Gunaras Anatolijus Janovskis (latv. Gunars Anatolijs Janovskis, 1916 m. vasario 8 d. Helsinkis – 2000 m. balandžio 27 d. Krikas, Nortamptonšyro grafystė, Anglija; palaidotas Rygoje) – latvių rašytojas.
latv. Gunars Anatolijs Janovskis
Helsinkis
Krikas, Nortamptonšyro grafystė, Anglija
1996 m. – Trijų žvaigždžių ordinas
Biografija
redaguotiTėvas Rusijos imperijos laivyno tolimojo plaukiojimo kapitonas. Nuo 1921 m. gyveno Rygoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1946–1947 m. studijavo Bonos universitete. 1947 m. išvyko į Angliją, dirbo fermeriu.
Kūryba
redaguotiRomanuose „Sola“, Prie Tomo ir kituose vaizduojama latvių legionierių likimas, romane „Šešėlių menuetas“ – romantiška Heidelbergo atmosfera, „Žuvėdros šaukia audrą“, „Žmonės prie jūros“ – prieškario Latvija.[1]
Bibliografija
redaguoti- Sola (Sōla), 1963 m.,
- Be kelio (Bez ceļa), 1965 m.
- Prie Torno (Pie Tornas), 1966 m.,
- Virš Trento migla (Pār Trentu kāpj migla), 1966 m.,
- Po visuotinio teismo (Pēc pastardienas), 1968 m.,
- Šešėlių menuetas (Ēnu menuets) 1969 m.
- Balsai už tamsos (Balsis aiz tumsas), Grāmatu draugs, 1972 m.
- Žuvėdros šaukia audrą (Kaijas kliedz vētru), 1977 m.,
- Žmonės prie jūros (Ļaudis pie jūras), 1987 m.
- Miestas prie upės (Pilsēta pie upes), 1993 m.
- Silvestras Gaižiūnas. Gunaras Anatolijus Janovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 524 psl.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gunaras Anatolijus Janovskis, Kas yra Gunaras Anatolijus Janovskis? Ką reiškia Gunaras Anatolijus Janovskis?