Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Hetitai senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje tiksliau jos centrinėje dalyje vadinamoje Kapadokija Jų v
Hetitų imperija
Hetitai – senovės indoeuropiečių tauta gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau – jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija. Jų vardu yra vadinama valstybė, klestėjusi II tūkstantmetyje pr. m. e., taip pat civilizacija, kuri vadinama hetitų civilizacija.
| Mažosios Azijos istorija |
| Hatai |
| Hetitų valstybė |
| kaškai, , palai, luviai |
| Siro-hetitai, kitos valstybės: |
| Kapadokija, Lydija, Pontas, Karija, Likija, Kilikija, Kipras, Pamfilija, Likaonija, Pisidija, Mysija, Troada, Aeolidė, Jonija, Frygija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonija > Antigonidai |
| Seleukidai, Galatija, Kapadokija, Bitinija, Paflagonija, Pergamas, Pontas, Armėnija |
| Romos imperija (Azija) |
| Bizantijos imperija |
| Turkijos istorija |
Etimologija
Hetitų pavadinimas buvo žinomas iš Biblijos, kur minima tauta חתי HTY. Patys hetitai savo šalį vadino Hatti, tačiau šis pavadinimas nebuvo hetitiškos kilmės, o perimtas iš anksčiau čia gyvenusių gyventojų – hatų. Savo kalbą hetitai vadino nesili ir save kildino iš Kanešo miesto (dab. Kiultepė).
Hetitų istorija ir valstybė
Hetitai, indoeuropietiška tauta, kartu su giminingomis Anatolijos tautomis, tokiomis, kaip luviai, palai, apgyvendino pusiasalį III ir II tūkst. pr. m. e. sandūroje. Iki tol pusiasalis buvo gyvenamas kitų tautų, kurių svarbiausia buvo hatai, pasiekę gana aukštą išsivystymo lygį ir sukūrę priešistorinius miestus Kapadokijos regione.
Ankstyvieji užkariavimai
Viena pirmųjų hetitų gyvenviečių buvo Kussara Mažosios Azijos pietryčiuose (tiksli vieta neidentifikuota), tapusi pirmąja jų valstybės sostine. Kusaros valdovas Pithanas XVIII a. pr. m. e. pradėjo užkariavimus, ir užėmė vieną svarbiausių tuometinių miestų, asirų prekybinę gyvenvietę Kanešą (Kiultepę). Šis miestas davė pavadinimą hetitų kalbai, kuri vadinta (ka)nesitų kalba.
Pithanos įpėdinis Anitas tęsė pradėtus užkariavimus į šiaurę. Jis užkariavo vieną svarbiausių hatų miestų, Hatušą ir sulygino jį su žeme. Tačiau praėjus keletui kartų, karalius (1650–1620 m. pr. m. e.) atstatė Hatušą ir padarė ją visos karalystės sostine. Tam įvykiui pažymėti, Labarnas pasivadino Hatušiliu I. Taip vėliau vadinosi ne vienas valdovas. Taip buvo įkurta Senoji hetitų karalystė.
Senoji karalystė
Tuo metu Karalystė užėmė visą Kapadokijos regioną Mažojoje Azijoje. Šalia jų valstybės iš visų pusių egzistavo kitų tautų valstybės: luvių valstybės Kicuvatna (pietuose), Arcava (vakaruose), ir Asuva konfederacija (šiaurės vakaruose), semitiškos Sirijos valstybės ir Mitanija pietryčiuose, Išuva rytuose, Hayasa-Azzi šiaurės rytuose. Miškingos Juodosios jūros pajūrio sritys šiaurėje buvo gyvenamos laukinių kaškų genčių.
Hatušilis didžiausią dėmesį kreipė į Siriją. Jis puolė Jamchado valstybę, o jo anūkas Muršilis I (1620 – 1590 m. pr. m. e.) sukūrė tikrą imperiją, užkariaudamas Šiaurės Siriją, Kilikiją, o 1595 m. pr. m. e. nusiaubė Babiloną.
Po Muršilio nužudymo Hetitų karalystė patyrė ilgalaikę krizę, kurios metu jos teritorija vėl susitraukė iki Kapadokijos regiono. Pietuose įsigalėjo huritai, užėmę Siriją ir Kilikiją (Hetitų Adaniją), kuri nuo tada vadinama Kicuvatna. Paskutiniajam hetitų senosios karalystės valdovui Telipinui nepavyko atkurti buvusios galybės.
Vidurinė karalystė
1500-1430 m. pr. m. e., 70 metų laikotarpis yra žinomas kaip Hetitų vidurinė karalystė. Jo metu pasikeitė 6 valdovai, tačiau žinoma labai mažai. Tai – ne tiek atskiras istorijos laikotarpis, kiek tamsus pereinamasis periodas tarp senosios ir naujosios karalysčių. Šiuo metu hetitų karaliai mėgino užmegzti draugiškus santykius su Egiptu.
Naujoji karalystė
XV a. pr. m. e. pabaigoje valdė karalius Tudhalijas I, kurio laikais prasidėjo Hetitų imperijos atgimimas. Laikinai buvo sugrąžintos pietinės sritys. Po jo mirties vėlgi prasidėjo krizė, kurios metu šiaurinės tautos, – kaškai, Hayasa-Azzi federacija puldinėjo Hetitų valstybę, siaubė sostinę Hatušą.
Supiluliumas I XIV a. pr. m. e. viduryje, sėdęs į sostą nualintoje šalyje, sukūrė didžiausią kada buvusią Hetitų imperiją, siekusią Egėjo jūrą vakaruose, Eufrato aukštupį rytuose, Viduržemio jūrą ir Libano kalnus pietuose. Prilygo Egiptui ir Babilonijai. Kariavo dėl viešpatavimo Sirijoje. Jam valdant buvo nugalėti kaškai, sutriuškinta Mitanija. Jo sūnus Muršilis II tęsė užkariavimus ir Mažosios Azijos vienijimą.
1274 m. pr. m. e. Sirijoje, prie Kadešo susirėmė Mutvalio vadovaujama hetitų kariuomenė ir Ramzio II vadovaujama egiptiečių kariuomenė. Abi kariuomenės patyrė didžiulius nuostolius.
Po Kadešo mūšio rytuose augo nauja galybė – Asirija, o iš vakarų puldinėjo . Pastarosios migravo į buvusias imperijos teritorijas, siaubė pakrantes. XII a. pr. m. e. Hetitų imperija žlugo, jos sostinė buvo sugriauta. Hetitų valstybėles užkariavo Asirija.
Neo-hetitai
Kovose nusilpusią hetitų imperiją 1200 m. pr. m. e. užpuolė laukinės gentys iš vakarų (egiptiečiai jas vadino ). Tuomet hetitų valstybė suskilo, pakriko ir dar labiau nusilpo. Hetitų imperijos galia susitraukė iki valstybės branduolio Kapadokijos regione, o buvusios provincijos atsiskyrė kaip daugybė smulkių valstybių. Tuo metu aukšto lygio kultūrą tęsė buvusios pietrytinės provincijos, kuriose kalbėta luvių ir semitų kalbomis – Siro-hetitų (arba Neo-hetitų) valstybės. Čia egzistavo tokios valstybėlės, kaip Tabalis, , Kilikija, Karchemišas ir kt. VII a. pr. m. e. jų žemes užėmė Asirija.
Žlugus hetitų valstybei, išnyko ir jų kalba.
Hetitų pasiekimai
Manoma, kad Geležies amžius Artimuosiuose Rytuose prasidėjo Anatolijoje ar Kaukaze (II tūkst. pr. m. e., apie 1300 m. pr. m. e.). Hetitai vieni pirmųjų pradėjo naudoti geležį ginklams ir spėjama, kad tai buvo vienas iš jų galios šaltinių. Išradimą perėmė Egipto ir Mesopotamijos gyventojai.
Hetitai pirmieji Artimuosiuose Rytuose pradėjo naudoti lengvą kovos vežimą (XVIII a. pr. m. e. Anitos tekste minima keturiasdešimt arklių komandų (40 ṢÍ[-IM-TI (ANŠE.KUR.RAḪ I.A). Daug tiksliau karo vežimai paminėti XVII a. pr. m. e. Hatusilio I laikų įrašuose). (Nuo panašaus egiptiečių vežimo skyrėsi lengvumu ir manevringumu; įgula – 3 žmonės: vežėjas, šaulys, skydininkas).
Pirmieji teismų praktikoje atskyrė tyčinę veiklą nuo netyčinės, taip pat hetitų žodis išḫara reiškiantis sutartį, įpareigojantį pažadą, o vėliau ir deivę, aptinkamas XIX a. pr. m. e. asirų Kultepės įrašuose, yra seniausias užrašytas indoeuropiečių žodis pasaulyje.[reikalingas šaltinis]
Turėjo savo hieroglifų raštą, sudarytą iš piktogramų. Jis paplito žlugus imperijai. Vartojo dantiraštį ir hieroglifus. Dantiraščio pavyzdžių išliko iš XVIII–XIII a. pr. m. e. Juos iššifravo čekų orientalistas B.Hroznas. Hieroglifų išliko iš XIV–XIII ir X–VIII a. pr. m. e.
Karaliai turėjo antspaudus. Leido įstatymus (viena lentelė datuota XIV a. pr. m. e. pabaiga, kita – XIII a. pr. m. e.). Pastatė sostinę Hatušą su dvigubomis gynybinėmis sienomis ir galingais bokštais. Garsėjo žirgais.
Hetitų ir lietuvių kalbos, seniausios indoeuropiečių kalbos, panašios. Jonas Basanavičius įrodinėjo, kad lietuviai yra frygų-trakų palikuonys, o šie – hetitų giminaičiai.
Gamtos turtai ir religija
Upių mažai, žemė, išskyrus ruožus prie upių, nederlinga. Daug iškasenų: vario, geležies, sidabro.
Religija – politeistinė. Aukščiausia dievybė, valstybingumo globėjas ir karo dievas – Tarhunas.
Istoriniai šaltiniai
Pirmą kartą hetitai paminėti Biblijoje.
- Bedržichas Hroznas – čekų orientalistas, buv. Čekoslovakijos MA akademikas, Vienos, Prahos universitetų profesorius. Tyrė šumerų ir akadų dantiraštinius tekstus. 1915 m. iššifravo hetitų dantiraštį ir nustatė, kad hetitų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Paskelbė XVIII–XII a. pr. m. e. hetitų kalbos tekstų su vertimais ir komentarais.
- Viljamas Raitas, anglų misionierius, 1872 m. Sirijoje rado keturis akmenis su rašmenimis. Jis padarė išvadą, kad tai Biblijoje minimos hetitų tautos pėdsakai. Vėliau šis atradimas buvo patvirtintas. Parašė knygą „Hetitų imperija“.
- Slovakų rašytojas Voitechas Zamarovskis 1961 m. išleido dokumentinę knygą „Za tajemstvím říše Chetitů“ (Hetitų imperijos paslaptys).
Taip pat skaitykite
- Hetitų valdovų sąrašas
Šaltiniai
- Jane. C. Waldbaum (1978), „From Bronze to Iron. Vol. Studies in Mediterranean Archaeology“ (LIV. Paul Astroms Forlag, Goteburg.)
- http://titus.uni-frankfurt.de/didact/idg/anat/hethbs.htm
- http://www.fordham.edu/halsall/ancient/1650nesilim.html Archyvuota kopija 2012-01-04 iš Wayback Machine projekto.
- Voitechas Zamarovskis. Hetitų imperijos paslaptys (lietuvių k.) Archyvuota kopija 2014-10-06 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hetitų imperija, Kas yra Hetitų imperija? Ką reiškia Hetitų imperija?
Hetitai senoves indoeuropieciu tauta gyvenusi Mazojoje Azijoje tiksliau jos centrineje dalyje vadinamoje Kapadokija Ju vardu yra vadinama valstybe klestejusi II tukstantmetyje pr m e taip pat civilizacija kuri vadinama hetitu civilizacija Mazosios Azijos istorijaHataiHetitu valstybekaskai palai luviaiSiro hetitai kitos valstybes Kapadokija Lydija Pontas Karija Likija Kilikija Kipras Pamfilija Likaonija Pisidija Mysija Troada Aeolide Jonija FrygijaAchemenidu imperijaMakedonija gt AntigonidaiSeleukidai Galatija Kapadokija Bitinija Paflagonija Pergamas Pontas ArmenijaRomos imperija Azija Bizantijos imperijaTurkijos istorijaEtimologijaHetitu pavadinimas buvo zinomas is Biblijos kur minima tauta חתי HTY Patys hetitai savo salį vadino Hatti taciau sis pavadinimas nebuvo hetitiskos kilmes o perimtas is anksciau cia gyvenusiu gyventoju hatu Savo kalba hetitai vadino nesili ir save kildino is Kaneso miesto dab Kiultepe Hetitu istorija ir valstybePagrindinis straipsnis Hetitai indoeuropietiska tauta kartu su giminingomis Anatolijos tautomis tokiomis kaip luviai palai apgyvendino pusiasalį III ir II tukst pr m e sanduroje Iki tol pusiasalis buvo gyvenamas kitu tautu kuriu svarbiausia buvo hatai pasieke gana auksta issivystymo lygį ir sukure priesistorinius miestus Kapadokijos regione Ankstyvieji uzkariavimai Hetitu valstybes teritorija Ryskiai raudonai pazymeta Hetitu valstybe Senosios karalystes pradzioje Sviesiai raudonai Imperijos metu prijungtos arba vasalines sritys Viena pirmuju hetitu gyvenvieciu buvo Kussara Mazosios Azijos pietryciuose tiksli vieta neidentifikuota tapusi pirmaja ju valstybes sostine Kusaros valdovas Pithanas XVIII a pr m e pradejo uzkariavimus ir uzeme viena svarbiausiu tuometiniu miestu asiru prekybine gyvenviete Kanesa Kiultepe Sis miestas dave pavadinima hetitu kalbai kuri vadinta ka nesitu kalba Pithanos įpedinis Anitas tese pradetus uzkariavimus į siaure Jis uzkariavo viena svarbiausiu hatu miestu Hatusa ir sulygino jį su zeme Taciau praejus keletui kartu karalius 1650 1620 m pr m e atstate Hatusa ir padare ja visos karalystes sostine Tam įvykiui pazymeti Labarnas pasivadino Hatusiliu I Taip veliau vadinosi ne vienas valdovas Taip buvo įkurta Senoji hetitu karalyste Senoji karalyste Tuo metu Karalyste uzeme visa Kapadokijos regiona Mazojoje Azijoje Salia ju valstybes is visu pusiu egzistavo kitu tautu valstybes luviu valstybes Kicuvatna pietuose Arcava vakaruose ir Asuva konfederacija siaures vakaruose semitiskos Sirijos valstybes ir Mitanija pietryciuose Isuva rytuose Hayasa Azzi siaures rytuose Miskingos Juodosios juros pajurio sritys siaureje buvo gyvenamos laukiniu kasku genciu Hatusilis didziausia demesį kreipe į Sirija Jis puole Jamchado valstybe o jo anukas Mursilis I 1620 1590 m pr m e sukure tikra imperija uzkariaudamas Siaures Sirija Kilikija o 1595 m pr m e nusiaube Babilona Po Mursilio nuzudymo Hetitu karalyste patyre ilgalaike krize kurios metu jos teritorija vel susitrauke iki Kapadokijos regiono Pietuose įsigalejo huritai uzeme Sirija ir Kilikija Hetitu Adanija kuri nuo tada vadinama Kicuvatna Paskutiniajam hetitu senosios karalystes valdovui Telipinui nepavyko atkurti buvusios galybes Vidurine karalyste 1500 1430 m pr m e 70 metu laikotarpis yra zinomas kaip Hetitu vidurine karalyste Jo metu pasikeite 6 valdovai taciau zinoma labai mazai Tai ne tiek atskiras istorijos laikotarpis kiek tamsus pereinamasis periodas tarp senosios ir naujosios karalysciu Siuo metu hetitu karaliai megino uzmegzti draugiskus santykius su Egiptu Naujoji karalyste Paskutinį zinoma hetitu karaliu Supiluliuma II vaizduojantis reljefas XV a pr m e pabaigoje valde karalius Tudhalijas I kurio laikais prasidejo Hetitu imperijos atgimimas Laikinai buvo sugrazintos pietines sritys Po jo mirties velgi prasidejo krize kurios metu siaurines tautos kaskai Hayasa Azzi federacija puldinejo Hetitu valstybe siaube sostine Hatusa Supiluliumas I XIV a pr m e viduryje sedes į sosta nualintoje salyje sukure didziausia kada buvusia Hetitu imperija siekusia Egejo jura vakaruose Eufrato aukstupį rytuose Vidurzemio jura ir Libano kalnus pietuose Prilygo Egiptui ir Babilonijai Kariavo del viespatavimo Sirijoje Jam valdant buvo nugaleti kaskai sutriuskinta Mitanija Jo sunus Mursilis II tese uzkariavimus ir Mazosios Azijos vienijima 1274 m pr m e Sirijoje prie Kadeso susireme Mutvalio vadovaujama hetitu kariuomene ir Ramzio II vadovaujama egiptieciu kariuomene Abi kariuomenes patyre didziulius nuostolius Po Kadeso musio rytuose augo nauja galybe Asirija o is vakaru puldinejo Pastarosios migravo į buvusias imperijos teritorijas siaube pakrantes XII a pr m e Hetitu imperija zlugo jos sostine buvo sugriauta Hetitu valstybeles uzkariavo Asirija Neo hetitai Pagrindinis straipsnis Siro hetitai Kovose nusilpusia hetitu imperija 1200 m pr m e uzpuole laukines gentys is vakaru egiptieciai jas vadino Tuomet hetitu valstybe suskilo pakriko ir dar labiau nusilpo Hetitu imperijos galia susitrauke iki valstybes branduolio Kapadokijos regione o buvusios provincijos atsiskyre kaip daugybe smulkiu valstybiu Tuo metu auksto lygio kultura tese buvusios pietrytines provincijos kuriose kalbeta luviu ir semitu kalbomis Siro hetitu arba Neo hetitu valstybes Cia egzistavo tokios valstybeles kaip Tabalis Kilikija Karchemisas ir kt VII a pr m e ju zemes uzeme Asirija Zlugus hetitu valstybei isnyko ir ju kalba Hetitu pasiekimaiManoma kad Gelezies amzius Artimuosiuose Rytuose prasidejo Anatolijoje ar Kaukaze II tukst pr m e apie 1300 m pr m e Hetitai vieni pirmuju pradejo naudoti gelezį ginklams ir spejama kad tai buvo vienas is ju galios saltiniu Isradima pereme Egipto ir Mesopotamijos gyventojai Hetitai pirmieji Artimuosiuose Rytuose pradejo naudoti lengva kovos vezima XVIII a pr m e Anitos tekste minima keturiasdesimt arkliu komandu 40 ṢI IM TI ANSE KUR RAḪ I A Daug tiksliau karo vezimai pamineti XVII a pr m e Hatusilio I laiku įrasuose Nuo panasaus egiptieciu vezimo skyresi lengvumu ir manevringumu įgula 3 zmones vezejas saulys skydininkas Pirmieji teismu praktikoje atskyre tycine veikla nuo netycines taip pat hetitu zodis isḫara reiskiantis sutartį įpareigojantį pazada o veliau ir deive aptinkamas XIX a pr m e asiru Kultepes įrasuose yra seniausias uzrasytas indoeuropieciu zodis pasaulyje reikalingas saltinis Turejo savo hieroglifu rasta sudaryta is piktogramu Jis paplito zlugus imperijai Vartojo dantirastį ir hieroglifus Dantirascio pavyzdziu isliko is XVIII XIII a pr m e Juos issifravo ceku orientalistas B Hroznas Hieroglifu isliko is XIV XIII ir X VIII a pr m e Karaliai turejo antspaudus Leido įstatymus viena lentele datuota XIV a pr m e pabaiga kita XIII a pr m e Pastate sostine Hatusa su dvigubomis gynybinemis sienomis ir galingais bokstais Garsejo zirgais Hetitu ir lietuviu kalbos seniausios indoeuropieciu kalbos panasios Jonas Basanavicius įrodinejo kad lietuviai yra frygu traku palikuonys o sie hetitu giminaiciai Gamtos turtai ir religijaUpiu mazai zeme isskyrus ruozus prie upiu nederlinga Daug iskasenu vario gelezies sidabro Religija politeistine Auksciausia dievybe valstybingumo globejas ir karo dievas Tarhunas Istoriniai saltiniaiPirma karta hetitai pamineti Biblijoje Bedrzichas Hroznas ceku orientalistas buv Cekoslovakijos MA akademikas Vienos Prahos universitetu profesorius Tyre sumeru ir akadu dantirastinius tekstus 1915 m issifravo hetitu dantirastį ir nustate kad hetitu kalba priklauso indoeuropieciu kalbu seimai Paskelbe XVIII XII a pr m e hetitu kalbos tekstu su vertimais ir komentarais Viljamas Raitas anglu misionierius 1872 m Sirijoje rado keturis akmenis su rasmenimis Jis padare isvada kad tai Biblijoje minimos hetitu tautos pedsakai Veliau sis atradimas buvo patvirtintas Parase knyga Hetitu imperija Slovaku rasytojas Voitechas Zamarovskis 1961 m isleido dokumentine knyga Za tajemstvim rise Chetitu Hetitu imperijos paslaptys Taip pat skaitykiteHetitu valdovu sarasasSaltiniaiVikiteka Hetitai vaizdine ir garsine medziagaJane C Waldbaum 1978 From Bronze to Iron Vol Studies in Mediterranean Archaeology LIV Paul Astroms Forlag Goteburg http titus uni frankfurt de didact idg anat hethbs htm http www fordham edu halsall ancient 1650nesilim html Archyvuota kopija 2012 01 04 is Wayback Machine projekto Voitechas Zamarovskis Hetitu imperijos paslaptys lietuviu k Archyvuota kopija 2014 10 06 is Wayback Machine projekto