BacillariophytaDvipusės ir centrinės simetrijos titnagdumblisMokslinė klasifikacijaDomenas Eukariotai Eukaryota Karalyst
Titnagdumbliai

Bacillariophyta | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
Dvipusės ir centrinės simetrijos titnagdumblis | ||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
Titnagdumbliai arba titnaginiai dumbliai (Bacillariophyta) – eukariotų (Eukaryota) domeno pirmuonių (Protista) karalystės skyriaus dumbliai.
Titnagdumbliai yra vienaląsčiai arba kolonijiniai. Jie turi kietą apvalkalą, kurio sudėtyje yra titnago. Šie dumbliai būna dviejų formų: dvipusės simetrijos (dauguma) ir centrinės simetrijos. Titnagdumblių apvalkalas susideda iš dviejų puselių, sumautų kaip dėžutė: epitekos (didesnės išorinės) ir hipotekos (mažesnės vidinės).
Paplitę gėluosiuose bei sūriuosiuose vandenyse. Nusėdę į vandens dugną jie gamina uolieną, kuri naudojama statybos pramonėje.
Taksonomijos istorija
Vienu metu titnagdumbliai buvo laikomi „išbaigtais gvyvūnais“ (vok. Volkomene Organismen), turinčiais skrandžius (iš tiesų vakuoles), gonadas (iš tiesų branduolius) ir virškinamąsias liaukas (plastides). Ląstelės teorija dar nebuvo galutinai susiformavusi, todėl nebuvo akivaizdu, kiek smulkūs galėtų būti įprastiniai gyvūnai. Iš tiesų titnagdumbliai vienaląsčiai, nors kai kurie gyvena kolonijomis.
Lietuvos titnagdumbliai
Klasė. Centradumblainiai (Centrophyceae), centrinės simetrijos
- Eilė. (Biddulphiales)
- Šeima. (Biddulphiaceae)
- Gentis. (Attheyat)
- Šeima. (Chaetoceraceae)
- Gentis. (Chaetoceros)
- Šeima. (Biddulphiaceae)
- Eilė. (Coscinodiscales)
- Šeima. (Coscinodiscaceae):
- Gentis. (Cyclotella)
- Gentis. (Coscinodiscus)
- Gentis. (Melosira)
- Gentis. (Stephanodiscus)
- Gentis. (Tahalossiosira)
- Šeima. (Coscinodiscaceae):
- Eilė. (Rhizosoleniales)
- Šeima. (Rhizosoleniaceae)
- Gentis. (Rhizosolenia)
- Šeima. (Rhizosoleniaceae)
Klasė. Plunksnadumblainiai (Pennatophyceae), dvipusės simetrijos
- Eilė. (Fragilariales)
- Šeima. (Fragilariaceae)
- Gentis. (Asterionella)
- Gentis. (Diatoma)
- Gentis. (Fragilaria)
- Gentis. (Meridion)
- Gentis. (Synedra)
- Šeima. (Tabellariaceae)
- Gentis. (Tabellaria)
- Šeima. (Fragilariaceae)
- Eilė. (Naviculares)
- Šeima. (Achnanthaceae)
- Gentis. (Cocconeis)
- Gentis. (Rhoicosphenia)
- Šeima. (Naviculaceae)
- Gentis. (Amphora)
- Gentis. (Cymbella)
- Gentis. (Gyrosigma)
- Gentis. (Gomphonema)
- Gentis. (Navicula)
- Gentis. (Pinnularia)
- Gentis. (Pleurosigma)
- Gentis. (Stauroneis)
- Šeima. (Achnanthaceae)
- Eilė. (Surirellales)
- Šeima. (Epithemiaceae)
- Gentis. (Epithemia)
- Šeima. (Nitzschiaceae)
- Gentis. (Nitzschia)
- Šeima. (Rhopalodiaceae)
- Gentis. (Rhopalodia)
- Šeima. (Surirellaceae)
- Gentis. (Cymatopleura)
- Gentis. (Surirella)
- Šeima. (Epithemiaceae)
Šaltiniai
- Galinis Vytautas (1979). Žemesniųjų augalų sistematika. Vilnius: Mokslas, 1979. – 216 p.
- Taylor, F. J. R. 'M. (2003-11-01). „The collapse of the two-kingdom system, the rise of protistology and the founding of the International Society for Evolutionary Protistology (ISEP)“. International Journal of Systematic and Evolutionary Microbiology. Microbiology Society. 53 (6): 1707–1714. doi:10.1099/ijs.0.02587-0. ISSN 1466-5026. PMID 14657097.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Titnagdumbliai, Kas yra Titnagdumbliai? Ką reiškia Titnagdumbliai?
BacillariophytaDvipuses ir centrines simetrijos titnagdumblisMoksline klasifikacijaDomenas Eukariotai Eukaryota Karalyste Chromista Skyrius Titnagdumbliai Bacillariophyta Titnagdumbliai arba titnaginiai dumbliai Bacillariophyta eukariotu Eukaryota domeno pirmuoniu Protista karalystes skyriaus dumbliai Titnagdumbliai yra vienalasciai arba kolonijiniai Jie turi kieta apvalkala kurio sudetyje yra titnago Sie dumbliai buna dvieju formu dvipuses simetrijos dauguma ir centrines simetrijos Titnagdumbliu apvalkalas susideda is dvieju puseliu sumautu kaip dezute epitekos didesnes isorines ir hipotekos mazesnes vidines Paplite geluosiuose bei suriuosiuose vandenyse Nusede į vandens dugna jie gamina uoliena kuri naudojama statybos pramoneje Taksonomijos istorijaVienu metu titnagdumbliai buvo laikomi isbaigtais gvyvunais vok Volkomene Organismen turinciais skrandzius is tiesu vakuoles gonadas is tiesu branduolius ir virskinamasias liaukas plastides Lasteles teorija dar nebuvo galutinai susiformavusi todel nebuvo akivaizdu kiek smulkus galetu buti įprastiniai gyvunai Is tiesu titnagdumbliai vienalasciai nors kai kurie gyvena kolonijomis Lietuvos titnagdumbliaiKlase Centradumblainiai Centrophyceae centrines simetrijos Eile Biddulphiales Seima Biddulphiaceae Gentis Attheyat Seima Chaetoceraceae Gentis Chaetoceros Eile Coscinodiscales Seima Coscinodiscaceae Gentis Cyclotella Gentis Coscinodiscus Gentis Melosira Gentis Stephanodiscus Gentis Tahalossiosira Eile Rhizosoleniales Seima Rhizosoleniaceae Gentis Rhizosolenia Klase Plunksnadumblainiai Pennatophyceae dvipuses simetrijos Eile Fragilariales Seima Fragilariaceae Gentis Asterionella Gentis Diatoma Gentis Fragilaria Gentis Meridion Gentis Synedra Seima Tabellariaceae Gentis Tabellaria Eile Naviculares Seima Achnanthaceae Gentis Cocconeis Gentis Rhoicosphenia Seima Naviculaceae Gentis Amphora Gentis Cymbella Gentis Gyrosigma Gentis Gomphonema Gentis Navicula Gentis Pinnularia Gentis Pleurosigma Gentis Stauroneis Eile Surirellales Seima Epithemiaceae Gentis Epithemia Seima Nitzschiaceae Gentis Nitzschia Seima Rhopalodiaceae Gentis Rhopalodia Seima Surirellaceae Gentis Cymatopleura Gentis Surirella SaltiniaiGalinis Vytautas 1979 Zemesniuju augalu sistematika Vilnius Mokslas 1979 216 p Taylor F J R M 2003 11 01 The collapse of the two kingdom system the rise of protistology and the founding of the International Society for Evolutionary Protistology ISEP International Journal of Systematic and Evolutionary Microbiology Microbiology Society 53 6 1707 1714 doi 10 1099 ijs 0 02587 0 ISSN 1466 5026 PMID 14657097