Dūrinys, arba sudurtinis žodis, kompozitas (lot. compositus 'sudėtinis') – formaliai ir semantiškai pagrįstas dviejų savarankiškų žodžių darinys. Kitose kalbose dūriniai gali būti sudaromi iš daugiau kaip dviejų žodžių. Dūriniai skiriasi nuo vedinių. Dūriniai – reikšmingas darybos būdas.
Lietuvių kalba
Lietuvių kalboje dūriniai dažniausiai sujungiami iš dviejų žodžių į vieną. Darybos pamatu tampa žodžių kamienai, žodžiai arba kaitybos formos (aguõnpienis, akìplotis, šiųmẽtis, ‑ė). Vienos kalbos dalies dūriniai skirstomi pagal pamatinius žodžius, kurie yra jų dėmenys. Dėmenų santykis gali būti apibūdinamasis (júodalksnis) ir sujungiamasis (avìžmiežiai). Lietuvių kalboje dūriniai gali turėti jungiamuosius balsius, kurie yra kilę iš kamiengalių. Geriausiai jungiamieji balsiai išlaikomi Rytų Lietuvos tarmėse, čia sakoma duob-ia-kasỹs, mùs-ia-mirė, rug-ia-pjū́tis, o žemaičiai linkę jungiamuosius balsius išmesti net tada, kai bendrinėje kalboje jie išlaikomi: balgal̃vis 'balt-a-gal̃vis ', dal̃kotis 'dalg-iã-kotis', žvãgalis 'žvak-ì-galis'. Bendrinėje lietuvių kalboje jungiamuosius balsius turi maždaug pusė dūrinių, dažnumo tvarka iš viso vartojami tokie jungiamieji balsiai: -(i)a-, -i-, -o-, -u-, -ė-, -y-, -ū-, -io-, -iu-, -uo- (tvark-ã-raštis, dant-ì-raštis, aplink-ó-sauga, virš-ù-galvis, žem-ė́-tvarka, prek-ý-vietė, galv-ū́-galis, ving-ió-rykštė; jungiamieji balsiai -iu- ir -uo- pasitaiko tik viename kitame žodyje). Jungiamieji balsiai y-, -ū-, -uo- nesutampa nė su vienu daiktavardžių kamienu (kamienus galima nustatyti pagal daugiskaitos naudininką: vilk-á-ms, av-ì-ms, galv-ó-ms, sūn-ù-ms, gėl-ė́-ms ir kt.).
Kaip matyti iš pavyzdžių, suduriant du žodžius antrasis dažniausiai keičia galūnę ir neretai giminę: áukštas + kálnas > aukštìkalnė, rudà + mėsà > rùdmėsė, kuprà + nùgara > kupranugãris. Dūriniuose vyksta metatonija: pláukas, bet ilgaplaũkis; šìrdį, bet gerašir̃dis.
Kirčio vieta gali rodyti, kuriai kalbos daliai, daiktavardžiui ar būdvardžiui, priklauso dūrinys: trìkampis 'geometrinė figūra su trimis kampais, viršūnėmis' (daiktavardis) – trikam̃pis (trikam̃pis stãlas) 'bet koks daiktas, pasižymintis trimis kampais' (būdvardis); stačiãkampis 'lygiagretainis, kurio visi kampai statūs' (daiktavardis) – stačiakam̃pis (stačiakam̃pis statinỹs) 'bet koks daiktas, turintis stačių kampų' (būdvardis).
Dūriniai su daiktavardiniu antruoju dėmeniu
Pirmasis šių dūrinių dėmuo gali būti:
- Daiktavardis (daiktavardis + daiktavardis). Pirmoji žodžio dalis nusako antrosios:
- paskirtį (arbãtžolės 'žolės arbatai', kiẽmsargis 'kiemo sargas');
- priklausymą (avìkailis 'avies kailis', dalgiãkotis 'dalgio kotas);
- vietą (alksniãbudė 'alksnių grybas', šìlauogė, takãžolė);
- panašumą (dantìraštis, kyliãraštis, kárdžuvė);
- medžiagą (eglìtvorė, lẽdkalnis, vaĩsvynis);
- laiką (naktìpiečiai, saváitraštis, vasárnamis).
Esama keleto dūrinių, kuriuose antrasis dėmuo apibrėžia pirmąjį (gãlamaišis 'maišo galas', galùgalvis 'galvų galas').
- Būdvardis (būdvardis + daiktavardis): bendrãbutis, greĩtkelis, sénbernis. Kai kurių šių dūrinių reikšmė – perkeltinė: skystaprõtis 'kvailys', baltãkė 'degtinė', šaltanõsiai 'virtiniai su mėlynėmis'.
- Skaitvardis (skaitvardis + daiktavardis): dvìratis, trìgrašis, víenkiemis. Šių dūrinių reikšmė dažnai tolsta nuo pamatinių žodžių reikšmės, nes, sakykime, dvìratis yra ne tik 'du ratai' (tai visas mechanizmas), o šimtakõjis neturi tokio skaičiaus kojų.
- Dalyvis (dalyvis + daiktavardis). Kadangi dalyvis yra veiksmažodinis būdvardis, jis, kaip ir paprastasis būdvardis, apibūdina po jo einantį daiktavardinį dėmenį: apskretkul̃nis (apskretusiais kulnais) 'nevala', išverstãkis (išverstomis akimis), atlėpaũsis (atlėpusiomis ausimis).
- Prieveiksmis (prieveiksmis + daiktavardis): pusiáukelė, gretasiẽnis, daũgtaškis.
- Įvardis (įvardis + veiksmažodinis daiktavardis): savìmeilė, savamõkslis, kitakil̃mis. Esama dūrinių su nepakitusia antrojo dėmens galūne: savìeiga, savikrìtika, savìveikla.
Dūriniai su veiksmažodiniu antruoju dėmeniu
Pirmasis šių dūrinių dėmuo gali būti:
- Būdvardis (būdvardis + veiksmažodis): auksakalỹs, šienpjovỹs, badmirỹs. Kai kurie šių dūrinių gali būti tik vyriškosios giminės: kraitvežỹs. kaminkrėtỹs, o kiti yra abiejų – juokdarỹs, juokdarė̃. Daiktų ir reiškinių pavadinimai giminėmis nekaitomi – dujótiekis, laĩkrodis. Esama asmenų ir daiktų pavadinimų su galūne -a: akìplėša, saulė́grąža.
- Skaitvardis (skaitvardis + veiksmažodis): dvikiñkis, pirmãgimis, dvìskaita. Tai negausi dūrinių grupė.
- Įvardis (įvardis + veiksmažodis): savìžudis, kitãtikis, savìgyna. Varojami tik du įvardiniai kamienai: kita- ir savi-.
- Prieveiksmis (prieveiksmis + veiksmažodis):
- asmenų pavadinimai su galūnėmis -is, -ys, -ė (čiãbuvis, ė, gražbylỹs, -ė̃);
- daiktų ir reiškinių pavadinimai su galūnėmis -is ir -a (kiaurãpūtis, pusiáusvyra).
Kiti atvejai
Likusieji atvejai nedažni. Antrasis dėmuo gali būti būdvardis (juodmar̃gis), skaitvardis (pùsšimtis),prieveiksmis (maždaũg). Vartojami ir kartotiniai (reduplikuoti) dūriniai, sudaryti ne iš dviejų skirtingų žodžių, o iš pakartoto to paties (mãžmožis, niẽkniekis, príešprieša). Sienieji baltiški dvikamieniai vardai būdavo suduriami taip pat ir iš dviejų veiksmažodžių (Gailimìnas < gailė́ti + minė́ti, Jóskaudas < jóti + skaudė́ti).
Skaitvardis antruoju dėmeniu eina sudurtiniuose dviskaitos įvaržiuose: mùdu, mùdvi, jùdu, jùdvi, juõdu, jiẽdvi, abùdu, abìdvi ir kt. Kai kurie dviskaitos įvardžiai išsaugo dėmenų savarankiškumą ir linksniuojami abu jų dėmenys – ir įvardinis, ir skaitvardinis: juõdu 'jie du', jų̃dviejų 'jų dviejų', jíe(m)dviem 'jiems dviem'.
Prie dūrinių prišlietini sintaksiškai lygiaverčiai ir reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą du daiktavardžiai, sujungti brūkšneliu (dažýtojas-tinkúotojas, lopšẽlis-daržẽlis, pasitarìmas-seminãras). Jie linksniuojami kaip du visiškai savarankiški žodžiai.
Dauguma lietuvių kalbos dūrinių sudaryti su jungiamuoju balsiu arba šis balsis praleidžiamas, tokiais atvejais pirmasis dėmuo linksnio nerodo. Tačiau esama keleto dūrinių, kai pirmasis dėmuo yra sustingęs kuriame nors linksnyje: vardininke (šiẽmet < šiẽ + mẽtai), kilmininke (šiųmẽtis < šių̃ + mẽtų), naudininke (tamkar̃t < tám + kar̃tui), galininke (tą̃nakt < tą̃ + nãktį) ar įnagininke (anuõmet < anuõ + metù).
Kitos kalbos
Latvių kalboje dūriniai sudaromi be jungiamojo balsio: augļkoks 'vaismedis', putekļsūcējs 'dulkių siurblys', mežmala 'pamiškė (miško kraštas)'. Paprastai antrasis dėmuo nekeičia galūnės ir giminės, nors kartais jos pakinta: astoņas 'aštuonios' + kājas 'kojos' > astoņkājis 'aštuonkojis'. Labiausiai latvių kalbos dūriniai nuo lietuviškųjų skiriasi tuo, kad didelė jų dalis yra kilmininkiniai, t. y. pirmasis dėmuo yra kilmininko linksnio: ziemas 'žiemos' + svētki 'šventė' > Ziemassvētki 'Kalėdos', dienas 'dienos' + grāmata 'knyga' > dienasgrāmata 'dienoraštis', tēva 'tėvo' + brālis 'brolis' > tēvabrālis 'dėdė (tėvo brolis)'. Nuo dviejų žodžių junginio dūrinys skiriasi tuo, kad antrasis dėmuo praranda prozodinį savarankiškumą, t. y. kirčiuojamas tik pirmasis dėmuo.
Rusų kalboje dūriniai gali būti tiek su jungiamaisiais balsiais -о-, -е-, tiek be jų:верт-о-лёт (vertoliot) 'sraigtasparnis', земл-е-трясение (zemletriasenije) 'žemės drebėjimas', bet Царьград (Car’grad) 'Cargradas', себялюбие (sebialiubije) 'savanaudiškumas'. Iš įdomesnių dūrinių minėtinas сумасшедший (sumasšedšij) 'išprotėjęs', kuris buvo sudarytas sutraukus žodžių junginį с ума сошедший (s uma sošedšij) 'iš proto išėjęs'.
Vokiečių kalboje dūriniai labai paplitę, suduriami du žodžai ir daugiau arba į vieną žodį sutraukiamas visas sakinys: Kinderbuchverlag 'vaikiškų knygų leidykla', Donaudampfschiffahrtselektrizitätenhauptbetriebswerkbauunterbeamtengesellschaft 'Statybų priežiūros tarnybos jaunesniosios darbuotojų grandies bendrija prie vyriausiosios Dunojaus laivybos elektros paslaugų teikimo valdybos'. Šiame pavyzdyje elgiamasi panašiai kaip inkorporacinėse kalbose, kuriose visas sakinys sujungiamas į vieną žodį.
Anglų kalboje dūriniai neįtraukia linksnių galūnių, nes anglų kalboje beveik nebelinksniuojama, tačiau dūriniai gali turėti kitokių afiksų. Dūriniai anglų kalboje rašomi kartu (haircut '(plaukų) kirpimas', eyeglasses 'akiniai', teapot 'arbatinukas'), su brūkšneliu (high-speed 'greitasis, greitaeigis', mother-in-law 'uošvė, anyta', part-time 'ne visõs darbo dienos') arba atskirai (health care 'sveikatos priežiūra', field day 'lauke leidžiama diena', living room 'svetainė'). Anglų kalboje yra žodžių, kurie rašant kartu reiškia visai ką kita negu rašant atskirai: The company received black mail with soot all over the envelope 'Įmonė gavo juodą korespondenciją išsuodintame voke' (black mail 'juodas paštas, juoda korespondencija') ir The politician denied the blackmail allegation 'Politikas neigė kaltinimus šantažu' (blackmail 'šantažas').
Baltijos finų kalbose pirmasis dūrinio dėmuo gali būti įvairių linksnių, tad lyvių kalboje – kilmininko, naudininko, įnagininko, daugiskaitos partityvo. Šiose kalbose paplitę dūriniai, kurių linksniuojami abu dėmenys: lyv. ikštuoistõn 'vienuolika', lyv. īdtuoistõn 'vienuolikos', lyv. īdõntuoistõnõn 'vienuolikai' ir t. t. Dūrinys 'vienuolika' čia sudarytas iš lyv. ikš 'vienas' + lyv. -tuoistõn '-lika', o šis savo ruožtu kilęs iš lyv. tuoi 'antras'. Toks abiejų dėmenų linksniavimas panašus į minėtajį liet. juõdu, jų̃dviejų, jíe(m)dviem linksniavimą.
Išnašos
- V. Urbutis (2018-08-23) [2004-02-02]. T. Paulauskytė (red.). „Dūrinys“. VLE. Nuoroda tikrinta 2025-10-19.
- Zinkevičius, Z. (1980). Lietuvių kalbos istorinė gramatika: įvadas, istorinė fonetika, daiktavardžių linksniavimas. I t. Vilnius: „Mokslas“. p. 111.
- V. Ambrazas, red. (2005). Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (IV leid.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 153. ISBN 5-420-01566-8.
- P. Kniūkšta (2004). „5.2.4. Dūriniai (arba sudurtiniai žodžiai)“ (PDF). šaltiniai.info. Kompiuterinis lietuvių kalbos žinynas. Nuoroda tikrinta 2025-10-20.
- V. Ambrazas, red. (2005). Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (IV leid.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. pp. 166–167. ISBN 5-420-01566-8.
- V. Ambrazas, red. (2005). Dabartinės lietuvių kalbos gramatika (IV leid.). Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 167. ISBN 5-420-01566-8.
- Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija: lietuvių kalbos kilmė. I t. Vilnius: „Mokslas“. p. 233.
- „Kada „judviejų“, kada „jųdviejų“?“. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2020-09-29. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.
- „Brūkšnelis“. VLKK. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.[neveikianti nuoroda]
- „2. Salikteņi“. uzdevumi.lv. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.
- Butkus, A. (2008). Latvių kalba (PDF). Kaunas: Æsti. p. 56. ISBN 978-9986-884-19-4. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2021-05-01. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.
- Виноградов В. А. Словосложение // Лингвистический энциклопедический словарь / Гл. ред. В. Н. Ярцева. – М.: Советская энциклопедия, 1990. – 685 с. – ISBN 5-85270-031-2.
- „сумасшедший“. ru.wiktionary.org. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.
- „Wie ist das längste deutsche Wort (ohne Gedankenstriche)?“. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.
- L. Payne. „Compound word“. britannica.com. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.
- Vēri, Eduards (1994), Boiko, Kersti (red.), „Īss lībiešu valodas apraksts“, Lībieši: rakstu krājums, Rīga: Zinātne: p. 272, ISBN 5-7966-0807-X
- „ikštuoistõn“. Līvõkīel-ēstikīel-lețkīel sõnārōntõz. Nuoroda tikrinta 2025-10-21.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Dūrinys, Kas yra Dūrinys? Ką reiškia Dūrinys?