Būtasis dažninis laikas gramatinis laikas kurio formos nurodo jog veiksmas buvo atliktas praeityje kelis kartus buvo daž

Būtasis dažninis laikas – gramatinis laikas, kurio formos nurodo, jog veiksmas buvo atliktas praeityje kelis kartus, buvo dažnas.

Anot kai kurių autorių, yra tik vienas būtasis laikas: būtasis kartinis ir būtasis dažninis laikai iš tiesų yra ne laikai, o skirtingos veikslo ir atliktų veiksmų skaičiaus formos.

Lietuvių kalboje

Būtasis dažninis laikas bendrinėje lietuvių kalboje sudaromas iš bendraties kamieno su priesaga -dav-. Spėjama, kad priesaga -dav- susidarė iš kartotinių veiksmažodžių priesagos -d- (ei-d-inėti) ir būtojo laiko priesagos -av- (uog-av-o). Būtojo dažninio laiko priesaga baigtinį, vieną kartą atliktą veiksmą paverčia kartotiniu tęstiniu veiksmu: šovė – šaudavo.

Būtasis dažninis laikas yra naujas lietuvių kalbos darinys, jo nebuvo nei rytų baltų epochoje, nei juo labiau baltų prokalbėje. Tokio būtojo dažninio laiko neturi ir latvių kalba bei dalis lietuvių tarmių. Daugelis žemaičių dažniniam laikui sudaryti vartoja pagalbinį veiksmažodį liuobėti 'mėgti, būti įpratusiam' ir bendratį arba veiksmažodžio būsimąjį laiką: lioub dėrbtė 'dirbdavo', lioub gers 'gerdavo'. Žemaičių liuobėti yra slavizmas (plg. rus. любить (liubit') 'mylėti, mėgti') su šaknies dvibalsiu uo (> žem. ou, ū, o) dėl liet. liuobti įtakos.

Būtajam dažniniam laikui būdingas didesnis atstumas nuo dabarties ir apibendrinimas (neapibrėžtumas). Pasakymas Aš šiandien jau tris kartus valgiau yra įprastas ir taisyklingas, tačiau šiuo atveju visiškai neįmanoma vartoti būtojo dažninio laiko ir sakyti **Aš šiandien jau tris kartus valgydavau.

Būtasis dažninis laikas stilistiškai neutralus, pastebimesnių atspalvių neturi. Jis gali būti vartojamas sinonimiškai kitiems laikams, jeigu jie turi apibendrinamąją reikšmę: Mano metais tėvai nebūdavo tokie kuklūs su savo vaikais, kaip kad dabar. Ne taip pasakei – diržu gavai, ne taip pasielgei, ne taip žengei – iena ar pagaliu suvanos, kas tik jiems rankon pakliūdavo. Bet manai, kad mes tėvų bijojome? Nė kiek! Tik, būdavo, žiūri, kur pasprukti.

Kitose kalbose

Senojoje graikų kalboje, Homero ir Herodoto raštuose vartojamas būtasis dažninis laikas, sudaromas su priesaga -sk-: ἔχε-σκ-ον = ékhe-sk-on 'turėdavau' (imperfektas ékh-on).Bulgarų kalboje su eigos veikslo veiksmažodžiais vartojamas imperfektas gali reikšti būtąjį dažninį laiką: Ти често канеше гости 'Tu dažnai kviesdavai svečių'. Bulgarų kalbos imperfektas su įvykio veikslo veiksmažodžiais, jeigu jie eina po jungtukų щом 'kai tik', като 'kai', когато 'kada', taip pat gali reikšti būtąjį dažninį laiką: Като дадяха книги на библиотекарката, тя записваше в тях датата 'Kai bibliotekininkei paduodavo knygas, ji jose užrašydavo datą'.Latvių kalboje vartojami pagalbinio veiksmažodžio mēgt (plg. liet. mėgti) 'turėti įprotį ką daryti' esamasis ir būtasis laikai su bendratimi, tokios konstrukcijos išreiškia dažninį veiksmą: Vakaros viņš mēdz lasīt 'Vakarais jis dažniausiai skaito', Tad Absaloms tam mēdza sacīt <…> 'Tada Absalomas jam sakydavo <…>'.Anglų kalboje būtasis dažninis laikas gali būti reiškiamas pagalbinio veiksmažodžio to use 'naudoti' būtuoju laiku (used) su bendratimi: When I was little, I used to go to the playground with my mom 'Kai buvau mažas, dažnai eidavau į žaidimų aikštelę su mama'. Kitose kalbose būtąjį dažninį laiką įprasta reikšti būtuoju laiku pridedant dažnumą nurodančius žodžius dažnai, paprastai ir pan., pavyzdžiui, kaip rusų kalboje: Ты мне часто рассказывал о своём детстве 'Tu man dažnai pasakodavai apie savo vaikystę' (часто 'dažnai', рассказывал 'pasakojai').

Dalyje kalbų vartojami kartotiniai veiksmažodžiai (iteratyvai): lot. vertere 'pasukti' – versāre 'sukinėti', suom. ampua 'šauti' – ammuskella 'šaudyti', angl. climb 'lipti' – clamber 'laipioti', lenk. pisać 'rašyti' – pisywać 'rašinėti', rus. шить (šit') 'siūti' – вышивать (vyšivat') 'siuvinėti', latv. dzīt 'ginti' – dzenāt 'gainioti'. Tačiau kartotiniai veiksmažodžiai ne tas pats, kas būtasis dažninis laikas: kartotiniai veiksmažodžiai nepriklauso nuo laiko, jie turi visus laikus (rašinėju, rašinėjau, rašinėdavau, rašinėsiu), o lietuvių būtasis dažninis laikas sudaromas ne tik iš paprastųjų, bet ir iš kartotinių veiksmažodžių: rašydavau – rašinėdavau, šaukdavau – šūkaudavau, lipdavau – laipiodavau. Vadinasi, lietuvių būtasis dažninis laikas gali reikšti, kad praeityje buvo dažni tiek vienkartiniai veiksmai (lipdavau – daug kartų lipau), tiek pasikartojantys (laipiodavau – ne kartą laipiojau).

Išnašos

A. Smetona. „Laikas“. smetona.lt. Nuoroda tikrinta 2025-01-07.{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)
Z. Zinkevičius (1987). Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 217.
A. Girdenis, J. Pabrėža. Žemaičių patarmės, rašybos pagrindai: Žemaičių rašyba. Žemaičių kuiltūros draugija, 1998.
„liuobėti“. zodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
Greek Grammar, par. 495: iterative imperfects and aorists.
„Болгарский язык. Урок №4: имперфект“. lingvoforum.net (rusų). Лингвофорум. 2008-11-13. Nuoroda tikrinta 2025-01-13.
„mēgt“. letonika.lv. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
„2. Samuēla 15:3“. bible.com. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.
G. Narkevičienė. „Būtasis dažninis laikas (praeitis)“ (PDF). svietimotaryba.org. JAV LB Švietimo taryba. Nuoroda tikrinta 2025-05-27.
„Iteratyvas reikšmė“. lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-01-08.

[smetona-1] A. Smetona. „Laikas“. smetona.lt. Nuoroda tikrinta 2025-01-07.{{cite web}}: CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)

[Zinkevičius-2] Z. Zinkevičius (1987). Lietuvių kalbos istorija: iki pirmųjų raštų. II. Vilnius: „Mokslas“. p. 217.

[3] A. Girdenis, J. Pabrėža. Žemaičių patarmės, rašybos pagrindai: Žemaičių rašyba. Žemaičių kuiltūros draugija, 1998.

[4] „liuobėti“. zodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.

[5] Greek Grammar, par. 495: iterative imperfects and aorists.

[6] „Болгарский язык. Урок №4: имперфект“. lingvoforum.net (rusų). Лингвофорум. 2008-11-13. Nuoroda tikrinta 2025-01-13.

[7] „mēgt“. letonika.lv. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.

[8] „2. Samuēla 15:3“. bible.com. Nuoroda tikrinta 2025-04-06.

[9] G. Narkevičienė. „Būtasis dažninis laikas (praeitis)“ (PDF). svietimotaryba.org. JAV LB Švietimo taryba. Nuoroda tikrinta 2025-05-27.

[10] „Iteratyvas reikšmė“. lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2025-01-08.