Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Japonijos imperatorius
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Japonijos imperatorius (jap. 天皇 = tennō) – Japonijos monarchas ir valstybės vadovas. Jis yra ir Japonijos Imperatoriškosios Šeimos galva. Pagal dabartinę Japonijos konstituciją imperatorius yra „valstybės ir liaudies vienybės simbolis“, simbolinė konstitucinės monarchijos figūra. Istoriškai Japonijos imperatoriai turėjo labai skirtingą vaidmenį – nuo aukščiausio rango dvasininko su simbolinėmis galiomis iki faktinio imperijos valdovo.
Japonijos imperatorius šiuo metu yra vienintelis monarchas pasaulyje, kuris turi imperatoriaus titulą.
Dabartinis Japonijos imperatorius yra Jo Imperatoriškoji Didenybė Imperatorius Naruhito, įžengęs į sostą 2019 m. gegužės 1 d. Naruhito yra 126-asis dinastijos valdovas.
Dabartinė imperatoriaus rezidencija yra Tokijo imperatoriškieji rūmai.
Istorija
Nors Japonijos imperatorius yra praeities testinumo simbolis, jo turima galia amžiams bėgant keitėsi. VII a. jį pradėjo vadinti „Dangaus sūnumi“ (天子 tenshi).
Seniausiai valdė i, kurį mini Kodžiki ir . Japonijos imperatorių kilmė gali slypėti senuose pilkapiuose, vadinamuose . Tačiau nuo Meidži laikotarpio Imperatoriškosios šeimos agentūra draudžia kasinėti pilkapius, teigdama, kad nenori trukdyti buvusių imperatorių dvasioms. 2006 m. gruodį agentūra apsigalvojo ir dabar leidžia tyrinėti kai kuriuos pilkapius.
Praeityje buvo šešios neimperatoriškosios kilmės šeimos, kurios kontroliavo imperatorius: (apie 530–645 m.), (apie 850–1070 m.), (gan trumpai), (Kamakura bakufu) (1192–1333 m.), Ašikagos (1336–1565 m.) ir Tokugavos (1603–1867 m.). Tačiau visus paskutinių trijų šeimų šiogūnus turėjo oficialiai pripažinti imperatorius, kuris suteikdavo jam valdžią, nors pats valdžios nepriklausomai nuo šiogūno neturėjo.
Nuo X a. auganti samurajų klasės galia susilpnino imperatoriškosios šeimos valdžią ir šalyje sukėlė suirutę. Imperatoriai kartais susipykdavo su valdančiais šiogūnais. Žymiausias pavyzdys yra 1156 m., kai buvęs bandė nuversti , o juos abu rėmė skirtingi samurajų klanai. sukilimas 1221 m. prieš Kamakuros šiogūnatą ir 1336 m. , valdant rodo kovą dėl valdžios tarp imperatoriškosios šeimos ir karinės Japonijos valdžios.
Keli nuošalūs Japonijos regionai prie šalies buvo prijungti tik prieš kelis šimtmečius. Šalies pavadinimas (Nippon) pradėtas naudoti tik praėjus daugybei šimtmečių nuo imperatoriškosios dinastijos valdymo pradžios. Centralizuota valdžia atsirado tik laikais. Imperatorius buvo greičiau dieviškos harmonijos įvaizdis, o ne valdžios administracijos galva. Japonijoje ambicingiems kilmingiesiems buvo lengva sutelkti didelę galią, nes tai iš esmės nekeldavo pavojaus imperatoriaus pozicijoms. Parlamentas dabar egzistuoja su imperatoriumi kaip anksčiau šiogūnai, karo vadai, regentai, sargybiniai ir t. t.
Imperatoriaus titului Tennō niekada Japonijoje nepriklausė geografinis apibrėžimas kaip buvo įprasta Europoje. Imperatorius būdavo imperatoriumi, net jei jo pasekėjai valdė tik kelias provincijas (kaip kartais nutikdavo pietų ir šiaurės rūmų laikais).
1192–1867 m. Japoniją valdė šiogūnai ar jų šiken regentai (1203–1333 m.), kurių valdžią patvirtindavo imperatoriai. Kai portugalų keliautojai atvyko į Japoniją (), jie lygino Japonijos imperatorių, kuris turėjo didelį simbolinį autoritetą, bet mažai politinės galios su popiežiumi, o šiogūną su pasaulietiniais monarchais (pvz.: Šventosios Romos imperijos imperatorius). Todėl jie netgi šiogūną vadindavo imperatoriumi. Pvz.: Tojotomi Hidejoši vadino „imperatoriumi Taicosama“.
Po to kai JAV laivyno komandoro juodieji laivai atvėrė Japonijos prekybą su užsieniu, o šiogūnatas nesugebėjo sutramdyti besikišančius barbarus, pradėjo reikštis politiškai. Iki 1860 m. santykiai tarp šiogūno ir imperatoriaus buvo smarkiai pasikeitę. Nepatenkinti kilmingieji ir roninai pradėjo telktis po šūkiu sonnō jōi („gerbti imperatorių, išvyti barbarus“). Sacuma ir Čōšū valdos, istoriniai šiogūnato priešai, susivienijo ir nugalėjo Tokugavų pajėgas prie Kioto.
1868 m. buvo oficialiai panaikintas šiogūnatas. Nauja konstitucija paskelbė, kad imperatorius yra „Imperijos galva, kuriai priklauso valdžia“. Tą valdžią sudarė teisė paskelbti ir vykdyti karus, be to imperatorius tapo vyriausiu armijos ir laivyno vadu.
Dabartinė konstitucija užtikrina parlamentinę sistemą ir garantuoja žmogaus teises. Pagal ją imperatorius yra „valstybės ir žmonių vienybės simbolis“, o jo vaidmuo grynai ceremoninis. Ši konstitucija, vadinama „Japonijos konstitucija“ (日本国憲法 Nihonkoku Kenpō), sukurta amerikiečių okupacijos metais ir turėjo pakeisti karinę ir absoliučios monarchijos konstituciją bei užtikrinti liberalios demokratijos atsiradimą. Iki šiol nepadarytas nė vienas konstitucijos pakeitimas.
Vardai ir kreipiniai
Titulo kilmė
Seniausieji Japonijos imperatoriai buvo vadinami japoniškos kilmės žodžiu 大君 ookimi (t. y. „didysis vadovas“). Nuo VII a. pradėtas vartoti dabartinis titulas: 天皇 tenno, kuris kilęs iš kinų kalbos ir reiškia „dangaus imperatorius“. Kinijoje imperatoriai tituluojami titulu huangdi.
Vakaruose paplitęs ir imperatoriaus įvardijimas kaip mikado, tačiau šis terminas nėra teisingas, Japonijoje nevartojamas.
Imperatoriaus vardai
Imperatoriai gauna keletą vardų:
- Vaikystės vardas – jam būdinga pabaiga mija. Pvz., dabartinio imperatoriaus vaikystės vardas yra Cugu-no-mija.
- Tikrasis vardas – Tradiciškai tokie vardai berniukams baigiasi -hito, o mergaitėms – -ko. Pvz., dabartinio imperatoriaus vardas yra Akihito. Jo anūkės – Aiko. Šis vardas Japonijoje nėra tinkamas kreiptis ar vadinti imperatorių, nes pabrėžia jo žmogiškąją prigimtį. Nepaisant to, netolimos praeities imperatoriai Vakaruose dažniausiai vadinami šiais vardais (pvz., Imperatorius Akihito, Imperatorius Hirohito ir pan.).
- Pomirtinis vardas – suteikiamas Imperatoriui po mirties. Tai ir būna oficialus vardas, kuriuo imperatoriai dažniausiai vadinami istorijoje. Paskutiniųjų valdžiusių imperatorių vardai buvo suteikiami pagal jų devizus. Pvz., Imperatoriaus Akihito tėvo valdymo devizas buvo Šiova. Toks vardas jam ir suteiktas po mirties – jis tapo imperatoriumi Šiova.
Kol imperatorius gyvas ir neturi pomirtinio vardo, jis dažniausiai tituluojamas tiesiog „Jo šviesybė imperatorius“ (jap. 天皇陛下 tennō-heika), arba „Jo šviesybė dabartinis aukščiausias“ (jap. 今上陛下 Kinjō Heika).
Imperatoriaus sutuoktinė
Nuo senovės imperatorius galėjo turėti tik vieną sutuoktinę, tituluojamą 皇后 kōgō, t. y. „imperatorienė“. Greta jos buvo įteisintos ir sugulovės, kurių vaikai galėdavo paveldėti sostą, jeigu imperatorienė neturėdavo vaikų.
Imperatoriškosios šeimos titulai
Panašiai kaip imperatorius, tris vardus gauna visi imperatoriškosios šeimos nariai. Prie jų pridedami dar ir titulai:
- 皇太子 Kotaiši – imperatoriškasis princas
- 親王 Šinno – princas
- 内親王 Naišinno – princesė
- Šeimos narių sutuoktinėms prie vyro titulo pridedama galūnė 妃 hi. Pvz., – kotaišihi – imperatoriškojo princo žmona.
Kreipinys į imperatoriškosios šeimos narius, kurių titulas yra ne imperatorius, yra 殿下 denka. Pvz., Mako naišinno denka
Vedybų tradicijos
Japonijos imperatoriai ir kilmingieji turėjo svarbiausią žmoną ir laikydavo sugulovių.
Japonijos imperatoriai iki Taišio laikotarpio (1912–1926 m.) oficialiai praktikavo poligamiją. Be pagrindinės žmonos imperatorius beveik visada turėjo sugulovių, kurioms priklausė skirtinga hierarchinė padėtis. Suguloves laikė ir kitos dinastijos. Po nutarimo kai kurie imperatoriai turėjo dvi imperatorienes (kōgō ir čugu ayra du atskiri titulai šiai situacijai). Sugulovių dėka imperatoriškasis klanas turėjo daugiau palikuonių (sugulovių sūnūs paveldėdavo sostą, jei imperatorienė nesusilaukdavo vaikų).
Iš aštuonių Japoniją valdžiusių imperatorienių nė viena neištekėjo ar pagimdė vaikų įžengusi į sostą. Kai kurios iš jų būdamos našlės susilaukė vaikų prieš tai.
Seniausia vedybų tradicija imperatoriškojoje šeimoje buvo vedybos tarp artimų giminaičių. Buvo manoma, kad toks vaikas bus grynesnio kraujo ir sujung dvi imperatoriškosios šeimos šakas. Neimperatoriškosios šeimos dukros likdavo sugulovėmis, bet sugulovę iš Fudživarų klano paskyrus pirmąja žmona imperatoriene Komijo, padėtis pasikeitė.
Japonijos imperatoriai sudarydavo sąjungas su galingais klanais per vedybas. Dažnai būdavo, kad neimperatoriškosios kilmės uošvis darydavo didelę įtaką žentui imperatoriui.
Nuo VII–VIII a. imperatoriai imdavo į pagrindines žmonas moteris iš Fudživarų klano. Prieš tai imperatoriai vesdavo Sogos klano moteris, imperatoriškosios šeimos atstoves ar savo netikras seseris.
Taip pat skaitykite
- Sąrašas:Japonijos imperatoriai
- Japonijos imperatoriai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos imperatorius, Kas yra Japonijos imperatorius? Ką reiškia Japonijos imperatorius?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Japonijos imperatorius jap 天皇 tennō Japonijos monarchas ir valstybes vadovas Jis yra ir Japonijos Imperatoriskosios Seimos galva Pagal dabartine Japonijos konstitucija imperatorius yra valstybes ir liaudies vienybes simbolis simboline konstitucines monarchijos figura Istoriskai Japonijos imperatoriai turejo labai skirtinga vaidmenį nuo auksciausio rango dvasininko su simbolinemis galiomis iki faktinio imperijos valdovo Chrizantemos ziedas imperatoriaus simbolis kartu naudojamas ir kaip Japonijos herbas Japonijos imperatorius siuo metu yra vienintelis monarchas pasaulyje kuris turi imperatoriaus titula Dabartinis Japonijos imperatorius yra Jo Imperatoriskoji Didenybe Imperatorius Naruhito įzenges į sosta 2019 m geguzes 1 d Naruhito yra 126 asis dinastijos valdovas Dabartine imperatoriaus rezidencija yra Tokijo imperatoriskieji rumai IstorijaNors Japonijos imperatorius yra praeities testinumo simbolis jo turima galia amziams begant keitesi VII a jį pradejo vadinti Dangaus sunumi 天子 tenshi Seniausiai valde i kurį mini Kodziki ir Japonijos imperatoriu kilme gali slypeti senuose pilkapiuose vadinamuose Taciau nuo Meidzi laikotarpio Imperatoriskosios seimos agentura draudzia kasineti pilkapius teigdama kad nenori trukdyti buvusiu imperatoriu dvasioms 2006 m gruodį agentura apsigalvojo ir dabar leidzia tyrineti kai kuriuos pilkapius Praeityje buvo sesios neimperatoriskosios kilmes seimos kurios kontroliavo imperatorius apie 530 645 m apie 850 1070 m gan trumpai Kamakura bakufu 1192 1333 m Asikagos 1336 1565 m ir Tokugavos 1603 1867 m Taciau visus paskutiniu triju seimu siogunus turejo oficialiai pripazinti imperatorius kuris suteikdavo jam valdzia nors pats valdzios nepriklausomai nuo sioguno neturejo Nuo X a auganti samuraju klases galia susilpnino imperatoriskosios seimos valdzia ir salyje sukele suirute Imperatoriai kartais susipykdavo su valdanciais siogunais Zymiausias pavyzdys yra 1156 m kai buves bande nuversti o juos abu reme skirtingi samuraju klanai sukilimas 1221 m pries Kamakuros siogunata ir 1336 m valdant rodo kova del valdzios tarp imperatoriskosios seimos ir karines Japonijos valdzios Keli nuosalus Japonijos regionai prie salies buvo prijungti tik pries kelis simtmecius Salies pavadinimas Nippon pradetas naudoti tik praejus daugybei simtmeciu nuo imperatoriskosios dinastijos valdymo pradzios Centralizuota valdzia atsirado tik laikais Imperatorius buvo greiciau dieviskos harmonijos įvaizdis o ne valdzios administracijos galva Japonijoje ambicingiems kilmingiesiems buvo lengva sutelkti didele galia nes tai is esmes nekeldavo pavojaus imperatoriaus pozicijoms Parlamentas dabar egzistuoja su imperatoriumi kaip anksciau siogunai karo vadai regentai sargybiniai ir t t Imperatoriaus titului Tennō niekada Japonijoje nepriklause geografinis apibrezimas kaip buvo įprasta Europoje Imperatorius budavo imperatoriumi net jei jo pasekejai valde tik kelias provincijas kaip kartais nutikdavo pietu ir siaures rumu laikais 1192 1867 m Japonija valde siogunai ar ju siken regentai 1203 1333 m kuriu valdzia patvirtindavo imperatoriai Kai portugalu keliautojai atvyko į Japonija jie lygino Japonijos imperatoriu kuris turejo didelį simbolinį autoriteta bet mazai politines galios su popieziumi o sioguna su pasaulietiniais monarchais pvz Sventosios Romos imperijos imperatorius Todel jie netgi sioguna vadindavo imperatoriumi Pvz Tojotomi Hidejosi vadino imperatoriumi Taicosama Po to kai JAV laivyno komandoro juodieji laivai atvere Japonijos prekyba su uzsieniu o siogunatas nesugebejo sutramdyti besikisancius barbarus pradejo reikstis politiskai Iki 1860 m santykiai tarp sioguno ir imperatoriaus buvo smarkiai pasikeite Nepatenkinti kilmingieji ir roninai pradejo telktis po sukiu sonnō jōi gerbti imperatoriu isvyti barbarus Sacuma ir Cōsu valdos istoriniai siogunato priesai susivienijo ir nugalejo Tokugavu pajegas prie Kioto 1868 m buvo oficialiai panaikintas siogunatas Nauja konstitucija paskelbe kad imperatorius yra Imperijos galva kuriai priklauso valdzia Ta valdzia sudare teise paskelbti ir vykdyti karus be to imperatorius tapo vyriausiu armijos ir laivyno vadu Dabartine konstitucija uztikrina parlamentine sistema ir garantuoja zmogaus teises Pagal ja imperatorius yra valstybes ir zmoniu vienybes simbolis o jo vaidmuo grynai ceremoninis Si konstitucija vadinama Japonijos konstitucija 日本国憲法 Nihonkoku Kenpō sukurta amerikieciu okupacijos metais ir turejo pakeisti karine ir absoliucios monarchijos konstitucija bei uztikrinti liberalios demokratijos atsiradima Iki siol nepadarytas ne vienas konstitucijos pakeitimas Vardai ir kreipiniaiTitulo kilme Seniausieji Japonijos imperatoriai buvo vadinami japoniskos kilmes zodziu 大君 ookimi t y didysis vadovas Nuo VII a pradetas vartoti dabartinis titulas 天皇 tenno kuris kiles is kinu kalbos ir reiskia dangaus imperatorius Kinijoje imperatoriai tituluojami titulu huangdi Vakaruose paplites ir imperatoriaus įvardijimas kaip mikado taciau sis terminas nera teisingas Japonijoje nevartojamas Imperatoriaus vardai Tokijo imperatoriskieji rumai is oro Imperatoriai gauna keleta vardu Vaikystes vardas jam budinga pabaiga mija Pvz dabartinio imperatoriaus vaikystes vardas yra Cugu no mija Tikrasis vardas Tradiciskai tokie vardai berniukams baigiasi hito o mergaitems ko Pvz dabartinio imperatoriaus vardas yra Akihito Jo anukes Aiko Sis vardas Japonijoje nera tinkamas kreiptis ar vadinti imperatoriu nes pabrezia jo zmogiskaja prigimtį Nepaisant to netolimos praeities imperatoriai Vakaruose dazniausiai vadinami siais vardais pvz Imperatorius Akihito Imperatorius Hirohito ir pan Pomirtinis vardas suteikiamas Imperatoriui po mirties Tai ir buna oficialus vardas kuriuo imperatoriai dazniausiai vadinami istorijoje Paskutiniuju valdziusiu imperatoriu vardai buvo suteikiami pagal ju devizus Pvz Imperatoriaus Akihito tevo valdymo devizas buvo Siova Toks vardas jam ir suteiktas po mirties jis tapo imperatoriumi Siova Kol imperatorius gyvas ir neturi pomirtinio vardo jis dazniausiai tituluojamas tiesiog Jo sviesybe imperatorius jap 天皇陛下 tennō heika arba Jo sviesybe dabartinis auksciausias jap 今上陛下 Kinjō Heika Imperatoriaus sutuoktine Nuo senoves imperatorius galejo tureti tik viena sutuoktine tituluojama 皇后 kōgō t y imperatoriene Greta jos buvo įteisintos ir suguloves kuriu vaikai galedavo paveldeti sosta jeigu imperatoriene neturedavo vaiku Imperatoriskosios seimos titulai Panasiai kaip imperatorius tris vardus gauna visi imperatoriskosios seimos nariai Prie ju pridedami dar ir titulai 皇太子 Kotaisi imperatoriskasis princas 親王 Sinno princas 内親王 Naisinno princese Seimos nariu sutuoktinems prie vyro titulo pridedama galune 妃 hi Pvz kotaisihi imperatoriskojo princo zmona Kreipinys į imperatoriskosios seimos narius kuriu titulas yra ne imperatorius yra 殿下 denka Pvz Mako naisinno denkaVedybu tradicijosImperatoriene Masako Imperatoriaus Naruhito zmona Japonijos imperatoriai ir kilmingieji turejo svarbiausia zmona ir laikydavo suguloviu Japonijos imperatoriai iki Taisio laikotarpio 1912 1926 m oficialiai praktikavo poligamija Be pagrindines zmonos imperatorius beveik visada turejo suguloviu kurioms priklause skirtinga hierarchine padetis Suguloves laike ir kitos dinastijos Po nutarimo kai kurie imperatoriai turejo dvi imperatorienes kōgō ir cugu ayra du atskiri titulai siai situacijai Suguloviu deka imperatoriskasis klanas turejo daugiau palikuoniu suguloviu sunus paveldedavo sosta jei imperatoriene nesusilaukdavo vaiku Is astuoniu Japonija valdziusiu imperatorieniu ne viena neistekejo ar pagimde vaiku įzengusi į sosta Kai kurios is ju budamos nasles susilauke vaiku pries tai Seniausia vedybu tradicija imperatoriskojoje seimoje buvo vedybos tarp artimu giminaiciu Buvo manoma kad toks vaikas bus grynesnio kraujo ir sujung dvi imperatoriskosios seimos sakas Neimperatoriskosios seimos dukros likdavo sugulovemis bet sugulove is Fudzivaru klano paskyrus pirmaja zmona imperatoriene Komijo padetis pasikeite Japonijos imperatoriai sudarydavo sajungas su galingais klanais per vedybas Daznai budavo kad neimperatoriskosios kilmes uosvis darydavo didele įtaka zentui imperatoriui Nuo VII VIII a imperatoriai imdavo į pagrindines zmonas moteris is Fudzivaru klano Pries tai imperatoriai vesdavo Sogos klano moteris imperatoriskosios seimos atstoves ar savo netikras seseris Taip pat skaitykiteSarasas Japonijos imperatoriai Japonijos imperatoriai