Meidži restauracija jap 明治維新 Meiji ishin laikotarpis nuo 1868 m iki 1912 m atkūrus imperatoriaus valdžią Japonijoje vald
Meidži restauracija

Meidži restauracija (jap. 明治維新 = Meiji ishin) – laikotarpis nuo 1868 m. iki 1912 m. atkūrus imperatoriaus valdžią Japonijoje, valdant Imperatoriui Meidži. Nors būta imperatorių ir prieš Meidži restauraciją, įvykiai šiuo laikotarpiu atkūrė bei konsolidavo politinę valdžią Japonijos Imperatoriaus rankose.
Atkurtos valdžios tikslai buvo išreikšti naujojo imperatoriaus Priesaikos Chartijoje. Restauracija sukėlė didelių pokyčių Japonijos politiniame, ekonominiame bei socialiniame gyvenime, kuris vystėsi Japonijos Edo ir Meidži laikotarpių sankirtoje. Japonija tapo modernia, pasaulyje pripažinta tauta.
Sąjungos ir sąjungininkai
Meidži restauracijos pagrindas buvo 1866 m. Sacuma – Čiošiu Sajunga tarp Saigo Takamori ir Kido Takayoshi, dviejų reformas propaguojančių lyderių. Šie du lyderiai rėmė (Imperatoriaus Meidži tėvą). Pasipriešinti valdančiajam Tokugava šiogūnatui ir atkurti Imperatoriaus valdžią buvo suburta Sakamoto Rioma. Po Imperatoriaus Komei mirties 1867 m. sausio 30 d., Imperatorius Meidži perėmė sostą vasario 3 d. Šiame periode Japonija nuo feodalinės satvarkos perėjo į rinkos ekonomiką bei susidūrė su didele Vakarų įtaka.
Priežastys
Tenpo eros (天保年号 Tenpou nengou) (1830–1844 m.) metu Japonijoje žlugo Tokugavos šiogūnatas (徳川幕府 Tokugawa bakufu) ir susikūrė Meidži valstybė. Dėl vidaus ekonominių problemų bei susiskaldymo tarp Šiogūno ir jo vasalų, vyriausybė pradėjo Tenpo reformas, bet nesėkmingai. Prasidėjo badas, kuris kurstė valstiečių sukilimus, kylo nerimas dėl užsienio šalių (Rusijos) ekspansionizmo, Didžioji Britanija bei JAV pareikalavo atidaryti prekybos uostus Japonijoje, taip užbaigiant Japonijos izoliacionizmo politiką.
XIX amžiuje Europos šalių prekybos keliai driekėsi po visą pasaulį. Didžioji Britanija, Nyderlandai, Prancūzija rengė ekspedicijas į Japonijos, Kinijos, Korėjos vandenis prekybos keliams plėsti. Vakarų karinė galia bei sparčiai besivystanti industrializacija kėlė nerimą Japonijos lyderiams, bet tuo pat metu ir kurstė susidomėjimą bei norą ieškoti naujovių šalies vystymuisi.
Kai Jungtinės Amerikos Valstijos, pareikalavo atidaryti prekybos uostus, grąsinant kariniu atsaku, po šalį pasklido šūkis „garbė imperatoriui, lauk barbarus“ (尊皇攘夷 Sonnou joui). Mirus Iesada Tokugava (1824–1858 m.), sostas liko be palikuonių, Japonijoje pradėta svarstyti apie tolimesnį šalies valdymą.
Šiogūnato pabaiga
Tokugava Šiogūnato oficiali pabaiga buvo 1867 m. lapkričio 9 d., kai Tokugava Yoshinobu, 15-tasis Tokugava Šiogūnas, „perleido privilegijas į Imperatoriaus rankas“ ir pasitraukė iš savo pareigų po 10-ties dienų. Tai iš esmės buvo imperinio valdymo „restauracija“ (Taisei Hokan), nepaisant to Yoshinobu turėjo nemažai įtakos iki 1863 m. sausio 3 d., kai jaunojo imperatoriaus įsakymu restauracija viviškai įsigaliojo.
Netrukus po to 1868 m. sausį, prasidėjo Bošin karas (Drakono metų karas). Toba mūšio lauke Čiošiu ir Sacumo kariuomenė nugalėjo buvusio šiogūno armiją. Imperatorius galėjo perimti visą valdžia iš Jošinobu, taip pradėdamas oficialiąją restauraciją. 1868 m. sausio 3 d. Imperatorius išleido savo valdžios restauracijos oficialią deklaraciją:
„Japonijos Imperatorius paskelbia visoms suverenioms užsienio šalims taip pat jų pavaldiniams, kad Tokugava Yoshinobu, jo paties prašymu, buvo duota teisė sugrąžinti vadovaujamą galią. Nuo šiol mes vykdysime aukščiausią valdžią visoje šalies vidaus ir išorės politikoje. Todėl Imperatoriaus titulas privalo būti pakeistas į Taikun, pagal sutarties sudarymo sąlygas. Pareigūnai paskirti tvarkyti mūsų užsienio politiką. Tikimės, kad sutarties atstovai pripažins šį pranešimą.“ – Mutsušito, 1868 m. sausio 3 d.
Motyvai
Meidži restauracijai vykdyti buvo kelios priežastys. Japonija buvo atsilikusi nuo Europos valstybių. Tai išryškėjo, kai iš JAV į Japoniją atvyko Komodoras Matjusas C. Peris su sutartimi, reikalaujančia atidaryti Japonijos uostus prekybai. Peris atvyko su karo laivų armada, kurios ginkluotė ir technologija gerokai pranoko japonų. Meidži Restauracijos vadovai atkūrė imperatoriaus valdžią, kad sustiprintų Japoniją prieš kolonizacijos keliamą pavojų tuo laikotarpiu. Taip užbaigta Sakoku era (išorinės ryšių politika, gyvavusi apie 250 metų, skiriant mirties bausmę užsieniečiams, kurie kirto Japonijos sieną ar Japonijos piliečiams, kurie buvo išvykę iš Japonijos). Žodis „Meidži“ reiškia „šviesus valdymas“ ir jo tikslas buvo sujungti modernią pažangą su tradicinėmis rytų vertybėmis.
Pagrindiniai lyderiai – Ito Hirobumi, Matsukata Masayaoshi, Kido Takayoshi, Itagaki Taisuke, Yamagata Aritomo, Mori Arinori, Okubo Toshimici ir Yamaguchi Naoyoshi. vadovavo įžymių intelektualų grupei, kuri 1873 m. sukūrė Šešių Meidži bendruomenę, kurios tikslas buvo toliau tęsti „civilizacijos ir švietimo skatinimą“ pasitelkus modernias moralines vertybes bei idėjas. Tačiau, restauracijos metu, politinė valdžia perėjo iš Tokugawa Šiogunato prie oligarchijos, kuriai vadovavo minėti asmenys. Didžiausią įtaką turėjo lyderiai iš Satsuma provincijos ( ir ) ir Čiošiu provincijos (Ito Hirobumi, ir ). Tokia padėtis atspindėjo tradicinę imperinio valdymo praktiką – Japonijos valdovas yra dvasinis šalies autoritetas, o ministrai valdo šalį pasitelkdami Imperatoriaus vardą.
Padariniai
Meidži Restauracija paspartino Japonijos industrializaciją, pavertė Japoniją svarbia pasaulyje karine jėga. 1905 m. paskelbtas „Praturtink šalį, sustiprink karinę galią“ šūkis.
Meidži oligarchija formuodama Imperatoriaus valdžios aparatą pirmiausia ėmėsi priemonių perimti valdžią, ją konsoliduoti.
Administracinė reforma
1868 m. visos Tokugawa žemės buvo konfiskuotos ir perleistos „imperijos kontrolei“ pagal naująją Meidži vyriausybės prerogatyvą. Remiantis Fuhanken sachisei, vietovės buvo suskirstytos į tris tipus: miesto prefektūras, kaimo prefektūras ir jau turimas valdas. 1869 m. Tosa, Hizen, Satsuma ir Čiošiu teritorijų vasalai, kurie labiausiai priešinosi šiogunatui, buvo priversti „sugrąžinti teritorijas Imperatoriui“. Vėliau ir kiti vasalai buvo įtikinti pasielgti taip pat, pirmą kartą sukuriant centrinę valdžią Japonijoje, turėjusią tiesioginę kontrolę visoje teritorijoje.
1871 m. buvo paskelbta, kad visos teritorijos turi būti sugrąžintos Imperatoriui. Apytiksliai 300 teritorijų buvo paverstos prefektūromis ir kiekvienai priskirtas valstybės gubernatorius. Iki 1888 m., per keletą etapų, nemažai prefektūrų buvo sujungtos, taip sumažinant jų skaičių iki 75. Vasalams buvo prižadėta 1/10 jų teritorijų pajamų. Vėliau jų skolos bei išmokos samurajams perimtos valstybės.
Samurajų klasės pokyčiai
Oligarchai taip pat stengėsi panaikinti keturių klasių visuomenę.
Visoje Japonijoje tuo metu buvo 1,9 milijonų samurajų (10 kartų daugiau nei Prancūzijos privilegijuotų klasių iki 1789 m. Prancūzijos Revoliucijos). Be to, Japonijoje samurajus buvo ne tik eilinis valdytojas, bet ir Šiogunato vasalas. Kiekvienam samurajui buvo nustatytos stipendijos, jų išlaikymas kėlė valstybei didelę finansinę naštą. Tai vertė oligarchus imtis veiksmų. Nepaisant tikrųjų ketinimų, oligarchai pradėjo lėtą bei atsargų procesą, samurajų klasei panaikinti. Pirmiausia, 1873 m. buvo paskelbta, kad samurajų stipendijos bus apmokestinamos etapais. Vėliau, 1874 m., samurajams buvo suteikta galimybė keisti savo stipendijas į vyriausybės obligacijas. Galiausiai, 1876 m., tai tapo privaloma visiems samurajams.
Kariuomenės reforma
Reformuojant kariuomenę, 1873 m. vyriausybė išleido šauktinių įstatymą visoje šalyje, kuris įpareigojo visus vyrus sulaukus 21 metų tarnauti ginkluotosiose pajėgose ketverius metus, po to dar trejus metus rezerve.
Japonijos kariuomenės stiprinimas nacionaliniu lygiu pavertė Japoniją augančia pasauline jėga. Prie to prisidėjo ir Kinų-Japonų bei Rusų-Japonų karų laimėjimai.
Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp samurajų ir valstiečių klasių buvo teisė turėti ginklus; ši senovės privilegija buvo staiga suteikta kiekvienam vyrui. Taip pat, miestuose samurajams buvo uždrausta nešioti kardą ar kitus ginklus, rodžiusius jų statusą.
Samurajų reakcija į reformas
Tai sukėlė didelį samurajų nepasitenkinimą, kilo daug riaušių. Vieni didžiausių neramumų buvo Satsumo sukilimas kuriam vadovavo Saigo Takamori, kuris galiausiai virto pilietiniu karu. Tačiau, šis sukilimas greitai numalšintas naujai sukurtos Imperatoriškosios Japonijos Armijos, apmokytos vakarietiška taktika ir aprūpinta naujais ginklais. Naujosios armijos branduolys buvo sudarytas iš Tokijo policijos pajėgų, kurią sudarė didžioji dalis buvusių samurajų. Samurajų era baigėsi. Vėliau vyko vis mažiau sukilimų, pamažu samurajai prarado savo reikšmę ir įsijungė į naują visuomenę. Samurajų karinės dvasios idealas išliko romantine forma, dažnai naudota kaip propaganda 20 amžiaus pradžioje, Japonijos Imperijos karuose.
Dauguma samurajų buvo patenkinti, nepaisant to, kad jų statusas buvo panaikintas. Jie rado darbus vyriausybės biurokratijoje, kuris ne ką mažiau atspindėjo elitinę klasę. Kadangi samurajai buvo labiau išsilavinę nei didžioji visuomenės dalis, jie tapo mokytojais, ginklų kūrėjais, vyriausybės pareigūnais ar karininkais.
Žemės reformos
Oligarchai taip pat pradėjo įvairias žemes reformas. Visų pirma jie įteisino nuomos sistemą, kuri gyvavo Tokugavos laikotarpiu. Nepaisant bakufu pastangų panaikinti keturių visuomenės klasių sistemą, dalis ūkininkų išnuomuodavo žemes kitiems ūkininkams, taip tapdami turtingi. Tai labai sutrikdė aiškiai bakufu apibrėžtą klasių sistemą, prisidėjo prie jos žlugimo.
Bendrinės kalbos įtvirtinimas
Siekiant sukurti stiprią centralizuotą valstybę, tuo pačių pabrėžiant jos tautinį tapatumą, įtvirtintas nacionalinis dialektas – bendrinė kalba, pagrįsta Tokijo samurajų klasės dialektu. Ji pakeitė vietines bei regionines tarmes bei tapo švietimo, žiniasklaidos, valdžios ir verslo sferų kalba.
Pramonės augimas
Sparti industrializacija bei Japonijos modernizavimas, masiškai padidino gamybą ir išplėtė infrastruktūrą. Japonijoje statyti laivų fabrikai, geležies lydyklos, gamintos verpimo staklės, kurios vėliau buvo parduodamos gerus ryšius turintiems verslininkams. Bendrovių įmonės Vakarų technologijas, gautas žinias panaudodavo įvairių daiktų gaminimui bei jų pardavimui tarptautinėje rinkoje. Į išaugusias pramonines zonas tuo metu vyko didelė migracija iš kaimiškų regionų. Pramonė prisidėjo prie nacionalinio geležinkelio, šiuolaikinių ryšių plėtros.
Metai | Produkcija/eksportas, metinis vidurkis (tonomis) |
---|---|
1868-1872 | 1026/646 |
1883 | 1682/1347 |
1889–1893 | 4098/2444 |
1899–1903 | 7103/4098 |
1909–1914 | 12460/9462 |
Vykstant industrializacijai išaugo anglių paklausa. Jų produkcijos didėjimas matomas apačioje.
Metai | Anglies produkcija |
---|---|
(milijonai metrinių tonų) | |
1875 | 0,6 |
1885 | 1,2 |
1895 | 5 |
1905 | 13 |
1913 | 21,3 |
Aglis buvo naudojama garlaiviuose ir traukiniuose. Šių sektorių augimas matomas apačioje.
Metai | Garlaivių skaičius |
---|---|
1873 | 26 |
1894 | 169 |
1904 | 797 |
1913 | 1,ž 514 |
Metai | Bėgių ilgis (km) |
---|---|
1872 | 29 |
1883 | 390 |
1887 | 1 030 |
1894 | 3 400 |
1904 | 7 600 |
1914 | 11 400 |
Rezultatai
Meidži restauracija ir jos rezultatai paveikė Japonijos identitetą, Japonija pirmoji iš Azijos šalių tapo modernia valstybe pagal europietišką modelį. Jis pakeitė tradicinę konfucijau hierarchinę tvarką, anksčiau vyravusią dėl Kinijos įtakos.
Šaltiniai
- Sandra Jaselevičiūtė, 2016 Birželio 2 http://azijoszinynas.vdu.lt/japonija/meidzi-restauracija-2/ E-straipsnis.
- "„Restauraciją“ galima datuoti 1868 Sausio 3 Imperinės valdžios įsakyme. " Jansen (2000), p. 334
- Cituota ir išleista iš A Diplomat in Japan, Sir Ernest Satow, p. 353
- Hunt, Lynn, Thomas R. Martin, Barbara H. Rosenwein, R. Po-chia Hsia et al.. The Making of the West, Peoples and Cultures. Vol. C. 3rd ed. Boston: Bedford/ St. Martin’s, 2009. 712-13.
- Bestor, Theodore C. "Japan. " Countries and Their Cultures. Eds. Melvin Ember and Carol Ember. Vol. 2. New York: Macmillan Reference USA, 2001. 1140–1158. 4 vols. Gale Virtual Reference Library. Gale. Pepperdine University SCELC. 23 Lapkritis 2009
- Yamamura, Kozo. "Success Illgotten? The Role of Meiji Militarism in Japan’s Technological Progress. " The Journal of Economic History 37.1 (1977). E-straipsnis.
- Shih, Chih-yu (Spring 2011). „A Rising Unknown: Rediscovering China in Japan’s East Asia“. China Review. Chinese University Press.
Kiti šaltiniai
- Beasley, William G. (1995). The Rise of Modern Japan: Political, Economic and Social Change Since 1850. New York: St. Martin’s Press.
- Jansen, Marius B. (2000). The Making of Modern Japan. Cambridge: Harvard University Press.
- Jansen, Marius B.: The Meiji Restoration, in: Jansen, Marius B. (ed.): The Cambridge history of Japan, Volume 5: The nineteenth century (New York: Cambridge UP, 1989), pp. 308–366.
- Robert W. Strayer, Ways of the World with Sources Vol. 2 (2nd ed.), pp 950 (2013)
- Essay on The Meiji Restoration Era, 1868–1889 on the About Japan, A Teacher’s Resource website
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Meidži restauracija, Kas yra Meidži restauracija? Ką reiškia Meidži restauracija?
Meidzi restauracija jap 明治維新 Meiji ishin laikotarpis nuo 1868 m iki 1912 m atkurus imperatoriaus valdzia Japonijoje valdant Imperatoriui Meidzi Nors buta imperatoriu ir pries Meidzi restauracija įvykiai siuo laikotarpiu atkure bei konsolidavo politine valdzia Japonijos Imperatoriaus rankose Meidzi imperatorius persikelia is Kioto į Tokija 1868 m pab Atkurtos valdzios tikslai buvo isreiksti naujojo imperatoriaus Priesaikos Chartijoje Restauracija sukele dideliu pokyciu Japonijos politiniame ekonominiame bei socialiniame gyvenime kuris vystesi Japonijos Edo ir Meidzi laikotarpiu sankirtoje Japonija tapo modernia pasaulyje pripazinta tauta Sajungos ir sajungininkaiMeidzi restauracijos pagrindas buvo 1866 m Sacuma Ciosiu Sajunga tarp Saigo Takamori ir Kido Takayoshi dvieju reformas propaguojanciu lyderiu Sie du lyderiai reme Imperatoriaus Meidzi teva Pasipriesinti valdanciajam Tokugava siogunatui ir atkurti Imperatoriaus valdzia buvo suburta Sakamoto Rioma Po Imperatoriaus Komei mirties 1867 m sausio 30 d Imperatorius Meidzi pereme sosta vasario 3 d Siame periode Japonija nuo feodalines satvarkos perejo į rinkos ekonomika bei susidure su didele Vakaru įtaka PriezastysTenpo eros 天保年号 Tenpou nengou 1830 1844 m metu Japonijoje zlugo Tokugavos siogunatas 徳川幕府 Tokugawa bakufu ir susikure Meidzi valstybe Del vidaus ekonominiu problemu bei susiskaldymo tarp Sioguno ir jo vasalu vyriausybe pradejo Tenpo reformas bet nesekmingai Prasidejo badas kuris kurste valstieciu sukilimus kylo nerimas del uzsienio saliu Rusijos ekspansionizmo Didzioji Britanija bei JAV pareikalavo atidaryti prekybos uostus Japonijoje taip uzbaigiant Japonijos izoliacionizmo politika XIX amziuje Europos saliu prekybos keliai driekesi po visa pasaulį Didzioji Britanija Nyderlandai Prancuzija renge ekspedicijas į Japonijos Kinijos Korejos vandenis prekybos keliams plesti Vakaru karine galia bei sparciai besivystanti industrializacija kele nerima Japonijos lyderiams bet tuo pat metu ir kurste susidomejima bei nora ieskoti naujoviu salies vystymuisi Kai Jungtines Amerikos Valstijos pareikalavo atidaryti prekybos uostus grasinant kariniu atsaku po salį pasklido sukis garbe imperatoriui lauk barbarus 尊皇攘夷 Sonnou joui Mirus Iesada Tokugava 1824 1858 m sostas liko be palikuoniu Japonijoje pradeta svarstyti apie tolimesnį salies valdyma Siogunato pabaigaTokugava Siogunato oficiali pabaiga buvo 1867 m lapkricio 9 d kai Tokugava Yoshinobu 15 tasis Tokugava Siogunas perleido privilegijas į Imperatoriaus rankas ir pasitrauke is savo pareigu po 10 ties dienu Tai is esmes buvo imperinio valdymo restauracija Taisei Hokan nepaisant to Yoshinobu turejo nemazai įtakos iki 1863 m sausio 3 d kai jaunojo imperatoriaus įsakymu restauracija viviskai įsigaliojo Netrukus po to 1868 m sausį prasidejo Bosin karas Drakono metu karas Toba musio lauke Ciosiu ir Sacumo kariuomene nugalejo buvusio sioguno armija Imperatorius galejo perimti visa valdzia is Josinobu taip pradedamas oficialiaja restauracija 1868 m sausio 3 d Imperatorius isleido savo valdzios restauracijos oficialia deklaracija Japonijos Imperatorius paskelbia visoms suverenioms uzsienio salims taip pat ju pavaldiniams kad Tokugava Yoshinobu jo paties prasymu buvo duota teise sugrazinti vadovaujama galia Nuo siol mes vykdysime auksciausia valdzia visoje salies vidaus ir isores politikoje Todel Imperatoriaus titulas privalo buti pakeistas į Taikun pagal sutarties sudarymo salygas Pareigunai paskirti tvarkyti musu uzsienio politika Tikimes kad sutarties atstovai pripazins sį pranesima Mutsusito 1868 m sausio 3 d MotyvaiMeidzi restauracijai vykdyti buvo kelios priezastys Japonija buvo atsilikusi nuo Europos valstybiu Tai isryskejo kai is JAV į Japonija atvyko Komodoras Matjusas C Peris su sutartimi reikalaujancia atidaryti Japonijos uostus prekybai Peris atvyko su karo laivu armada kurios ginkluote ir technologija gerokai pranoko japonu Meidzi Restauracijos vadovai atkure imperatoriaus valdzia kad sustiprintu Japonija pries kolonizacijos keliama pavoju tuo laikotarpiu Taip uzbaigta Sakoku era isorines rysiu politika gyvavusi apie 250 metu skiriant mirties bausme uzsienieciams kurie kirto Japonijos siena ar Japonijos pilieciams kurie buvo isvyke is Japonijos Zodis Meidzi reiskia sviesus valdymas ir jo tikslas buvo sujungti modernia pazanga su tradicinemis rytu vertybemis Pagrindiniai lyderiai Ito Hirobumi Matsukata Masayaoshi Kido Takayoshi Itagaki Taisuke Yamagata Aritomo Mori Arinori Okubo Toshimici ir Yamaguchi Naoyoshi vadovavo įzymiu intelektualu grupei kuri 1873 m sukure Sesiu Meidzi bendruomene kurios tikslas buvo toliau testi civilizacijos ir svietimo skatinima pasitelkus modernias moralines vertybes bei idejas Taciau restauracijos metu politine valdzia perejo is Tokugawa Siogunato prie oligarchijos kuriai vadovavo mineti asmenys Didziausia įtaka turejo lyderiai is Satsuma provincijos ir ir Ciosiu provincijos Ito Hirobumi ir Tokia padetis atspindejo tradicine imperinio valdymo praktika Japonijos valdovas yra dvasinis salies autoritetas o ministrai valdo salį pasitelkdami Imperatoriaus varda PadariniaiDabaties kova su senove alegorija Meiji Japonijos pradzia 1870 Meidzi Restauracija paspartino Japonijos industrializacija paverte Japonija svarbia pasaulyje karine jega 1905 m paskelbtas Praturtink salį sustiprink karine galia sukis Meidzi oligarchija formuodama Imperatoriaus valdzios aparata pirmiausia emesi priemoniu perimti valdzia ja konsoliduoti Administracine reforma 1868 m visos Tokugawa zemes buvo konfiskuotos ir perleistos imperijos kontrolei pagal naujaja Meidzi vyriausybes prerogatyva Remiantis Fuhanken sachisei vietoves buvo suskirstytos į tris tipus miesto prefekturas kaimo prefekturas ir jau turimas valdas 1869 m Tosa Hizen Satsuma ir Ciosiu teritoriju vasalai kurie labiausiai priesinosi siogunatui buvo priversti sugrazinti teritorijas Imperatoriui Veliau ir kiti vasalai buvo įtikinti pasielgti taip pat pirma karta sukuriant centrine valdzia Japonijoje turejusia tiesiogine kontrole visoje teritorijoje 1871 m buvo paskelbta kad visos teritorijos turi buti sugrazintos Imperatoriui Apytiksliai 300 teritoriju buvo paverstos prefekturomis ir kiekvienai priskirtas valstybes gubernatorius Iki 1888 m per keleta etapu nemazai prefekturu buvo sujungtos taip sumazinant ju skaiciu iki 75 Vasalams buvo prizadeta 1 10 ju teritoriju pajamu Veliau ju skolos bei ismokos samurajams perimtos valstybes Samuraju klases pokyciai Oligarchai taip pat stengesi panaikinti keturiu klasiu visuomene Visoje Japonijoje tuo metu buvo 1 9 milijonu samuraju 10 kartu daugiau nei Prancuzijos privilegijuotu klasiu iki 1789 m Prancuzijos Revoliucijos Be to Japonijoje samurajus buvo ne tik eilinis valdytojas bet ir Siogunato vasalas Kiekvienam samurajui buvo nustatytos stipendijos ju islaikymas kele valstybei didele finansine nasta Tai verte oligarchus imtis veiksmu Nepaisant tikruju ketinimu oligarchai pradejo leta bei atsargu procesa samuraju klasei panaikinti Pirmiausia 1873 m buvo paskelbta kad samuraju stipendijos bus apmokestinamos etapais Veliau 1874 m samurajams buvo suteikta galimybe keisti savo stipendijas į vyriausybes obligacijas Galiausiai 1876 m tai tapo privaloma visiems samurajams Kariuomenes reforma Reformuojant kariuomene 1873 m vyriausybe isleido sauktiniu įstatyma visoje salyje kuris įpareigojo visus vyrus sulaukus 21 metu tarnauti ginkluotosiose pajegose ketverius metus po to dar trejus metus rezerve Rusu Japonu karas 1904 1905 Japonijos kariuomenes stiprinimas nacionaliniu lygiu paverte Japonija augancia pasauline jega Prie to prisidejo ir Kinu Japonu bei Rusu Japonu karu laimejimai Vienas is pagrindiniu skirtumu tarp samuraju ir valstieciu klasiu buvo teise tureti ginklus si senoves privilegija buvo staiga suteikta kiekvienam vyrui Taip pat miestuose samurajams buvo uzdrausta nesioti karda ar kitus ginklus rodziusius ju statusa Samuraju reakcija į reformas Tai sukele didelį samuraju nepasitenkinima kilo daug riausiu Vieni didziausiu neramumu buvo Satsumo sukilimas kuriam vadovavo Saigo Takamori kuris galiausiai virto pilietiniu karu Taciau sis sukilimas greitai numalsintas naujai sukurtos Imperatoriskosios Japonijos Armijos apmokytos vakarietiska taktika ir aprupinta naujais ginklais Naujosios armijos branduolys buvo sudarytas is Tokijo policijos pajegu kuria sudare didzioji dalis buvusiu samuraju Samuraju era baigesi Veliau vyko vis maziau sukilimu pamazu samurajai prarado savo reiksme ir įsijunge į nauja visuomene Samuraju karines dvasios idealas isliko romantine forma daznai naudota kaip propaganda 20 amziaus pradzioje Japonijos Imperijos karuose Dauguma samuraju buvo patenkinti nepaisant to kad ju statusas buvo panaikintas Jie rado darbus vyriausybes biurokratijoje kuris ne ka maziau atspindejo elitine klase Kadangi samurajai buvo labiau issilavine nei didzioji visuomenes dalis jie tapo mokytojais ginklu kurejais vyriausybes pareigunais ar karininkais Zemes reformos Oligarchai taip pat pradejo įvairias zemes reformas Visu pirma jie įteisino nuomos sistema kuri gyvavo Tokugavos laikotarpiu Nepaisant bakufu pastangu panaikinti keturiu visuomenes klasiu sistema dalis ukininku isnuomuodavo zemes kitiems ukininkams taip tapdami turtingi Tai labai sutrikde aiskiai bakufu apibrezta klasiu sistema prisidejo prie jos zlugimo Bendrines kalbos įtvirtinimas Siekiant sukurti stipria centralizuota valstybe tuo paciu pabreziant jos tautinį tapatuma įtvirtintas nacionalinis dialektas bendrine kalba pagrįsta Tokijo samuraju klases dialektu Ji pakeite vietines bei regionines tarmes bei tapo svietimo ziniasklaidos valdzios ir verslo sferu kalba Pramones augimas Sparti industrializacija bei Japonijos modernizavimas masiskai padidino gamyba ir isplete infrastruktura Japonijoje statyti laivu fabrikai gelezies lydyklos gamintos verpimo stakles kurios veliau buvo parduodamos gerus rysius turintiems verslininkams Bendroviu įmones Vakaru technologijas gautas zinias panaudodavo įvairiu daiktu gaminimui bei ju pardavimui tarptautineje rinkoje Į isaugusias pramonines zonas tuo metu vyko didele migracija is kaimisku regionu Pramone prisidejo prie nacionalinio gelezinkelio siuolaikiniu rysiu pletros Silko produkcija ir eksportas is Japonijos Metai Produkcija eksportas metinis vidurkis tonomis 1868 1872 1026 6461883 1682 13471889 1893 4098 24441899 1903 7103 40981909 1914 12460 9462 Vykstant industrializacijai isaugo angliu paklausa Ju produkcijos didejimas matomas apacioje Metai Anglies produkcija milijonai metriniu tonu 1875 0 61885 1 21895 51905 131913 21 3 Aglis buvo naudojama garlaiviuose ir traukiniuose Siu sektoriu augimas matomas apacioje Prekybos laivu skaicius Metai Garlaiviu skaicius1873 261894 1691904 7971913 1 z 514Traukinio begiu ilgis Metai Begiu ilgis km 1872 291883 3901887 1 0301894 3 4001904 7 6001914 11 400RezultataiMeidzi restauracija ir jos rezultatai paveike Japonijos identiteta Japonija pirmoji is Azijos saliu tapo modernia valstybe pagal europietiska modelį Jis pakeite tradicine konfucijau hierarchine tvarka anksciau vyravusia del Kinijos įtakos SaltiniaiSandra Jaseleviciute 2016 Birzelio 2 http azijoszinynas vdu lt japonija meidzi restauracija 2 E straipsnis Restauracija galima datuoti 1868 Sausio 3 Imperines valdzios įsakyme Jansen 2000 p 334 Cituota ir isleista is A Diplomat in Japan Sir Ernest Satow p 353 Hunt Lynn Thomas R Martin Barbara H Rosenwein R Po chia Hsia et al The Making of the West Peoples and Cultures Vol C 3rd ed Boston Bedford St Martin s 2009 712 13 Bestor Theodore C Japan Countries and Their Cultures Eds Melvin Ember and Carol Ember Vol 2 New York Macmillan Reference USA 2001 1140 1158 4 vols Gale Virtual Reference Library Gale Pepperdine University SCELC 23 Lapkritis 2009 Yamamura Kozo Success Illgotten The Role of Meiji Militarism in Japan s Technological Progress The Journal of Economic History 37 1 1977 E straipsnis Shih Chih yu Spring 2011 A Rising Unknown Rediscovering China in Japan s East Asia China Review Chinese University Press Kiti saltiniaiBeasley William G 1995 The Rise of Modern Japan Political Economic and Social Change Since 1850 New York St Martin s Press Jansen Marius B 2000 The Making of Modern Japan Cambridge Harvard University Press Jansen Marius B The Meiji Restoration in Jansen Marius B ed The Cambridge history of Japan Volume 5 The nineteenth century New York Cambridge UP 1989 pp 308 366 Robert W Strayer Ways of the World with Sources Vol 2 2nd ed pp 950 2013 Essay on The Meiji Restoration Era 1868 1889 on the About Japan A Teacher s Resource website