| Grūšlaukė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Grūšlaukė | ||||||||||||||||
| 56°04′19″š. pl. 21°24′32″r. ilg. / 56.072°š. pl. 21.409°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 414 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Vikiteka | Grūšlaukė | |||||||||||||||
Grūšlaukė – kaimas šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 11 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų ir 10 km į vakarus nuo Salantų. Seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-97029), ambulatorija, pagrindinė mokykla, girininkija, Šv. Jono Nepomuko bažnyčia (1988–1995 m.). Veikia kapinės, pora parduotuvių, kavinė. Per miestelį teka Grūšlaukio upelis (Akmenos baseinas). Kaimas garsėja Užgavėnių tradicijomis.
Etimologija
Pavadinimas kildinamas iš žodžių: žem. grūšė, griūšė (liet. kriaušė) ir laukas. Pasakojama, kad toje vietoje augo kriaušių laukai. Senesnės vietovardžio lytys yra Grūšlaukis, Grūšlaukiai.
Istorija
Pirmąkart paminėta 1568 m. sudarytame Žygimanto Augusto Platelių valdos žemėlapyje. Vėliau priklausė Vladui Rancui. Jį 1675 m. padalinus, įkurtas Grūšlaukės dvaras, kurį valdė didikai Vainos, Oginskiai, Masalskiai, Potockiai (1795–1806 m.), Zubovai (1806–1824 m.) ir Tiškevičiai (1824–1922 m.)
1750 m. buvo 73 kiemai.1758 m. kaimui suteikta privilegija rengti 3 metinius prekymečius. 1778 m. kunigaikštis Ignotas Oginskis pastatė bažnyčią (1945 m. sudegė, 1988–1995 m. atstatyta). Nuo XVIII a. pab. Grūšlaukė vadinama miesteliu.
1821 ir 1843 m. buvo 71, 1846 m. – 68 dūmai, 1866 m. miestelyje buvo 18, o kaime – 30 kiemų. Grūšlaukės valstiečiai dalyvavo 1831 m. ir 1863 m. sukilimuose. 1863 m. Grūšlaukės sukilėliams vadovavo Juozas Norvilas.
1853 m. įkurta pradinė mokykla. Po 1861 m. žemės reformos šalia miestelio buvo įkurti Pagrūšlaukės ir Laukelių kaimai. 1861–1880 ir 1915–1918 m. miestelis buvo valsčiaus administracinis centras, 1861–1940 ir 1941–1944 m. – seniūnijos, 1940–1941 ir 1944–1977 m. – apylinkės administracinis centras.
Po 1922 m. Lietuvos žemės reformos Grūšlaukė išskirstyta į vienkieminius ūkius. 1923 m. bažnytkaimyje buvo 76 kiemai.
1941, 1948–1949 ir 1951 m. į Sovietų sąjungos gilumą ištremta 40 gyventojų. 1945–1951 m. Grūšlaukės miškuose bazavosi Kardo rinktinės partizanai.
1947–1992 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. Joje nuo 1949 m. veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1999 m. Grūšlaukės pagrindinė mokykla.1952 m. įsteigta biblioteka, kultūros namai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1861–1880 m. | Grūšlaukės valsčiaus centras | Telšių apskritis |
| 1880–1915 m. | Salantų valsčius | |
| 1915–1919 m. | Grūšlaukės valsčius | Kretingos apskritis |
| 1919–1950 m. | Darbėnų valsčius | |
| 1950–1959 m. | Grūšlaukės apylinkės centras | Salantų rajonas |
| 1959–1977 m. | Kretingos rajonas | |
| 1977–1995 m. | Darbėnų apylinkė | |
| 1995– | Darbėnų seniūnija | Kretingos rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1886 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 472 | 496 | 246 | 360 | 654 | 510 | 522 | 479 | ||
| 1977 m. | 1979 m.sur. | 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 523 | 569 | 672 | 668 | 631 | 530 | 414 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- Aleksandras Bendikas, knygnešys, lietuviškos spaudos leidėjas.
- Aleksas Jonkus, partizanas, Kardo rinktinės narys.
- Antanas Klanius-Klanevičius, menininkas, skulptorius, dievdirbys.
- Adolfas Kontrimas, partizanas, Kardo rinktinės narys, politinis kalinys ir tremtinys.
- Kazimieras Kontrimas, partizanas, Kardo rinktinės kūrėjas ir vadovas.
- Juozapas Paulauskas, liaudies menininkas, medžio drožėjas, dievdirbys ir knygnešys.
- Kazimieras Paulauskas, tautodailininkas ir pedagogas.
Kultūros paveldas
- Grūšlaukės kapinių koplyčia su sienine tapyba (1749 m.).
- Paminklas Kardo rinktinės partizanams (1999 m.).
- Kapas. Palaidotas liaudies meistras Juozapas Paulauskas (1860–1945).
- Kapas. Palaidotas Lietuvos partizanas, politinis kalinysir tremtinys Adolfas Kontrimas (1917–2006).
- Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (1897 m.; meistrai Antanas Stonius ir Juozapas Paulauskas).
- Kapinių ir pakelės koplytėlės su šventųjų skulptūromis (XX a.).
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Grūšlaukė, Kas yra Grūšlaukė? Ką reiškia Grūšlaukė?