Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

MarsupialiaVandeninis oposumas Chironectes minimus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Cho

Sterbliniai

  • Pagrindinis puslapis
  • Sterbliniai
Sterbliniai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Marsupialia

Vandeninis oposumas (Chironectes minimus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Potipis: Stuburiniai
( Vertebrata)
Antklasis: Amniotai
( Amniota)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Poklasis:
( Theria)
Infraklasė:
( Metatheria)

Sterbliniai (Marsupialia) – žinduolių (Mammalia) klasės tikrųjų žvėrių (Theria) poklasio infraklasei Metatheria priklausanti gyvūnų grupė. Tai žinduoliai, turintys savotišką lytinių organų sandarą ir veisimosi būdą. Gimdo gyvus jauniklius, kuriuos maitina pienu. Jauniklius gimdo labai ankstyvoje gemalo vystymosi stadijoje. Kai kurie mokslininkai () sterblinius išskiria į atskirą infraklasę (Marsupialia).

Šie gyvūnai atsirado maždaug prieš 40 milijonų metų, tačiau iki dabar beveik visur išnyko. Dauguma šiuolaikinių sterblinių aptinkama Australijoje, į kur jie emigravo iš Pietų Amerikos per Antarktidą, kai čia dar buvo sausumos kelias. Likę (daugiausiai – įvairios oposumų rūšys) gyvena Pietų Amerikoje. Daugiausiai sterblinių fosilijų atrasta Pietų Amerikoje, seniausia fosilija – Kinijoje.

Sterblinių lytinė sistema

Patelės turi po du , kurie atskirai atsiveria į trumpą urogenitalinį sinusą, vadinamą makšties prieangiu. Priekinės Miulerio latakų dalys funkcionuoja kaip kiaušintakiai, vidurinės – kaip gimdos, o užpakalinės – kaip makštys. Kai kurių sterblinių makštys yra atskiros, kitų – per vidurį išlinkusios į šonus ir priekiniais galais ne tik susiliečia, bet ir susilieja, sudarydamos atgal nukreiptą makšties maišą (sinus vaginalis). Gimdant to maišo galas praplyšta ir naujai susidariusiu kanalu – trečiąja makštimi (pseudovagina) – naujagimiai tiesiog pro urogenitalinį sinusą, aplenkdami šonines makštis, patenka į išorę. Nuo šios pagrindinės schemos būna įvairių nukrypimų. Dėl tokios patelių lytinio aparato sandaros patinų kopuliacijos organo galas būna perskilęs į dvi dalis.

Sterblinių sistematika

Pasaulyje gyvena apie 260–280 sterblinių rūšių, iš kurių beveik 200 aptinkama Australijoje ir artimiausiose salose. Priskiriami žemesniųjų žvėrių (Metatheria) infraklasei, kuri apima pačius sterblinius ir jiems giminingiausius gyvūnus bei yra skirstoma į du antbūrius:

  • Amerikos sterbliniai (Ameridelphia)
  • Australijos sterbliniai (Australidelphia)

Microbiotheria būrio vieninelė rūšis gyvena Pietų Amerikoje, tačiau manoma, kad ji artimesnė Australijos sterbliniams.

Antbūris. Amerikos sterbliniai (Ameridelphia)

  • Būrys. Oposumai (Didelphimorphia). Pasaulyje 63 rūšys.
    • Šeima. Oposuminiai (Didelphidae)
  • Būrys. Paucituberculata. Žinomos 6 rūšys.
    • Šeima. Žiurkiniai oposumai (Caenolestidae)

Antbūris. Australijos sterbliniai (Australidelphia)

  • Būrys. . Žinoma 1 rūšis.
    • Šeima.
  • Būrys. Plėšrieji sterbliniai (Dasyuromorphia). Pasaulyje gyvena 63 rūšys.
    • Šeima. : sterblinis vilkas
    • Šeima. Plėšrieji sterbliniai (Dasyuridae): , sterblinis velnias, ir kt.
    • Šeima: Sterblinės skruzdėdos (Myrmecobiidae)
  • Būrys. Bandikutai (Peramelemorphia). Pasaulyje žinoma 21 rūšis.
    • Šema. Naujosios Gvinėjos bandikutai (Peroryctidae)
    • Šeima. Bandikutiniai (Peramelidae)
  • Būrys. Sterbliniai kurmiai (Notoryctemorphia). Pasaulyje gyvena dvi rūšys.
    • Šeima. Sterbliniai kurmiai (Notoryctidae)
  • Būrys. Dvikapliai sterbliniai (Diprotodontia). Žinoma 117 rūšių.
    • Šeima. Koaliniai (Phascolarctidae): koala
    • Šeima. Vombatiniai (Vombatidae)
    • Šeima. Laipiojantieji sterbliniai (Phalangeridae)
    • Šeima. Nykštukiniai kuskusai (Burramyidae)
    • Šeima. Straubliuotieji kuskusai (Tarsipedidae)
    • Šeima. Sterbliniai skraiduoliai (Petauridae)
    • Šeima. Riestauodegiai posumai (Pseudocheiridae)
    • Šeima. Kengūrinės žiurkės (Potoridae)
    • Šeima. Sklandantieji kuskusai (Acrobatidae)
    • Šeima. Muskusinės kengūros (Hypsiprymnodontidae)
    • Šeima. Kengūriniai (Macropodidae)

Nuorodos

  1. Dawkins, R. The Ancestors Tale. 2004 ISBN 0-7538-1996-1

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 27 Bir, 2025 / 09:03

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sterbliniai, Kas yra Sterbliniai? Ką reiškia Sterbliniai?

MarsupialiaVandeninis oposumas Chironectes minimus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Antklasis Amniotai Amniota Klase Zinduoliai Mammalia Poklasis Theria Infraklase Metatheria Sterbliniai Marsupialia zinduoliu Mammalia klases tikruju zveriu Theria poklasio infraklasei Metatheria priklausanti gyvunu grupe Tai zinduoliai turintys savotiska lytiniu organu sandara ir veisimosi buda Gimdo gyvus jauniklius kuriuos maitina pienu Jauniklius gimdo labai ankstyvoje gemalo vystymosi stadijoje Kai kurie mokslininkai sterblinius isskiria į atskira infraklase Marsupialia Sie gyvunai atsirado mazdaug pries 40 milijonu metu taciau iki dabar beveik visur isnyko Dauguma siuolaikiniu sterbliniu aptinkama Australijoje į kur jie emigravo is Pietu Amerikos per Antarktida kai cia dar buvo sausumos kelias Like daugiausiai įvairios oposumu rusys gyvena Pietu Amerikoje Daugiausiai sterbliniu fosiliju atrasta Pietu Amerikoje seniausia fosilija Kinijoje Sterbliniu lytine sistemaPateles turi po du kurie atskirai atsiveria į trumpa urogenitalinį sinusa vadinama maksties prieangiu Priekines Miulerio lataku dalys funkcionuoja kaip kiausintakiai vidurines kaip gimdos o uzpakalines kaip makstys Kai kuriu sterbliniu makstys yra atskiros kitu per vidurį islinkusios į sonus ir priekiniais galais ne tik susiliecia bet ir susilieja sudarydamos atgal nukreipta maksties maisa sinus vaginalis Gimdant to maiso galas praplysta ir naujai susidariusiu kanalu treciaja makstimi pseudovagina naujagimiai tiesiog pro urogenitalinį sinusa aplenkdami sonines makstis patenka į isore Nuo sios pagrindines schemos buna įvairiu nukrypimu Del tokios pateliu lytinio aparato sandaros patinu kopuliacijos organo galas buna perskiles į dvi dalis Sterbliniu sistematikaPasaulyje gyvena apie 260 280 sterbliniu rusiu is kuriu beveik 200 aptinkama Australijoje ir artimiausiose salose Priskiriami zemesniuju zveriu Metatheria infraklasei kuri apima pacius sterblinius ir jiems giminingiausius gyvunus bei yra skirstoma į du antburius Amerikos sterbliniai Ameridelphia Australijos sterbliniai Australidelphia Microbiotheria burio vieninele rusis gyvena Pietu Amerikoje taciau manoma kad ji artimesne Australijos sterbliniams Antburis Amerikos sterbliniai Ameridelphia Burys Oposumai Didelphimorphia Pasaulyje 63 rusys Seima Oposuminiai Didelphidae Burys Paucituberculata Zinomos 6 rusys Seima Ziurkiniai oposumai Caenolestidae Antburis Australijos sterbliniai Australidelphia Burys Zinoma 1 rusis Seima Burys Plesrieji sterbliniai Dasyuromorphia Pasaulyje gyvena 63 rusys Seima sterblinis vilkas Seima Plesrieji sterbliniai Dasyuridae sterblinis velnias ir kt Seima Sterblines skruzdedos Myrmecobiidae Burys Bandikutai Peramelemorphia Pasaulyje zinoma 21 rusis Sema Naujosios Gvinejos bandikutai Peroryctidae Seima Bandikutiniai Peramelidae Burys Sterbliniai kurmiai Notoryctemorphia Pasaulyje gyvena dvi rusys Seima Sterbliniai kurmiai Notoryctidae Burys Dvikapliai sterbliniai Diprotodontia Zinoma 117 rusiu Seima Koaliniai Phascolarctidae koala Seima Vombatiniai Vombatidae Seima Laipiojantieji sterbliniai Phalangeridae Seima Nykstukiniai kuskusai Burramyidae Seima Straubliuotieji kuskusai Tarsipedidae Seima Sterbliniai skraiduoliai Petauridae Seima Riestauodegiai posumai Pseudocheiridae Seima Kengurines ziurkes Potoridae Seima Sklandantieji kuskusai Acrobatidae Seima Muskusines kenguros Hypsiprymnodontidae Seima Kenguriniai Macropodidae NuorodosDawkins R The Ancestors Tale 2004 ISBN 0 7538 1996 1

Naujausi straipsniai
  • Birželis 12, 2025

    Valentingumas

  • Birželis 24, 2025

    Valentinas Tamulis

  • Birželis 21, 2025

    Valdymo organas

  • Birželis 13, 2025

    Valdymo forma

  • Birželis 16, 2025

    Valdas Benkunskas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje