Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kukutenio Tripolės kultūra rumun Cultura Cucuteni ukr Трипільська культура vadinama neolito pabaigos eneolito archeologi
Tripolės kultūra
Kukutenio-Tripolės kultūra (rumun. Cultura Cucuteni, ukr. Трипільська культура) vadinama neolito pabaigos-eneolito archeologinė kultūra, paplitusi pietryčių Europoje, tarp Dunojaus ir Dniepro (apie 4800–3000 m. pr. m. e.). Didžiausio kultūros klestėjimo laikotarpis buvo nuo 4500 iki 3000 m. pr. m. e. Šią kultūrą pakeitė Duobinių kapų kultūros tautos.
Atradimo istorija
Kukutenio kultūra vadinama pagal kaimo Rumunijoje, Jasų apskrityje, pavadinimą, kur buvo rasti primieji su šia kultūra siejami artefaktai. 1884 m. rumunų tyrinėtojas Teodoras Burada netoli Kukutenio kasinėdamas rado molinių indų elementus ir terakotines figūrėles. Po to, kai mokslininkai susipažino su jo radiniais buvo nuspręsta tęsti kasinėjimus, kurie šioje vietoje pradėti 1885 m. pavasarį.
Vėliau su Tripolės kultūra susietų archeologinių paminklų tyrimai Ukrainoje pradėti XIX a. aštuntajame dešimtmetyje. 1893 m. garsus Kijevo savamokslis archeologas Vikentijus Chvoika pirmą kartą aptiko šios kultūros likučius kasinėdamas Kijeve. Ukrainietiškas Tripolės kultūros pavadinimas kilęs nuo Tripolės kaimo prie Kijevo, kur taip pat kasinėjo V.Chvoika. Savo radinius jis pristatė 1899 m. rugpjūčio mėn. archeologų suvažiavime Kijeve.
Arealas
Kultūros arealas tęsėsi nuo Karpatų kalnų iki Dniestro ir Dniepro, centras buvo šiuolaikinėje Moldovoje, apėmė didelę dalį vakarų Ukrainos ir šiaurės rytų Rumunijos, iš viso 350 000 kv. km.
Gyvenvietės
Didžioji dalis Kukutenio-Tripolės kultūros gyvenviečių buvo nedidelės, tankiai sustatytos, išsimėčiusios Sireto, Pruto ir Dniestro upių slėniuose (3–4 km viena nuo kitos). Viduriniosios Tripolės fazėje (apie 4000–3500 m. pr. m. e.) Kukutenio-Tripolės kultūros gyventojai statė didžiausias neolitinės Europos gyvenvietes, kuriose buvo iki 3000 statinių ir gyveno galbūt net 20 000–46 000 žmonių.
Antropologija
Kai kurie istorikai Tripolės kultūros žmones laikė seniausiais ukrainiečių protėviais, tačiau dabar dauguma mokslininkų Tripolės kultūros nesieja su indoeuropiečiais.
Nuorodos
- Трипольская культура Archyvuota kopija 2019-03-26 iš Wayback Machine projekto.
- Р.Д.Лях (ред.) История Украины. Донецк, 2001. ISBN 966-7177-62-9. C.14
- Mallory, James P (1989). In search of the Indo-Europeans: language, archaeology and myth. London: Thames and Hudson. ISBN 0-500-05052-X. OCLC 246601873
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Tripolės kultūra, Kas yra Tripolės kultūra? Ką reiškia Tripolės kultūra?
Kukutenio Tripoles kultura rumun Cultura Cucuteni ukr Tripilska kultura vadinama neolito pabaigos eneolito archeologine kultura paplitusi pietryciu Europoje tarp Dunojaus ir Dniepro apie 4800 3000 m pr m e Didziausio kulturos klestejimo laikotarpis buvo nuo 4500 iki 3000 m pr m e Sia kultura pakeite Duobiniu kapu kulturos tautos Kukutenio keramikaAtradimo istorijaKukutenio kultura vadinama pagal kaimo Rumunijoje Jasu apskrityje pavadinima kur buvo rasti primieji su sia kultura siejami artefaktai 1884 m rumunu tyrinetojas Teodoras Burada netoli Kukutenio kasinedamas rado moliniu indu elementus ir terakotines figureles Po to kai mokslininkai susipazino su jo radiniais buvo nuspresta testi kasinejimus kurie sioje vietoje pradeti 1885 m pavasarį Veliau su Tripoles kultura susietu archeologiniu paminklu tyrimai Ukrainoje pradeti XIX a astuntajame desimtmetyje 1893 m garsus Kijevo savamokslis archeologas Vikentijus Chvoika pirma karta aptiko sios kulturos likucius kasinedamas Kijeve Ukrainietiskas Tripoles kulturos pavadinimas kiles nuo Tripoles kaimo prie Kijevo kur taip pat kasinejo V Chvoika Savo radinius jis pristate 1899 m rugpjucio men archeologu suvaziavime Kijeve ArealasKulturos arealas tesesi nuo Karpatu kalnu iki Dniestro ir Dniepro centras buvo siuolaikineje Moldovoje apeme didele dalį vakaru Ukrainos ir siaures rytu Rumunijos is viso 350 000 kv km GyvenvietesDidzioji dalis Kukutenio Tripoles kulturos gyvenvieciu buvo nedideles tankiai sustatytos issimeciusios Sireto Pruto ir Dniestro upiu sleniuose 3 4 km viena nuo kitos Viduriniosios Tripoles fazeje apie 4000 3500 m pr m e Kukutenio Tripoles kulturos gyventojai state didziausias neolitines Europos gyvenvietes kuriose buvo iki 3000 statiniu ir gyveno galbut net 20 000 46 000 zmoniu AntropologijaKai kurie istorikai Tripoles kulturos zmones laike seniausiais ukrainieciu proteviais taciau dabar dauguma mokslininku Tripoles kulturos nesieja su indoeuropieciais NuorodosTripolskaya kultura Archyvuota kopija 2019 03 26 is Wayback Machine projekto R D Lyah red Istoriya Ukrainy Doneck 2001 ISBN 966 7177 62 9 C 14 Mallory James P 1989 In search of the Indo Europeans language archaeology and myth London Thames and Hudson ISBN 0 500 05052 X OCLC 246601873 Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį