Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džiomon laikotarpis jap 縄文時代 Jōmon jidai Japonijos istorijos laikotarpis trukęs nuo apie 10 tūkst metų pr m e iki 300 m
Džiomon laikotarpis
Džiomon laikotarpis (jap. 縄文時代 = Jōmon-jidai) – Japonijos istorijos laikotarpis, trukęs nuo apie 10 tūkst. metų pr. m. e. iki 300 m. pr. m. e.
| Japonijos istorija |
| Džiomon laikotarpis |
| Jajoi laikotarpis |
| Kofun laikotarpis |
| Asuka laikotarpis |
| Nara laikotarpis |
| Heian laikotarpis |
| Kamakura laikotarpis |
| Muromači laikotarpis |
| Momojama laikotarpis |
| Edo laikotarpis |
| Meidži laikotarpis |
| Taišio laikotarpis |
| Šiova laikotarpis |
| Heisei laikotarpis |
| Reiva laikotarpis |
| Susiję istorijos: |
| Riūkiū istorija, |
Dauguma mokslininkų sutinka, kad prieš 40 tūkst. m. pr. m. e apledėjimas sujungė Japonijos salas su Azijos žemynu. Remiantis archeologiniais įrodymais, 35–30 tūkst. m. pr. m. e. žmonės atvyko į salas iš rytų ir pietų Azijos ir turėjo gerus medžioklės, gamtos gėrybių rinkimo ir akmeninių įrankių gamybos įgūdžius. Šio laikotarpio akmeniniai įrankiai, gyvenamos vietovės ir žmonių fosilijos randamos visose Japonijos salose. Be to 1998 m. genetinė analizė parodė, kad japonai kilo iš rytų Azijos. Žodis „džiomon“ reiškia „virvelinis“ japonų kalboje, pagal žymes padarytas ant molinių indų ir figūrų naudojant lazdas su aplink apvyniotomis virvėmis.
Džiomon periodas pasižymi itin sena keramika, kuri, spėjama, galėjo būti seniausia pasaulyje – keramikos šukės, rastos oloje, vakarinėje Kiūšiū salos dalyje, radiokarbono (C14) metodu datuojamos 10 000 m. pr. m. e. ir yra priskiriamos pradiniam Džiomon periodui. Tūkstantmečių senumo Džiomon kultūros kilmė siekia ledynmečio pabaigą, kuomet Japonijos salos dar buvo susijungusios su Sibiru šiaurėje ir Korėja pietvakariuose. Šylantis klimatas ir tirpstantys ledynai leido pakilti jūros lygiui ir Japonijos salynui atsiskirti – tapti tokiu, koks yra dabar.
Žmonės, pasilikę šiose salose, gyveno grupelėmis stovyklose ir urvuose. Vertėsi medžiokle, žvejyba, maisto rinkimu. Naudojo mikrolitus, kotinius antgalius, gremžtukus, rėžtukus, ylas, kirvelius, šlifuotais ašmenimis, kaulines adatas, pintus krepšius. Iš archeologinių kasinėjimų galima spręsti, kad gyvenvietės buvo laikinos – gyventa nesėsliai, tačiau konkrečiau apie jų visuomeninį gyvenimą žinoma mažai, nes nėra išlikę rašytinių šaltinių.
Archeologinio Džiomon kultūros palikimo randama beveik visoje Japonijoje. Keramika daugiausia naudota buitiniams tikslams – laikyti maistui, vandeniui. Tai daugiausiai plačiaangiai, aušti, smailiadugniai ar apskritadugniai indai, puošti virvelių ir juostelių įspaudais (pradžioje tik viršutinė indo dalis, vėliau ir visas indo paviršius). Dekorui dažnai naudoti ir bambukų, kriauklyčių, šukių įspaudai, nagų gnaibymai.
Viduriniajame Džiomon periode rankdarbių gausėjo. Manoma, jog galėta skirti didesnį dėmesį ritualinėms apeigoms, nes rasta nemažai molinių (daugiausiai moters) statulėlių („dogu“) bei akmeninių falo skulptūrėlių. Pasitaikė ir paukščių, vabzdžių bei kitų gyvūnų ar abstrakčių molinių figūrėlių, kurios galėjo būti naudojamos apeigoms arba kaip žaislai.
Vėlyvajame Džiomon periode keramika paprastėjo – primenantį „barokinį“ stilių keitė elegantiškos originalių formų vazos. Imta lipdyti iš plonesnio molio sluoksnio, tačiau neatsisakyta kriauklyčių, virvelių dekoro. Visuose Džiomon perioduose keramika buvo mažai degta, todėl vėlyvajame periode ją imta lakuoti.
Išnašos
- Perri, Angela R. (2016). „Hunting dogs as environmental adaptations in Jōmon Japan“ (PDF). Antiquity. 90 (353): 1166–1180. doi:10.15184/aqy.2016.115.
- Mason, Penelope E., with Donald Dinwiddie, History of Japanese art, 2nd edn 2005, Pearson Prentice Hall, ISBN 0-13-117602-1, 9780131176027, p. 14
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džiomon laikotarpis, Kas yra Džiomon laikotarpis? Ką reiškia Džiomon laikotarpis?
Dziomon laikotarpis jap 縄文時代 Jōmon jidai Japonijos istorijos laikotarpis trukes nuo apie 10 tukst metu pr m e iki 300 m pr m e Japonijos istorijaDziomon laikotarpisJajoi laikotarpisKofun laikotarpisAsuka laikotarpisNara laikotarpisHeian laikotarpisKamakura laikotarpisMuromaci laikotarpisMomojama laikotarpisEdo laikotarpisMeidzi laikotarpisTaisio laikotarpisSiova laikotarpisHeisei laikotarpisReiva laikotarpisSusije istorijos Riukiu istorija Dauguma mokslininku sutinka kad pries 40 tukst m pr m e apledejimas sujunge Japonijos salas su Azijos zemynu Remiantis archeologiniais įrodymais 35 30 tukst m pr m e zmones atvyko į salas is rytu ir pietu Azijos ir turejo gerus medziokles gamtos gerybiu rinkimo ir akmeniniu įrankiu gamybos įgudzius Sio laikotarpio akmeniniai įrankiai gyvenamos vietoves ir zmoniu fosilijos randamos visose Japonijos salose Be to 1998 m genetine analize parode kad japonai kilo is rytu Azijos Zodis dziomon reiskia virvelinis japonu kalboje pagal zymes padarytas ant moliniu indu ir figuru naudojant lazdas su aplink apvyniotomis virvemis Dziomon periodas pasizymi itin sena keramika kuri spejama galejo buti seniausia pasaulyje keramikos sukes rastos oloje vakarineje Kiusiu salos dalyje radiokarbono C14 metodu datuojamos 10 000 m pr m e ir yra priskiriamos pradiniam Dziomon periodui Tukstantmeciu senumo Dziomon kulturos kilme siekia ledynmecio pabaiga kuomet Japonijos salos dar buvo susijungusios su Sibiru siaureje ir Koreja pietvakariuose Sylantis klimatas ir tirpstantys ledynai leido pakilti juros lygiui ir Japonijos salynui atsiskirti tapti tokiu koks yra dabar Zmones pasilike siose salose gyveno grupelemis stovyklose ir urvuose Vertesi medziokle zvejyba maisto rinkimu Naudojo mikrolitus kotinius antgalius gremztukus reztukus ylas kirvelius slifuotais asmenimis kaulines adatas pintus krepsius Is archeologiniu kasinejimu galima spresti kad gyvenvietes buvo laikinos gyventa nesesliai taciau konkreciau apie ju visuomeninį gyvenima zinoma mazai nes nera islike rasytiniu saltiniu Velyvojo Dziomon laikmecio statulele Archeologinio Dziomon kulturos palikimo randama beveik visoje Japonijoje Keramika daugiausia naudota buitiniams tikslams laikyti maistui vandeniui Tai daugiausiai placiaangiai austi smailiadugniai ar apskritadugniai indai puosti virveliu ir juosteliu įspaudais pradzioje tik virsutine indo dalis veliau ir visas indo pavirsius Dekorui daznai naudoti ir bambuku kriauklyciu sukiu įspaudai nagu gnaibymai Viduriniajame Dziomon periode rankdarbiu gausejo Manoma jog galeta skirti didesnį demesį ritualinems apeigoms nes rasta nemazai moliniu daugiausiai moters statuleliu dogu bei akmeniniu falo skulptureliu Pasitaike ir pauksciu vabzdziu bei kitu gyvunu ar abstrakciu moliniu figureliu kurios galejo buti naudojamos apeigoms arba kaip zaislai Velyvajame Dziomon periode keramika paprastejo primenantį barokinį stiliu keite elegantiskos originaliu formu vazos Imta lipdyti is plonesnio molio sluoksnio taciau neatsisakyta kriauklyciu virveliu dekoro Visuose Dziomon perioduose keramika buvo mazai degta todel velyvajame periode ja imta lakuoti IsnasosPerri Angela R 2016 Hunting dogs as environmental adaptations in Jōmon Japan PDF Antiquity 90 353 1166 1180 doi 10 15184 aqy 2016 115 Mason Penelope E with Donald Dinwiddie History of Japanese art 2nd edn 2005 Pearson Prentice Hall ISBN 0 13 117602 1 9780131176027 p 14 Vikiteka Dziomon laikotarpis vaizdine ir garsine medziaga