Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
BivalviaDvigeldžiai moliuskaiMokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Moliuskai Mollusca Klasė Dvigeldžiai
Dvigeldžiai
| Bivalvia | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
Dvigeldžiai moliuskai | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
Dvigeldžiai, dvigeldžiai moliuskai (Bivalvia) – moliuskų (Mollusca) tipo klasė, kuriai būdinga dvišalė simetrija, iš šonų kūną gaubia kriauklė, sudaryta iš dviejų geldelių, sujungtų ligamentu. Kriaukles suglaudžia ir praveria 1 ar 2 stiprūs suveriamieji raumenys, sandariai uždarantys geldeles ir apsaugantys moliuską nuo grobuonių. Dauguma kriauklių simetriškos, pailgos, padengtos storu kalkiniu sluoksniu. Kai kurios jūrinės rūšys (pvz., ) turi storą perlamutrinį sluoksnį, kuris dėl šviesos spindulių interferacijos gali žvilgėti rausvai, gelsvai ar melsvai. Patekusi į kriauklę smiltelė yra apgaubiama perlamutrinio sluoksnio ir susidaro rutuliški perlai.
Kriauklės vidinėje pusėje yra mantija, o tarp jos ir kūno susidaro maža mantijos ertmė, kurioje telpa žiaunos ir koja. Koja dažniausiai yra kylio formos, todėl jos pagalba moliuskas gali įsirausti į smėlį tiek, kad kyšotų tik užpakalinė kriauklės dalis. Tarp pravirų geldučių susidaro plyšys – sifonas, pro kurį į mantijos ertmę patenka vanduo. Yra skiriami du sifonų tipai: žiauninis ir kloakinis. Pro žiauninį sifoną vanduo teka į mantijos ertmę, o pro kloakinį – išteka.
Lietuvoje 33 rūšys, dažnesnės: , ir .
Virškinimo sistema
Dvigeldžiai moliuskai neturi galvos ir ryklės su radule, todėl maistas per stemplę patenka tiesiog į skrandį. Abipus skrandžio yra dvi stambios kepenų skiautės. Toliau vidurinė žarna sudaro ilgą kilpą kojoje ir pereina į , kuri atsiveria į mantijos ertmę.
Moliuskai minta mikroplanktonu ar detritu filtruodami vandenį. Smulkios maisto dalelės nukreipiamos į burnos skiautes, kur toliau pro burną keliauja į stemplę. Stambios, maistui netinkamos dalelės pašalinamos pro sifoną.
Kvėpavimo organai
Primityviausieji dvigeldžiai moliuskai turi tipiškas porines ktenidijas (plunksniškas žiaunas), kiti – tinklelio pavidalo žiaunų lapelius.
Kraujotakos sistema
Dvigeldžių moliuskų kraujotakos sistema atvira. Iš žiaunų kraujas (hemolimfa) patenka į du prieširdžius, iš jų – į skilvelį. Iš skilvelio kraujas teka į dvi aortas – priekinę ir užpakalinę, kurios skyla į arterijas. Jomis kraujas patenka į koją, mantijos priekinę dalį ir vidaus organus. Iš arterijų kraujas teka į sinusus, o iš organų telkiasį į centrinį sinusą, iš kurio patenka į žiauninę kraujagyslę.
Nervų sistema
Turi 3 poras ir ilgas .
Jutimo organai
Kadangi dvigeldžiai moliuskai yra sėslūs ir mažai judantys, jų jutimo organai redukuoti. Išlikę statocistai ir osfradijos. Pastarosios yra išsidėsčiusios kojoje ir yra cheminio jutimo organai. Tikrųjų akių nėra, tik antrinės kilmės akelės, išsidėsčiusios mantijos pakraščiuose. Jomis pastebi priešus ir orientuojasi aplinkoje net prieblandoje. Aukštesnieji dvigeldžiai moliuskai jau turi sudėtingas akis su lęšiuku ir dviem tinklainės sluoksniais. Kai kurie dvigeldžiai mantijos pakraščiuose ant ilgų išaugų – čiuopiklių – turi lietimo jutimo ląstelių.
Šalinimo sistema
Šalinimo sistemai priskiriami bojanaus organai, pavadinti Vilnaus universiteto profesoriaus L. H. Bojanaus, tyrusio dvigeldžius moliuskus, garbei. Tai V raidės formos maišeliai, kurių vienas galas atsiveria į celomą, o kitas į mantijos ertmę.
Lytinė sistema ir vystymasis
Dauguma dvigeldžių moliuskų yra skirtalyčiai. Stambios gonados išsidėsčiusios kūno priekinėje dalyje bei kojoje. Kiaušintakiai arba sėklatakiai atsiveria į mantijos ertmę. Apvaisinimas išorinis, lytiniai produktai išleidžiami į vandenį. Iš kiaušinių išsivysto lervinė stadija – trochofora, po to veligerio lerva, kuri jau turi daug dvigeldžiams moliuskams būdingų organų. Abi šios lervinės stadijos planktoninės, todėl vanduo jas išnešioja ir taip išplinta. Kai kurių dvigeldžių moliuskų (pvz., geldučių Unionidae) lervas išnešioja žuvys.
Reikšmė
Dvigeldžiai moliuskai – svarbūs vandens valytojai. Midijos, širdutės, dreisenos per parą apvalo kelis šimtus kubinių metrų vandens, todėl vadinamos biofiltratoriais. Kai kurie moliuskai sugeba įsigręžti į kietą substratą ir ten gyventi. Vieni tai daro mechaninu būdu, kiti tirpina rūgštimis. Smulkūs dvigeldžiai yra daugelio žuvų maistas. Kai kurie yra valgomi (austrės, šukutės, midijos). Perlamutrinį sluoksnį turintys moliuskai auginami perlų gavybai. Laivagraužiai gadina medinius statinius ir kt.
Pasaulyje žinoma daugiau kaip 15 000 dvigeldžių moliuskų rūšių.
Klasifikacija
Dvigeldžių moliuskų klasė skirstoma:
- Poklasis. Plunksnažiauniai (Protobranchia)
- Poklasis. Siūlažiauniai (Pteriomorphia)
- Poklasis. Plokštėtažiauniai (Paleoheterodonta)
- Poklasis. Heterodonta
- Poklasis. Anomalosdesmata
- Poklasis.
- Laivagraužiai (Teredinidae)
Šaltiniai
- dvigeldžiai moliuskai(parengė Algirdas Mackevičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-10-06).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dvigeldžiai, Kas yra Dvigeldžiai? Ką reiškia Dvigeldžiai?
BivalviaDvigeldziai moliuskaiMoksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Moliuskai Mollusca Klase Dvigeldziai Bivalvia Dvigeldziai dvigeldziai moliuskai Bivalvia moliusku Mollusca tipo klase kuriai budinga dvisale simetrija is sonu kuna gaubia kriaukle sudaryta is dvieju geldeliu sujungtu ligamentu Kriaukles suglaudzia ir praveria 1 ar 2 stiprus suveriamieji raumenys sandariai uzdarantys geldeles ir apsaugantys moliuska nuo grobuoniu Dauguma kriaukliu simetriskos pailgos padengtos storu kalkiniu sluoksniu Kai kurios jurines rusys pvz turi stora perlamutrinį sluoksnį kuris del sviesos spinduliu interferacijos gali zvilgeti rausvai gelsvai ar melsvai Patekusi į kriaukle smiltele yra apgaubiama perlamutrinio sluoksnio ir susidaro rutuliski perlai Kriaukles vidineje puseje yra mantija o tarp jos ir kuno susidaro maza mantijos ertme kurioje telpa ziaunos ir koja Koja dazniausiai yra kylio formos todel jos pagalba moliuskas gali įsirausti į smelį tiek kad kysotu tik uzpakaline kriaukles dalis Tarp praviru gelduciu susidaro plysys sifonas pro kurį į mantijos ertme patenka vanduo Yra skiriami du sifonu tipai ziauninis ir kloakinis Pro ziauninį sifona vanduo teka į mantijos ertme o pro kloakinį isteka Lietuvoje 33 rusys daznesnes ir Virskinimo sistema Dvigeldziai moliuskai neturi galvos ir rykles su radule todel maistas per stemple patenka tiesiog į skrandį Abipus skrandzio yra dvi stambios kepenu skiautes Toliau vidurine zarna sudaro ilga kilpa kojoje ir pereina į kuri atsiveria į mantijos ertme Moliuskai minta mikroplanktonu ar detritu filtruodami vandenį Smulkios maisto daleles nukreipiamos į burnos skiautes kur toliau pro burna keliauja į stemple Stambios maistui netinkamos daleles pasalinamos pro sifona Kvepavimo organai Primityviausieji dvigeldziai moliuskai turi tipiskas porines ktenidijas plunksniskas ziaunas kiti tinklelio pavidalo ziaunu lapelius Kraujotakos sistema Dvigeldziu moliusku kraujotakos sistema atvira Is ziaunu kraujas hemolimfa patenka į du priesirdzius is ju į skilvelį Is skilvelio kraujas teka į dvi aortas priekine ir uzpakaline kurios skyla į arterijas Jomis kraujas patenka į koja mantijos priekine dalį ir vidaus organus Is arteriju kraujas teka į sinusus o is organu telkiasį į centrinį sinusa is kurio patenka į ziaunine kraujagysle Nervu sistema Turi 3 poras ir ilgas Jutimo organai Kadangi dvigeldziai moliuskai yra seslus ir mazai judantys ju jutimo organai redukuoti Islike statocistai ir osfradijos Pastarosios yra issidesciusios kojoje ir yra cheminio jutimo organai Tikruju akiu nera tik antrines kilmes akeles issidesciusios mantijos pakrasciuose Jomis pastebi priesus ir orientuojasi aplinkoje net prieblandoje Aukstesnieji dvigeldziai moliuskai jau turi sudetingas akis su lesiuku ir dviem tinklaines sluoksniais Kai kurie dvigeldziai mantijos pakrasciuose ant ilgu isaugu ciuopikliu turi lietimo jutimo lasteliu Salinimo sistema Salinimo sistemai priskiriami bojanaus organai pavadinti Vilnaus universiteto profesoriaus L H Bojanaus tyrusio dvigeldzius moliuskus garbei Tai V raides formos maiseliai kuriu vienas galas atsiveria į celoma o kitas į mantijos ertme Lytine sistema ir vystymasis Dauguma dvigeldziu moliusku yra skirtalyciai Stambios gonados issidesciusios kuno priekineje dalyje bei kojoje Kiausintakiai arba seklatakiai atsiveria į mantijos ertme Apvaisinimas isorinis lytiniai produktai isleidziami į vandenį Is kiausiniu issivysto lervine stadija trochofora po to veligerio lerva kuri jau turi daug dvigeldziams moliuskams budingu organu Abi sios lervines stadijos planktonines todel vanduo jas isnesioja ir taip isplinta Kai kuriu dvigeldziu moliusku pvz gelduciu Unionidae lervas isnesioja zuvys Reiksme Dvigeldziai moliuskai svarbus vandens valytojai Midijos sirdutes dreisenos per para apvalo kelis simtus kubiniu metru vandens todel vadinamos biofiltratoriais Kai kurie moliuskai sugeba įsigrezti į kieta substrata ir ten gyventi Vieni tai daro mechaninu budu kiti tirpina rugstimis Smulkus dvigeldziai yra daugelio zuvu maistas Kai kurie yra valgomi austres sukutes midijos Perlamutrinį sluoksnį turintys moliuskai auginami perlu gavybai Laivagrauziai gadina medinius statinius ir kt Pasaulyje zinoma daugiau kaip 15 000 dvigeldziu moliusku rusiu Tridakna Tridacna gigas didziausias pasaulyje dvigeldis moliuskasKlasifikacija Dvigeldziu moliusku klase skirstoma Poklasis Plunksnaziauniai Protobranchia Poklasis Siulaziauniai Pteriomorphia Poklasis Plokstetaziauniai Paleoheterodonta Poklasis Heterodonta Poklasis Anomalosdesmata Poklasis Laivagrauziai Teredinidae Saltiniaidvigeldziai moliuskai parenge Algirdas Mackevicius Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 10 06