataliku tuometinis arkivyskupas Po Antrojo pasaulinio karo vienuolynas buvo uzdarytas 1946 m vienuolems leista isvykti į Lenkijos Mazovijos vaivadija kartu pasiimant Svc Mergeles Marijos Jazlovietes skulptura Nuo 1999 m Svc Mergeles Marijos Nekaltojo Prasidejimo seseru vienuolynas vel veikia senose patalpose isskyrus viena flygelį kuriame įsikurusi plauciu ligu ligonine profilaktoriumas Kaime pastatyta Svc Mergeles Marijos Jazlovietes skulpturos kopija Siandiena buve Poniatovskiu rumai su parku yra bene dazniausiai lankomas turistinis objektas Jazlovece Buve Poniatovskiu rumai dabar vienuolynas ir ligonine Herbai frontone kaireje Poniatovskiu Versiukas desineje CartoriskiuVytis Lotyniskas uzrasas virs vartu Vienuoliu kolumbariumas jame palaidota ir palaimintojiKompozitoriaus Mikalojaus Gomulkos antkapis Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycios sventoriujeZymus zmonesMikalojus Gomulka 1535 1591 Renesanso laiku lenku kompozitorius ir muzikantas Karolis Dominykas Vitkovskis 1860 1910 lenku kilmes JAV tapytojas portretistas Levko Begerskis slp Donas 1922 1951 ukrainieciu antisovietinio pasipriesinimo rezistentas Romanas Teljovicius g 1945 m ukrainieciu mokslininkas fizikas Romanas Vilgusinskis g 1963 m ukrainieciu skulptoriusSaltiniaiJazlowiec Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego T III Haag Kepy Warszawa 1882 Jazlowiec pow buczacki Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego T XV cz 2 Januszpol Wola Justowska Warszawa 1902 Baracz S Pamiatki jazlowieckie Lwow Drukarnia Zakladu Narodowego im Ossolinskich 1862 Przewodnik po powiecie Buczackim opracowal W Urbanski Stanislawow drukarnia L Gallera 1931 Kosciol p w Wniebowziecia Najswietszej Maryi Panny Jazlowiec Archyvuota kopija 2017 10 23 is Wayback Machine projekto Zamek Jazlowiec Adam Wartalski Jazlowiec zarys dziejow Lipa K Yazlovec Enciklopediya istoriyi Ukrayini u 10 t redkol V A Smolij golova ta in Institut istoriyi Ukrayini NAN Ukrayini K Nauk dumka 2013 T 10 T Ya S 729 730 ISBN 978 966 00 1359 9 Yazlovec castles com ua Yazlovec ukraine kingdom kiev ua s Yazlovec Ternopilska oblast Buchackij rajon Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu