Geologinė laiko skalė

Eonas	Era	Periodas		Serija/ Epocha	Pagrindiniai įvykiai	Pabaiga, Milijonai metų
Fanerozojus	Kainozojus	Kvarteras		Holocenas	Paskutinio ledynmečio pabaiga ir šiuolaikinės civilizacijos susiformavimas.	Tęsiasi
				Pleistocenas	Didelių žinduolių išnykimas (pleistoceno megafauna); mamutai, neandertaliečiai, šiuolaikinio žmogaus evoliucija.	0,011430 ± 0,00013
		Neogenas		Pliocenas	Ledynmečio suintensyvėjimas. Vėsus ir sausas klimatas. Atsirado australopitekas, dauguma dabartinių žinduolių rūšių ir dabartiniai moliuskai.	2,588 ± 0,005 ^*
				Miocenas	Klimatas švelnus. Šiauriniame pusrutulyje formavosi kalnai. Pradėjo formuotis dabartinių žinduolių ir paukščių šeimos. Atsirado arkliai ir mastodontai. Paplito žolė. Atsirado pirmieji hominidai.	5,332 ± 0,005 ^*
		Paleogenas		Oligocenas	Klimatas šiltas. Intensyvi faunos evoliucija, ypatingai žinduolių. Intensyvi žiedinių augalų evoliucija ir plitimas.	23,03 ± 0,05 ^*
				Eocenas	Paspartėjo ir tęsėsi archainių žinduolių vystymasis. Atsirado kelios „šiuolaikinės“ žinduolių šeimos. Atsirado primityvūs banginiai. Pirmosios žolės. Antarktikos apledėjimas. Dabartinio ledynmečio pradžia.	33,9 ± 0,1 ^*
				Paleocenas	Tropinis klimatas. Šiuolaikiniai augalai. Žinduoliai išsiskiria į kelias primityvias linijas; pirmieji dideli žinduoliai (lokio ir mažo hipopotamo dydžio).	55,8 ± 0,2 ^*
	Mezozojus	Kreida			Atsirado gaubtasėkliai augalai ir naujos vabzdžių rūšys. Atsirado daugiau šiuolaikinių žuvų. Amonitai, belemnitai, jūrų ežiai plačiai paplitę. Žemėje išsivystė daug naujų dinozaurų rūšių (tiranozauras, , raguotieji dinozaurai ir kt.). Jūrose atsirado šiuolaikiniai krokodilai ir rykliai. Primityvūs paukščiai palaipsniui pakeitė pterozaurus. Atsirado kloakiniai, sterbliniai ir placentiniai žinduoliai. Skilo Gondvana.	65,5 ± 0,3 ^*
						99,6 ± 0,9 ^*
		Jura			Paplitę plikasėkliai. Paplitę dinozaurai (zauropodai, , stegozaurai). Pirmieji paukščiai ir driežai. Išplito ir . Gausu dvigeldžių, amonitų ir belemnitų. Pangėjos skilimas į Gondvaną ir Lauraziją.	145,5 ± 4,0
						161,2 ± 4,0
						175,6 ± 2,0 ^*
		Triasas		Viršutinis/Vėlyvasis	Dominuoja archo dinozaurai; konodontai tapo mažesni ir panašūs į žinduolius. Pirmieji dinozaurai, žinduoliai, pterozaurai ir krokodilai. Ichtiozaurai paplitę jūrose. Atsiranda šiuolaikiniai koralai.	199,6 ± 0,6
						228,0 ± 2,0
						245,0 ± 1,5
	Paleozojus	Permas			Žemynai susijungė į superkontinentą Pangėją. Paplito panašios į žinduolius reptilijos. Periodo viduryje karbono florą pakeitė plikasėkliai. Evoliucionavo bitės ir musės. Sekliuose šiltuose rifuose suklestėjo jūrų gyvybė. Gausūs , dvigeldžiai, . Permo-karbono ledynmečio pabaiga. Permo pabaigoje išmirė apie 95 % gyvybės formų.	251,0 ± 0,4 ^*
						260,4 ± 0,7 ^*
						270,6 ± 0,7 ^*
		Karbonas			Atsirado ir išplito sparnuoti vabzdžiai, kai kurie išaugo iki gigantiškų dydžių. Pirmos reptilijos, anglies miškai. Atmosferoje labai didelė deguonies koncentracija.	299,0 ± 0,8 ^*
						306,5 ± 1,0
						311,7 ± 1,1
					Dideli primityvūs medžiai. Pirmieji sausumos stuburiniai. Primityvūs rykliai išplito jūrose. Paplitę koralai, pečiakojai. Sunyko trilobitai ir nautiloidai. Rytų Gondvanos apledėjimas.	318,1 ± 1,3 ^*
						326,4 ± 1,6
						345,3 ± 2,1
		Devonas			Atsirado pirmieji asiūkliniai, pirmieji medžiai. Jūrose pečiakojai, Tabulata koralai. Sumažėjo trilobitų rūšių. Primityvūs rykliai, šarvuotos ir . Pirmosios amfibijos. Kontinentas .	359,2 ± 2,5 ^*
						385,3 ± 2,6 ^*
						397,5 ± 2,7 ^*
		Silūras			Klimatas švelnus. Ištirpo daugelis ledynų. Pakilo jūros lygis. Atsirado koraliniai rifai. Intensyvi žuvų evoliucija. Atsirado gėlavandenės žuvys.	416,0 ± 2,8 ^*
						418,7 ± 2,7 ^*
						422,9 ± 2,5 ^*
						428,2 ± 2,3 ^*
		Ordovikas			Didžioji sausumos dalis buvo Gondvanos superkontinentas. Išplito , trilobitai, brachiopodai. Pirmieji sausumos augalai. Atsirado koralai.	443,7 ± 1,5 ^*
						460,9 ± 1,6 ^*
						471,8 ± 1,6
		Kambras			Intensyvus gyvybės suklestėjimas, dar vadinamas Kambro sprogimu. Gausūs archeociatai, paplitę trilobitai, pintys, brachiopodai.	488,3 ± 1,7 ^*
						501,0 ± 2,0 ^*
						513,0 ± 2,0
Proterozojus	Neoproterozojus			Pirmieji daugialąsčiai gyvūnai. Pirmieji kirmėlių pėdsakai. Pirmosios pintys.		542,0 ± 1,0 ^*
		Kriogenis		Galimas „sniego gniūžtės“ periodas žemėje, Rodinijos skilimo pradžia.		630 +5/-30 ^*
		Tonis		Akritarchų plitimas.		850
	Mezoproterozojus			Rodinijos susiformavimas.		1000
						1200
						1400
	Paleoproterozojus			Pirmieji eukariotai.		1600
				Atsirado deguonies atmosfera.		1800
						2050
				Deguonies katastrofa.		2300
Archėjus	Neoarchėjus	Didžiosios dalies kratonų stabilizavimas.				2500
	Mezoarchėjus	Pirmieji stromatolitai.				2800
	Paleoarchėjus	Pirmosios žinomos deguonį gaminančios bakterijos.				3200
	Eoarchėjus	Prokariotai.				3600
Hadėjus	4100 mln. m. – Seniausia žinoma uoliena. 4400 mln. m. – Seniausias žinomas mineralas. 4570 mln. m. – Žemės susiformavimas.					3800

Išnašos

1. Paleontologai dažnai vietoje termino „periodas“ naudoja „gyvūnijos stadija“.
2. Absoliutus laikas rodomas su paklaida dėl naudojamo geochronologinio laiko nustatymo metodo.
3. JAV naudojamoje skalėje vietoj karbono periodo naudojami du: pensilvanis ir misisipis.
4. Hadėjaus, archėjaus ir proterozojaus eonai dar vadinami prekambru.
5. Nustatyta pagal absoliutų laiką t. y. geochronologiniais metodais.
6. Mokslininkai dėl šio eono dar galutinai nesutaria .

Taip pat skaitykite

• Žemės amžius
• Evoliucija