Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas

Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas
Priklauso: Karas Ramiajame vandenyne
Atominės bombos sprogimo debesis virš Hirošimos (kairėje) ir Nagasakio (dešinėje)
Data 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. Vieta Hirošima ir Nagasakis, Japonija Rezultatas Sąjungininkų pergalė
Konflikto šalys
Japonijos imperija	JAV Manhatano projektas:  Jungtinė Karalystė  Kanada
Vadovai ir kariniai vadai
Nuostoliai
Hirošimoje: 20 011 žuvusiųjų karių 70 000–126 000 žuvusiųjų civilių gyventojų Nagasakyje: 39 000–80 000 žuvusiųjų Mažiausiai 150 žuvusiųjų karių Iš viso žuvusiųjų: 129 000–226 000	Žuvo 1 britų, 7 olandų ir 12 amerikiečių karo belaisvių

Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas – 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 d. Jungtinių Amerikos Valstijų įvykdytas dviejų atominių bombų sprogdinimas per Antrąjį pasaulinį karą virš Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio. Šie du bombardavimai nusinešė nuo 129 000 iki 226 000 žmonių gyvybių, iš kurių dauguma buvo civiliai gyventojai, ir liko vieninteliu branduolinio ginklo panaudojimu ginkluotame konflikte.

Paskutiniaisiais Antrojo pasaulinio karo metais sąjungininkai ruošėsi brangiai kainuojančiai invazijai į Japonijos žemyninę dalį. Prieš tai buvo surengta bombardavimo kampanija, nusiaubusi 64 Japonijos miestus. 1945 m. gegužės 8 d. Vokietijai kapituliavus, karas Europos teatre baigėsi ir sąjungininkai visą dėmesį sutelkė į Ramiojo vandenyno karą. Iki 1945 m. liepos mėn. pagal sąjungininkų Manhatano projektą buvo pagamintos dviejų tipų atominės bombos: „Fat Man“ – plutonio branduolinis ginklas ir „Little Boy“ – prisodrinto urano ginklas. 1945 m. liepos 26 d. Potsdamo deklaracijoje sąjungininkai paragino Japonijos imperatoriškąsias ginkluotąsias pajėgas besąlygiškai pasiduoti, o alternatyva buvo „greitas ir visiškas sunaikinimas“. Japonijos vyriausybė ultimatumo nepaisė.

Bombardavimui buvo gautas Jungtinės Karalystės sutikimas, kaip to reikalavo , ir liepos 25 d. JAV kariuomenės štabo vado pareigas einantis generolas išleido įsakymą panaudoti atomines bombas prieš Hirošimą, , Nijigatą ir Nagasakį. Šie taikiniai buvo pasirinkti, nes tai buvo didelės miestų teritorijos, kuriose buvo ir kariniu požiūriu svarbių objektų. Rugpjūčio 6 d. ant Hirošimos buvo numestas „Little Boy“, o Japonijos ministras pirmininkas pakartojo Japonijos vyriausybės įsipareigojimą nepaisyti sąjungininkų reikalavimų ir kovoti toliau. Po trijų dienų „Fat Man“ buvo numestas ant Nagasakio. Per kitus 2–4 mėnesius dėl atominių bombų poveikio Hirošimoje žuvo nuo 90 000 iki 146 000 žmonių, o Nagasakyje – nuo 39 000 iki 80 000 žmonių. Maždaug pusė jų žuvo pirmąją dieną. Dar kelis mėnesius po to daug žmonių mirė nuo nudegimų, spindulinės ligos ir sužeidimų, prie kurių prisidėjo ligos ir prasta mityba. Nors Hirošimoje buvo nemažas karinis garnizonas, dauguma žuvusiųjų buvo civiliai.

Japonija pasidavė sąjungininkams rugpjūčio 15 d., praėjus šešioms dienoms po ir Nagasakio bombardavimo. Rugsėjo 2 d. Japonijos vyriausybė pasirašė ir faktiškai užbaigė karą. Mokslininkai daug tyrinėjo bombardavimų poveikį socialiniam ir politiniam vėlesnės pasaulio istorijos ir populiariosios kultūros pobūdžiui, be to, vis dar vyksta daug diskusijų dėl etinio ir teisinio bombardavimų pateisinimo. Šalininkai tiki, kad atominių bombų sprogdinimai buvo būtini norint greitai užbaigti karą su minimaliomis aukomis, o kritikai ginčija, kaip Japonijos vyriausybė buvo nepriversta pasiduoti, ir pabrėžia moralines bei etines branduolinių ginklų ir civilių gyventojų mirčių pasekmes.

Taip pat skaitykite

• Hirošimos taikos memorialas

Išnašos

1. „Hiroshima and Nagasaki Missions – Planes & Crews“.
2. Jones 1985, pp. 511–516.
3. Jones 1985, p. 522.
4. Craven & Cate 1953, pp. 712–713.
5. Frank 1999, pp. 233–234.
6. „Quebec Agreement“. atomicarchive.com. 1943-08-19. Nuoroda tikrinta 2018-01-24.
7. Edwards, Gordon. „Canada's Role in the Atomic Bomb Programs of the United States, Britain, France and India“. Canadian Coalition for Nuclear Responsibility. Suarchyvuota iš originalo 2007-12-13. Nuoroda tikrinta 2007-12-04.
8. „Hiroshima and Nagasaki Bombing – Facts about the Atomic Bomb“. Hiroshima Day Committee. Nuoroda tikrinta 2013-08-11.
9. „U. S. Strategic Bombing Survey: The Effects of the Atomic Bombings of Hiroshima and Nagasaki, June 19, 1946. President's Secretary's File, Truman Papers“. Harry S. Truman Presidential Library and Museum. p. 6. Suarchyvuotas originalas 2016-02-01. Nuoroda tikrinta 2016-01-23.
10. „The Atomic Bombings of Hiroshima and Nagasaki“. Atomic Archive. Nuoroda tikrinta 2016-08-16.
11. Rezelman, David; F.G. Gosling; Terrence R. Fehner (2000). „The atomic bombing of Nagasaki“. The Manhattan Project: An Interactive History. U.S. Department of Energy. Suarchyvuotas originalas 2007-08-30. Nuoroda tikrinta 2007-09-18.
12. „Historians: Soviet offensive, key to Japan's WWII surrender, was eclipsed by A-bombs“. Fox News Channel. Associated Press. 2010-08-14. Nuoroda tikrinta 2013-09-18.
13. Stohl 1979, p. 279.

Šaltiniai

• Craven, Wesley; Cate, James, eds. (1953). The Pacific: Matterhorn to Nagasaki. The Army Air Forces in World War II. Chicago: The University of Chicago Press. OCLC 256469807. Nuoroda tikrinta 2 March 2014.
• Frank, Richard B. (1999). Downfall: The End of the Imperial Japanese Empire. New York: Random House. ISBN 978-0-679-41424-7.
• Jones, Vincent (1985). Manhattan: The Army and the Atomic Bomb. The United States Army in World War II: Special Studies. Washington, D.C.: United States Army Center of Military History. OCLC 10913875.
• Stohl, Michael (1979). The Politics of Terrorism. New York: M. Dekker. ISBN 978-0-8247-6764-8. OCLC 4495087.