Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

GymnospermaePaprastoji pušis Pinus sylvestris Mokslinė klasifikacijaDomenas Eukariotai Eukaryota Karalystė Augalai Plant

Plikasėkliai

  • Pagrindinis puslapis
  • Plikasėkliai
Plikasėkliai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Gymnospermae

Paprastoji pušis (Pinus sylvestris)
Mokslinė klasifikacija
Domenas: Eukariotai
( Eukaryota)
Karalystė: Augalai
( Plantae)
: Induočiai
( Tracheobionta)
Skyriai
  • (Cycadophyta) Cikūnai
  • (Ginkgophyta) Ginkūnai
  • (Gnetophyta) Gnetūnai
  • (Pinophyta) Pušūnai

Plikasėkliai (Gymnospermae) – eukariotų (Eukaryota) domeno augalų (Plantae) karalystės augalai. Priklauso sėklinių induočių (Tracheobionta) grupei. Yra apie 1000 rūšių.

Sėklos susidaro ant motininio augalo esančiuose , kurie niekuo neapgaubti ir todėl augalai pavadinti plikasėkliais. Apvaisinimui nereikia vandens, nes žiedadulkes (vyrišką gametofitą) ant moteriškojo gametofito perneša vėjas.

Lietuvoje augantys sporiniai induočiai yra žoliniai augalai, o plikasėkliai – medžiai ir krūmai. Šiai augalų grupei be pušų dar priklauso eglės, kadagiai, maumedžiai ir kt. Visiems jiems būdingi sumedėję stiebai ir dauginimosi organai – kankorėžiai. Plikasėklių vandens indai yra menkiau išsivystę negu lapuočių medžių. Vanduo jų stiebais kyla lėčiau, todėl plikasėkliams reikėjo prisitaikyti taupiai naudoti vandenį. Daugumos plikasėklių lapai virtę spygliais, kurių paviršiaus plotas nedidelis, odelė stora, žiotelės įdubusios. Todėl spygliuočiai gali augti vietovėse, kur aplinkos temperatūra žema, siaučia stiprūs vėjai.

Atšiauraus klimato augalai

Skurdžiuose Dzūkijos smėlynuose sumedėjusios pušies šaknys giliai įsiskverbia į dirvą. Plačiai išsikerojusi šaknų sistema ne tik aprūpina augalą vandeniu, bet kartu yra ir stipri atrama. Pušų šaknys tokios tvirtos, kad per audras dažniau lūžta kamienas negu išvirsta visas medis. Susipynusios kalninių pušų šaknys sutvirtina slenkantį smėlį. Dėl spyglių sandaros bei juose esančių dervų pušys žaliuoja visą žiemą. Pavasarį pašildžius saulei, kai lapuočiai medžiai dar tik ruošiasi skleisti lapus, pušų spygliuose jau vyksta fotosintezė. Pušų spygliai nėra amžini, jie ant šakų išbūna 2-3 metus.

Eglės auga derlingesnėje dirvoje. Jų šaknys silpnesnės negu pušų ir išsidėsčiusios žemės paviršiuje. Eglių spygliai ant šakelių išbūna net iki 7 metų. Maumedžių spygliai nepritaikyti šaltoms žiemoms, todėl rudenį šie medžiai juos numeta.

Visi spygliuočiai dauginasi sėklomis. Jų sėklos, poromis išsidėsčiusios ant kankorėžių žvynelių, nieko nepadengtos. Dauginimasis sėklomis – pagrindinis požymis, skiriantis plikasėklius nuo sporinių augalų. Plikasėkliai augalai vaisiaus neturi. Kankorėžį sudaro ašis ir ją dengiantys žvyneliai. Ant žalsvų kankorėžių žvynelių susiformuoja po du dulkializdžius. Juose susidaro žiedadulkės. Žiedadulkė turi dvi pilnas oro pūsleles (jas toli nuneša vėjas). Rausvieji pušies kankorėžiai auga ant tų pačių medžių, kaip ir žalsvieji, bet jaunų šakelių viršūnėse. Ant rausvų kankorėžėlių žvynelių išsivysto po 2 sėklapradžius. Subrendusios žiedadulkės išbyra (vėjas išnešioja). Apdulkina tos žiedadulkės, kurios patenka ant sėklapradžių mikropilių. Apdulkinus, raudonųjų kankorėžių žvyneliai sandariai užsidaro ir užsiklijuoja sakais. Dulkinėse susidaro vyriškos gametos, o sėklapradžiuose – moteriškos. Apvaisinimas įvyksta užsidariusių kankorėžių sėklapradžiuose. Iš zigotos išsivysto gemalas, iš viso sėklapradžio – sėkla. Kankorėžiai sumedėja (paruduoja). Plikasėkliai sudaro organines medžiagas. Ima iš oro anglies dvideginį, išskiria deguonį. Pušys sutvirtina dirvožemį, išskiria medžiagas, kurios užmuša bakterijas, mediena – vertinga.

Plikasėklių šeimos

Išskiriama dvylika šeimų:

  1. (Araucariaceae) Araukarijiniai
  2. (Cupressaceae) Kiparisiniai
  3. (Cycadaceae) Cikiniai
  4. (Ephedraceae)
  5. (Ginkgoaceae) Ginkmediniai
  6. (Gnetaceae)
  7. (Pinaceae) Pušiniai
  8. (Podocarpaceae)
  9. (Sciadopityaceae)
  10. (Taxaceae) Kukmediniai. Dalis botanikų išskiria (Cephalotaxaceae) šeimą, nors tai yra kukmedinių šeimos (Cephalotaxus) gentis.
  11. (Welwitschiaceae) Velvičiniai
  12. (Zamiaceae) Zamijiniai. Dalis botanikų išskiria (Stangeriaceae) šeimą, nors tai yra zamijinių šeimos (Stangeria) gentis.

Nuorodos

  • theplantlist.org / The Gymnosperms (Conifers, cycads and allies) Archyvuota kopija 2017-06-06 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 13 Lie, 2025 / 04:08

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Plikasėkliai, Kas yra Plikasėkliai? Ką reiškia Plikasėkliai?

GymnospermaePaprastoji pusis Pinus sylvestris Moksline klasifikacijaDomenas Eukariotai Eukaryota Karalyste Augalai Plantae Induociai Tracheobionta Skyriai Cycadophyta Cikunai Ginkgophyta Ginkunai Gnetophyta Gnetunai Pinophyta Pusunai Plikasekliai Gymnospermae eukariotu Eukaryota domeno augalu Plantae karalystes augalai Priklauso sekliniu induociu Tracheobionta grupei Yra apie 1000 rusiu Seklos susidaro ant motininio augalo esanciuose kurie niekuo neapgaubti ir todel augalai pavadinti plikasekliais Apvaisinimui nereikia vandens nes ziedadulkes vyriska gametofita ant moteriskojo gametofito pernesa vejas Lietuvoje augantys sporiniai induociai yra zoliniai augalai o plikasekliai medziai ir krumai Siai augalu grupei be pusu dar priklauso egles kadagiai maumedziai ir kt Visiems jiems budingi sumedeje stiebai ir dauginimosi organai kankoreziai Plikasekliu vandens indai yra menkiau issivyste negu lapuociu medziu Vanduo ju stiebais kyla leciau todel plikasekliams reikejo prisitaikyti taupiai naudoti vandenį Daugumos plikasekliu lapai virte spygliais kuriu pavirsiaus plotas nedidelis odele stora zioteles įdubusios Todel spygliuociai gali augti vietovese kur aplinkos temperatura zema siaucia stiprus vejai Atsiauraus klimato augalaiSkurdziuose Dzukijos smelynuose sumedejusios pusies saknys giliai įsiskverbia į dirva Placiai issikerojusi saknu sistema ne tik aprupina augala vandeniu bet kartu yra ir stipri atrama Pusu saknys tokios tvirtos kad per audras dazniau luzta kamienas negu isvirsta visas medis Susipynusios kalniniu pusu saknys sutvirtina slenkantį smelį Del spygliu sandaros bei juose esanciu dervu pusys zaliuoja visa ziema Pavasarį pasildzius saulei kai lapuociai medziai dar tik ruosiasi skleisti lapus pusu spygliuose jau vyksta fotosinteze Pusu spygliai nera amzini jie ant saku isbuna 2 3 metus Egles auga derlingesneje dirvoje Ju saknys silpnesnes negu pusu ir issidesciusios zemes pavirsiuje Egliu spygliai ant sakeliu isbuna net iki 7 metu Maumedziu spygliai nepritaikyti saltoms ziemoms todel rudenį sie medziai juos numeta Visi spygliuociai dauginasi seklomis Ju seklos poromis issidesciusios ant kankoreziu zvyneliu nieko nepadengtos Dauginimasis seklomis pagrindinis pozymis skiriantis plikaseklius nuo sporiniu augalu Plikasekliai augalai vaisiaus neturi Kankorezį sudaro asis ir ja dengiantys zvyneliai Ant zalsvu kankoreziu zvyneliu susiformuoja po du dulkializdzius Juose susidaro ziedadulkes Ziedadulke turi dvi pilnas oro pusleles jas toli nunesa vejas Rausvieji pusies kankoreziai auga ant tu paciu medziu kaip ir zalsvieji bet jaunu sakeliu virsunese Ant rausvu kankorezeliu zvyneliu issivysto po 2 seklapradzius Subrendusios ziedadulkes isbyra vejas isnesioja Apdulkina tos ziedadulkes kurios patenka ant seklapradziu mikropiliu Apdulkinus raudonuju kankoreziu zvyneliai sandariai uzsidaro ir uzsiklijuoja sakais Dulkinese susidaro vyriskos gametos o seklapradziuose moteriskos Apvaisinimas įvyksta uzsidariusiu kankoreziu seklapradziuose Is zigotos issivysto gemalas is viso seklapradzio sekla Kankoreziai sumedeja paruduoja Plikasekliai sudaro organines medziagas Ima is oro anglies dvideginį isskiria deguonį Pusys sutvirtina dirvozemį isskiria medziagas kurios uzmusa bakterijas mediena vertinga Plikasekliu seimosIsskiriama dvylika seimu Araucariaceae Araukarijiniai Cupressaceae Kiparisiniai Cycadaceae Cikiniai Ephedraceae Ginkgoaceae Ginkmediniai Gnetaceae Pinaceae Pusiniai Podocarpaceae Sciadopityaceae Taxaceae Kukmediniai Dalis botaniku isskiria Cephalotaxaceae seima nors tai yra kukmediniu seimos Cephalotaxus gentis Welwitschiaceae Velviciniai Zamiaceae Zamijiniai Dalis botaniku isskiria Stangeriaceae seima nors tai yra zamijiniu seimos Stangeria gentis Nuorodostheplantlist org The Gymnosperms Conifers cycads and allies Archyvuota kopija 2017 06 06 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 11, 2025

    Vilniaus Šv. Kryžiaus bažnyčia

  • Liepa 12, 2025

    Vilniaus Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė

  • Liepa 12, 2025

    Vilniaus vakarinis aplinkkelis

  • Liepa 11, 2025

    Vilniaus vaivadija (1926–1939)

  • Liepa 12, 2025

    Vilniaus universiteto biblioteka

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje