Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Danijos Estija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Estijos kunigaikštystė arba Estijos hercogystė (lot. Ducatus Estonie, dan. Hertugdømmet Estland), dar vadinama Danijos Estija – Danijos karalystės vasalinė valstybė, kuri gyvavo nuo 1219 iki 1346 m. dabartinėse šiaurės Estijos teritorijose.
| lot. Ducatus Estonie Estijos kunigaikštystė | ||||
| dalis | ||||
| ||||
| Kunigaikštystė (rusva) 1260 m. | ||||
| Sostinė | Revalis | |||
| Kalbos | Danų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Istorija | ||||
| - | 1219 m., 1219 | |||
| - Parduodama Livonijai | 1346 m. | |||
Istorija
Iki kunigaikštystės įkūrimo jos teritorijose egzistavo senovės estų žemės , Viruma ir . Kunigaikštystės įkūrimas buvo dalis kryžiaus žygių į Pabaltijį proceso, kuomet Romos popiežius suteikė Danijos karaliui visišką laisvę kolonizuoti pagonių estų žemes. Po sutarties su Rygos vyskupu, karalius 1219 išsilaipino šiaurinėje Estijoje, ten, kur dabar yra Talinas. Ten danų pajėgos susirėmė su vietinių pagonių pajėgomis. Pasak legendos, būtent šio mūšio metu iš dangaus pasirodė Danijos vėliava, tapusi visų Skandinavijos vėliavų propotipu.
Kadangi tuo pat metu Livonijos ordinas kolonizavo estų teritorijas iš pietų, susikirto Danijos ir Livonijos interesai. Pirminė siena tarp Livonijos ir Danijos buvo nustatyta 1220 m., kuomet Danija, be dviejų šiaurinių žemių, gavo ir bei žemes. Tačiau 1227 m. Livonija išvijo danus iš Estijos. Po dešimties metų, 1238 m., Livonijai nusilpus po nesėkmingo Saulės mūšio, ordinas sudarė naują sutartį su Danija, pagal kurią Danija atgavo senąsias Revalos, Virumos ir Harjos žemes. Sugrįžę danai pradėjo karą su Naugardo respublika, per kurį nukariavo dalį vodų žemių.
Svarbiausi kunigaikštystės centrai buvo Revalis, Rakverė ir Narva.
1332 m. mirus Danijos karaliui , karalystėje prasidėjo neramumai, kurie reiškėsi ir Estijoje, kur kovojo kelios politinės jėgos. Tuo pat metu krašto gilumoje sukilo estai (), ir tuo pasinaudojęs Livonijos ordinas užėmė teritorijas. 1346 m. Danija pardavė ordinui Estiją už 19 tūkst. Kelno markių. Oficialiai valdžios perdavimas įvyko lapkričio 1 d.
Valdymas
Kunigaikštystę oficialiai valdė Estijos kunigaikštis (dan. Hertug af Estland), kurio nuo 1269 m. buvo tituluojami Danijos karaliai. Realią valdžią teritorijoje nuo 1240 m. turėjo Danijos skiriami vicekaraliai (lot. Capitaneus. Jų sąrašas yra:
- ? 1240–1248
- Saxo Aginsun 1248–49
- Stigot Agison 1249
- Saxo 1254–57
- Jakob Ramessun 1259
- Woghen Palissun 1266
- Siverith 1270
- Eilard von Oberch 1275–1279
- Odewart Lode 1279–1281
- Letgast 1285
- Friedrich Moltike 1287
- Johann Sialanzfar 1288
- Nils Axelsson 1296
- Nikolaus Ubbison 1298
- Johann Saxesson 1304
- Johannes Canne 1310
- Ago Saxisson 1312–1313
- Heinrich Bernauer 1313–1314
- Johannes Kanna 1323
- Heinrich Spliit 1329
- Marquard Breide 1332–1335
- Konrad Preen July 1340 – May 1343
- 1343
- 1344–1346
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Danijos Estija, Kas yra Danijos Estija? Ką reiškia Danijos Estija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Estijos kunigaikstyste arba Estijos hercogyste lot Ducatus Estonie dan Hertugdommet Estland dar vadinama Danijos Estija Danijos karalystes vasaline valstybe kuri gyvavo nuo 1219 iki 1346 m dabartinese siaures Estijos teritorijose lot Ducatus Estonie Estijos kunigaikstystedalis 1219 1346 Location ofKunigaikstyste rusva 1260 m Sostine RevalisKalbos Danu kalbaValdymo forma monarchijaIstorija 1219 m 1219 Parduodama Livonijai 1346 m IstorijaIki kunigaikstystes įkurimo jos teritorijose egzistavo senoves estu zemes Viruma ir Kunigaikstystes įkurimas buvo dalis kryziaus zygiu į Pabaltijį proceso kuomet Romos popiezius suteike Danijos karaliui visiska laisve kolonizuoti pagoniu estu zemes Po sutarties su Rygos vyskupu karalius 1219 issilaipino siaurineje Estijoje ten kur dabar yra Talinas Ten danu pajegos susireme su vietiniu pagoniu pajegomis Pasak legendos butent sio musio metu is dangaus pasirode Danijos veliava tapusi visu Skandinavijos veliavu propotipu Kadangi tuo pat metu Livonijos ordinas kolonizavo estu teritorijas is pietu susikirto Danijos ir Livonijos interesai Pirmine siena tarp Livonijos ir Danijos buvo nustatyta 1220 m kuomet Danija be dvieju siauriniu zemiu gavo ir bei zemes Taciau 1227 m Livonija isvijo danus is Estijos Po desimties metu 1238 m Livonijai nusilpus po nesekmingo Saules musio ordinas sudare nauja sutartį su Danija pagal kuria Danija atgavo senasias Revalos Virumos ir Harjos zemes Sugrįze danai pradejo kara su Naugardo respublika per kurį nukariavo dalį vodu zemiu Svarbiausi kunigaikstystes centrai buvo Revalis Rakvere ir Narva 1332 m mirus Danijos karaliui karalysteje prasidejo neramumai kurie reiskesi ir Estijoje kur kovojo kelios politines jegos Tuo pat metu krasto gilumoje sukilo estai ir tuo pasinaudojes Livonijos ordinas uzeme teritorijas 1346 m Danija pardave ordinui Estija uz 19 tukst Kelno markiu Oficialiai valdzios perdavimas įvyko lapkricio 1 d ValdymasKunigaikstyste oficialiai valde Estijos kunigaikstis dan Hertug af Estland kurio nuo 1269 m buvo tituluojami Danijos karaliai Realia valdzia teritorijoje nuo 1240 m turejo Danijos skiriami vicekaraliai lot Capitaneus Ju sarasas yra 1240 1248 Saxo Aginsun 1248 49 Stigot Agison 1249 Saxo 1254 57 Jakob Ramessun 1259 Woghen Palissun 1266 Siverith 1270 Eilard von Oberch 1275 1279 Odewart Lode 1279 1281 Letgast 1285 Friedrich Moltike 1287 Johann Sialanzfar 1288 Nils Axelsson 1296 Nikolaus Ubbison 1298 Johann Saxesson 1304 Johannes Canne 1310 Ago Saxisson 1312 1313 Heinrich Bernauer 1313 1314 Johannes Kanna 1323 Heinrich Spliit 1329 Marquard Breide 1332 1335 Konrad Preen July 1340 May 1343 1343 1344 1346