Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pranas SkardžiusPranas Skardžius 1925 m Gimė 1899 m kovo 26 d Senasis SubačiusMirė 1975 m gruodžio 18 d 76 metai Arkanza
Pranas Skardžius
| Pranas Skardžius | |
|---|---|
| Pranas Skardžius 1925 m. | |
| Gimė | 1899 m. kovo 26 d. Senasis Subačius |
| Mirė | 1975 m. gruodžio 18 d. (76 metai) , Arkanzaso valstija, JAV |
| Veikla | kalbininkas |
| Alma mater | Kauno universitetas |
Pranas Skardžius (1899 m. kovo 26 d. Senasis Subačius – 1975 m. gruodžio 18 d. , Arkanzaso valstija, JAV) – Lietuvos kalbininkas, kartu su A. Saliu buvo du pirmieji ir žymiausi nepriklausomoje Lietuvoje išaugę kalbininkai.
Biografija
Baigė Panevėžio gimnaziją. Nuo 1923 m. studijavo Kauno universitete, vėliau, prof. K. Būgai mirus – Leipcigo universitete, kur lituanistiką dėstė Jurgis Gerulis.
Studijuodamas Lietuvos universitete buvo J. Jablonskio raštininkas. Nuo 1930 m. Kauno universiteto dėstytojas, docentas, nuo 1939 m. profesorius. Humanitarinių mokslų fakultete dėstė istorinius lietuvių kalbos dalykus – istorinę gramatiką, kalbos istoriją, taip pat dialektologiją, prūsų kalbą, kurie buvo privalomi visiems studentams lituanistams. Be to, dėstė bendrinę kalbą, privalomą visiems to fakulteto studentams, ir kai kuriuos slavistikos dalykus. Kartu jis pradėjo redaguoti fakulteto kalbotyrinį leidinį „“, kurio 1930–1940 m. išėjo aštuonios knygos. Išleidęs disertaciją apie slaviškus skolinius senojoje lietuvių kalboje (vok. Die slavischen Lehnwörter im Alt-litauischen, 1931 m.), pradėjo ruošti habilitacinį darbą – Daukšos akcentologiją, kuris pasirodė 1935 m. 1930 m. pradėjo redaguoti specialų žurnalą – „Kalba“, kurio išėjo tik trys sąsiuviniai, nuo 1933 m., bendrinės kalbos klausimams nagrinėti bei patarimams visuomenei skelbti buvo leidžiamas mažesnio masto mėnesinis laikraštėlis „Gimtoji kalba“, nemažai rašė abiejuose leidiniuose. Bendradarbiavo leidiniuose „Literatūros naujienos“, „Meno dienos“ ir kt. Be to, praktiškai mokė Kauno Valstybės teatro artistus taisyklingos tarties ir kirčiavimo. 1933 m. vienas Jaunųjų teatro steigėjų.
Nuo 1935 m. pirmininkas ir Rašybos komisijos, kuri buvo paruošusi pataisytos rašybos projektą (1933 m.) narys. Netrukus pradėjo ruošti naują mokslo veikalą – „Lietuvių kalbos žodžių darybą“, kuris išėjo 1943 m., nors pačioje knygoje dėl tam tikrų priežasčių, susijusių su vokiečių okupacija, pažymėta 1941 m. Tyrinėjo Lietuvos vandenvardžius. Prigijo ne vienas jo sukurtas žodis. 1941 m. Lietuvių kalbos instituto direktorius, Lietuvos mokslų akademijos narys.
1944 m. su šeima pasitraukė iš Lietuvos ir iš pradžių apsigyveno Getingene, o karui pasibaigus persikėlė į Tiubingeną, kur kartu su A. Saliu kurį laiką dėstė lituanistikos dalykus miesto universitete. 1949 m. persikėlęs į JAV, iš pradžių apsigyveno Klyvlende, kur įsigijo bibliotekininkystės magistro laipsnį ir nuo 1956 m. iki išėjimo į pensiją 1971 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.
Pasitraukęs iš Lietuvos, jau neturėjo normalių sąlygų mokslo darbui ir dėl to negalėjo įvykdyti savo užsimotų projektų. Buvo pradėjęs versti į vokiečių kalbą savo žymiausią veikalą – „Lietuvių kalbos žodžių darybą“, bet turėjo tą darbą nutraukti. Parašė daug straipsnių vokiečių kalbotyros žurnalams, ilgesnį darbą apie „Lietuvių vandenvardžius su -nt-“ „Lituanistikos darbams“ (III t.), bet daugiausia savo straipsnių skelbė „Aiduose“. Taip pat bendradarbiavo Lietuvių enciklopedijoj ir angliškoj „“. Rašė įvairiems laikraščiams praktinės kalbos klausimais – Vokietijoje daugiausia „Mūsų kelyje“, o Amerikoje – „Drauge“.
Atminimo įamžinimas
- 1989 m. Subačiuje prie gimtojo namo atidengta atminimo lenta.
- 1999 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
Bibliografija
- Slavų skoliniai lietuvių kalboje
- Daukšos akcentologija
- Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimas, Kaunas, 1936 m.
- Lietuvių kalbos žodžių daryba, Kaunas, 1943 m.
- Lietuvių kalbos vadovas, bendraautoriai Stasys Barzdukas, Evelina Kolupailaitė-Masiokienė ir Jonas Martynas Laurinaitis, Bielefeldas, 1950 m.
- Lietuvių kalbos kirčiavimas, 1968 m.
- Ankstyvesnė ir dabartinė lietuvių bendrinės kalbos vartosena, 1971 m.
- Lietuviškieji tarptautinių svetimybių atitikmenys, 1973 m.
- Rinktiniai raštai, 5 tomai, Vilnius, 1989 m.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 301 psl.
- L. Dambriūnas. „PRANAS SKARDŽIUS“. aidai.eu. Nuoroda tikrinta 2024-02-20.
- „LIETUVOS FILATELIJA. 1999 metu Lietuvos pašto ženklai“. filatelija.lt. Suarchyvuotas originalas 2009-05-29. Nuoroda tikrinta 2016-05-01.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranas Skardžius, Kas yra Pranas Skardžius? Ką reiškia Pranas Skardžius?
Pranas SkardziusPranas Skardzius 1925 m Gime 1899 m kovo 26 d Senasis SubaciusMire 1975 m gruodzio 18 d 76 metai Arkanzaso valstija JAVVeikla kalbininkasAlma mater Kauno universitetas Pranas Skardzius 1899 m kovo 26 d Senasis Subacius 1975 m gruodzio 18 d Arkanzaso valstija JAV Lietuvos kalbininkas kartu su A Saliu buvo du pirmieji ir zymiausi nepriklausomoje Lietuvoje isauge kalbininkai BiografijaBaige Panevezio gimnazija Nuo 1923 m studijavo Kauno universitete veliau prof K Bugai mirus Leipcigo universitete kur lituanistika deste Jurgis Gerulis Studijuodamas Lietuvos universitete buvo J Jablonskio rastininkas Nuo 1930 m Kauno universiteto destytojas docentas nuo 1939 m profesorius Humanitariniu mokslu fakultete deste istorinius lietuviu kalbos dalykus istorine gramatika kalbos istorija taip pat dialektologija prusu kalba kurie buvo privalomi visiems studentams lituanistams Be to deste bendrine kalba privaloma visiems to fakulteto studentams ir kai kuriuos slavistikos dalykus Kartu jis pradejo redaguoti fakulteto kalbotyrinį leidinį kurio 1930 1940 m isejo astuonios knygos Isleides disertacija apie slaviskus skolinius senojoje lietuviu kalboje vok Die slavischen Lehnworter im Alt litauischen 1931 m pradejo ruosti habilitacinį darba Dauksos akcentologija kuris pasirode 1935 m 1930 m pradejo redaguoti specialu zurnala Kalba kurio isejo tik trys sasiuviniai nuo 1933 m bendrines kalbos klausimams nagrineti bei patarimams visuomenei skelbti buvo leidziamas mazesnio masto menesinis laikrastelis Gimtoji kalba nemazai rase abiejuose leidiniuose Bendradarbiavo leidiniuose Literaturos naujienos Meno dienos ir kt Be to praktiskai moke Kauno Valstybes teatro artistus taisyklingos tarties ir kirciavimo 1933 m vienas Jaunuju teatro steigeju Nuo 1935 m pirmininkas ir Rasybos komisijos kuri buvo paruosusi pataisytos rasybos projekta 1933 m narys Netrukus pradejo ruosti nauja mokslo veikala Lietuviu kalbos zodziu daryba kuris isejo 1943 m nors pacioje knygoje del tam tikru priezasciu susijusiu su vokieciu okupacija pazymeta 1941 m Tyrinejo Lietuvos vandenvardzius Prigijo ne vienas jo sukurtas zodis 1941 m Lietuviu kalbos instituto direktorius Lietuvos mokslu akademijos narys 1944 m su seima pasitrauke is Lietuvos ir is pradziu apsigyveno Getingene o karui pasibaigus persikele į Tiubingena kur kartu su A Saliu kurį laika deste lituanistikos dalykus miesto universitete 1949 m persikeles į JAV is pradziu apsigyveno Klyvlende kur įsigijo bibliotekininkystes magistro laipsnį ir nuo 1956 m iki isejimo į pensija 1971 m dirbo Kongreso bibliotekoje Vasingtone Pasitraukes is Lietuvos jau neturejo normaliu salygu mokslo darbui ir del to negalejo įvykdyti savo uzsimotu projektu Buvo pradejes versti į vokieciu kalba savo zymiausia veikala Lietuviu kalbos zodziu daryba bet turejo ta darba nutraukti Parase daug straipsniu vokieciu kalbotyros zurnalams ilgesnį darba apie Lietuviu vandenvardzius su nt Lituanistikos darbams III t bet daugiausia savo straipsniu skelbe Aiduose Taip pat bendradarbiavo Lietuviu enciklopedijoj ir angliskoj Rase įvairiems laikrasciams praktines kalbos klausimais Vokietijoje daugiausia Musu kelyje o Amerikoje Drauge Pr Skardzius Lietuvos pasto zenkleAtminimo įamzinimas1989 m Subaciuje prie gimtojo namo atidengta atminimo lenta 1999 m isleistas pasto zenklas dail Ausrele Ratkeviciene BibliografijaSlavu skoliniai lietuviu kalboje Dauksos akcentologija Bendrines lietuviu kalbos kirciavimas Kaunas 1936 m Lietuviu kalbos zodziu daryba Kaunas 1943 m Lietuviu kalbos vadovas bendraautoriai Stasys Barzdukas Evelina Kolupailaite Masiokiene ir Jonas Martynas Laurinaitis Bielefeldas 1950 m Lietuviu kalbos kirciavimas 1968 m Ankstyvesne ir dabartine lietuviu bendrines kalbos vartosena 1971 m Lietuviskieji tarptautiniu svetimybiu atitikmenys 1973 m Rinktiniai rastai 5 tomai Vilnius 1989 m SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 301 psl L Dambriunas PRANAS SKARDZIUS aidai eu Nuoroda tikrinta 2024 02 20 LIETUVOS FILATELIJA 1999 metu Lietuvos pasto zenklai filatelija lt Suarchyvuotas originalas 2009 05 29 Nuoroda tikrinta 2016 05 01